Į Visatos Centrą, kur gyveno Alius Sakinis, šį rytą atėjo elektroninis laiškas. Jis išdygo kompiuteryje tarp kitų elektroninių šiukšlių, kurių Alius paprastai neskaitydavo. Tai vis būdavo patarimai būtinai nusipirkti viagros ir pasididinti pimpalą, o Aliui atrodė, kad jis kaip nors išsisuks ir taip. Bet šį sykį laiškas buvo nepaprastas - jis atklydo tiesiai iš kito Visatos Centro.
- Oho, Visata turi porą centrų, - susidomėjo Alius ir paspaudė enter.
- Pažink Pats Save! - paliepė laiškas su rašybos klaidomis ir čia pat pareikalavo: - Dėmesio!
Alius sukaupė dėmesį.
- PASIDARYK ARBATOS IR RAMIAI PAAUKOK 10 MINUČIŲ SAU,
Alius buvo pasidaręs kavos, ne arbatos. Tiks.
- Kodėl tu esi čia, koks tavo uždavinys?
Tikrai, kodėl Alius būtent čia, o ne kur nors ant stogo? Kodėl jis ne rūsyje? Ir koks jo uždavinys? Alius nuo pradinės nemėgo namų darbų ir vengdavo uždavinių.
- Kiek tikslų turi šiandiena? Kokie tavo tikslai?
Alius šiek tiek susigėdo. Jis turėjo tik vieną tikslą - kaip nors išsisukti nuo vieno užsakovo ir praslampinėti be darbo. Jis šiandien tingėjo ką nors daryti, todėl ir pradėjo nuo interneto.
- Ar norėtum išsiaiškinti savo tikrąjį kelią?
Ne, Alius to tikrai nenorėtų. Jis žino vienintelį kelią pas savo kaimynę ir labai nenorėtų, kad kas nors tai išsiaiškintų.
- Kokia energija (vandens, žemės, oro, ugnies) tau paklūsta? Kokią tu valdai?
Jokių problemų! Alius įsijungia elektrą, užsikuria ugnį, pasisemia vandens. Žemės dirbti nemėgsta.
Visgi problemų yra, tvirtino laiškas.
- 95% Tavo problemų glūdi tavyje, - suskaičiavo elektroninė šiukšlė, ir šitoks tikslumas beveik įtikino Alių, kad jam reikalinga šventoji pagalba. - 5% problemų glūdi socialinėje santvarkoje, kurią tu vadini realiu gyvenimu. Iš tikrųjų realybė kitur.
Kur ta realybė?
Pagaliau paaiškėjo: Savaitgalio Seminare, kuris kainuoja 1525 Lt (dviems)!
Visai nebrangiai - tik du mėnesiai darbo, pagalvojo Alius. Už tuos pinigus jis dvi dienas pavalgytų vegetariško šieno ir pagyventų stovykloje pakeliui į Šventą Kalną, kuriame Kuršiai senovėje pasikraudavo energijos ir tapdavo ypač subalansuoti ir galingi iš vidaus. Kažkada kuršiai tiek jos pasikrovė, kad išnyko visi iki vieno.
- Kaip gerai, kad nesu turtingas kvailys! - apsidžiaugė Alius. - Aš galiu išnykti pigiau.
Tai pasakęs, paspaudė dilet, ir viskas išnyko.
Visata vėl pasidarė vienu centru.
Nebešvankavo.
Beje, ten dar buvo tokių gražių ir madingų žodžių, kaip eko, sveikata, jaunumas, grožė, Vydūnas. Ir dar tas paveiksliukas dėl solidumo:
Anksčiau, prieš pat Kalėdas, buvo užsukęs parapijos kunigas ir vos neįtikino Aliaus, kad jam skubiai reikalinga bažnyčios pagalba - viskie ten sakramentai ir nuodėmių atleidimai, kurie išgelbėtų sielą. Išeidamas kunigėlis paveiksliuką irgi paliko. Jis buvo labai panašus į tą:
O prieš tai tokia Lola iš Vilniaus pažadėjo išpildyti visas Aliaus fantazijas, tik jis turi paskambinti jai ir pranešti vardą. Ji irgi atsiuntė paveiksliuką, bet Alius nedrįsta rodyti.
Komentarai
Tavo gyvenimas iš esmės pasikeis
Gal prieš dešimtmetį paskambino vaikystės draugelis su kuriuo dar ir mokėmės viename kurse. Kiek pamenu jis visais laikais buvo linkęs į įvairiausias aferas:
- Vladai, ateik trečiadienį, šeštą, prie fontano Laisvės alėjoje. Tu pamatysi kokie yra geri variantai prasigyventi.
- Man nieko nereikia, man ir taip gerai.
- Tu tik ateik prie fontano. Pamatysi, tavo gyvenimas iš esmės pasikeis.
- Šito labiausiai ir bijau, nes man labai patinka dabartinis mano gyvenimas.
- Tai ką, tau nereikia daugiau pinigų?
- Man užtenka kiek turiu.
- Tai duok jų man.
- Jei žinai kad prie fontano, Laisvės alėjoje, dalina pinigus, tai eik ten ir pasiimk. Ko dar knisi man smegenis.
Sukurkite poreikį
Svarbu įtikinti žmogų, kad jam reikalinga tavo pagalba. Visa kita turėtų eiti lengviau. Narkotikų prekeiviai būsimiesiems klentams kaifo duoda dykai, bažnytininkai tikybą ugdo nuo pat vaikystės, tostų vaikai irgi mokomi nuo mažens. Kai yra dvasinias pagrindas, priklausomybė plinta pati.