Aukštų technologijų ginkluotė. Vakarų technologinis pranašumas prieš visą likusį pasaulį. Kaip puikiai skamba šitos lopšinės, kuriomis mus bando užliūliuoti įvairaus plauko politikieriai, NATO entuziastai. Ir jiems nusišvilpt, kad šis teiginys neturi jokio realaus pagrindo. Tai man ir kelia nerimą. Vieną gražų rytą visų tų savo pranašumu įsitikinusių žmogėnų sapnai gali nutrūkti ir jie, atsibudę realiame pasaulyje, gali labai nemaloniai nustebti.

Kaip pavyzdį mums dažnai pateikia Jugoslavijos ir Irako atvejus – štai kaip mikliai mes juos sutvarkėm, argi tai ne įrodymas? Ne, man tai ne įrodymas. Dėl dviejų priežasčių.

1. Palyginkime tų dviejų valstybėlių žmonių, teritorinį, finansinį potencialą su užpuolikų potencialu. Skirtumas dešimteriopas užpuolikų naudai. Tiedu karai panašūs į negražias muštynes gatvėje, kai raumeningų vyresnio amžiaus vyrukų „koalicija“ suspardo sutiktą pirmokėlį.

2. Abi tas šalis ilgus metus dusino blokadomis ir embargais, o kai jos jau vos bedvėsavo, tada atėjo ir pribaigė.

O pas mus visi tebeplūdūriuoja rožinių iliuzijų debesyse – mes galingiausi, mes technologiškiausi… Deja, politikoje iliuzijos paprastai yra labai griežtai ir žiauriai baudžiamos. Politikoje nėra vietos svajotojams ir sapnuotojams.

Per II pasaulinį karą Vokietija neturėjo tokio totalinio pranašumo prieš Jugoslaviją, bet sumalė ją poros savaičių bėgyje. Belgradą užėmė apskritai be mūšio, tai padarė vermachto žvalgybinis būrys, kurio vadui ir buvo įteiktas miesto raktas. O kiek amerikiečių dabar prilindę Irake? Kokie rezultatai? Kiek laiko jie negali tos šalies parklupdyti? Jaučiasi skirtumas? Ir kurgi tada tasai išgirtasis pranašumas?

Ir dar apie pranašumus.

Aukštų tecnologijų ginkluotės atsargos nėra beribės. Tai labai brangūs žaisliukai, o biudžetai ne guminiai. Globalinio konflikto atveju tokios ginkluotės užtektų keliems mėnesiams, o paskui teks grįžti prie įprastos ginkluotės. Be to, techniką ir ginklus valdo žmonės. Pažvelkim į vidutinį statistinį amerikietį – hamburgerių rijiką. Argi toks nutukęs meitėlis įsispraus į tanką ar naikintuvo kabiną?

Žmonių, sugebančių dirbti su aukštų technologijų technika irgi visose šalyse tėra ribotas skaičius. O kas iš to, kad prigaminta tūkstančiai IV kartos naikintuvų, jei po kelių mėnesių įnirtingo karo pasibaigs pilotai? Pilotas – tai atitinkamo intelekto ir fizinės kondicijos derinys. Ar daug rasime žmonių, kurie turės reikiamą derinį? Tas pats liečia ir kitas sritis. Intelektas, fizinė būklė plius dar ryžtingumas yra visų pirma, o visa kita – antraeiliai dalykai. Ar ryšis išlepęs jankių pilotas stoti į mūšį su rimtu priešu, jei Amerikos aviacija iki šiol dar niekad nebuvo susidūrusi su rimta priešlėktuvine sistema, o triuškino vien atsilikusias šaleles? Ar surizikuos gyvybe samdinys, dirbantis armijoje už algą? Ar pakaks jam ryžtingumo? Abejoju.

Galėčiau čia dar prirašyti kelis šimtus punktų, dėl ko abejoju, bet bala nematė, esmė aiški ir be sąrašų. Štai ir galvoju, skaitydamas įvairiausių žmogėnų pasakas apie Vakarų pranašumą – ar tas žurnalistas (politikas, kariškis) yra paprasčiausias durnius, niekad rimtai nepamąstęs savo aprašoma tema, ar tyčia paprastus žmogelius apgaudinėja ir liūliuoja būtais nebūtais dalykais?