Tik spąstuose sūris dykai

Kategorijos: 

Televizoriaus gudrutis stovi prie saule varomos elektrinės ir aiškina: na taip, ši elektrinė brangi, brangi ir jos priežiūra, užtat nemokamas saulės kuras. Jeigu žmonija naudosis saulės energija, jai niekada nereikės pirkti kuro. Kaip nuostabu! Ji gali dykai naudotis ir vėjo energija - vėjas irgi dykai pučia į malūnų sparnus! Taigi žmonijai nereikės pirkti nei saulės, nei vėjo!

Visi linksi galvomis ir niekas to gudručio nepaklausia labai paprasto dalyko: o iš ko žmonija perka naftą, dujas, akmens anglį? Gal iš kokių marsiečių? Gal žmonija gamtos išteklius importuoja kur nors iš Veneros, Mėnulio, Merkurijaus?..

Tas vienas klausimas atskleistų labai įdomų dalyką: iš ko gi mes perkame? Už ką mokame pinigus? Argi nafta, dujos, akmens anglis ir kiti gamtos ištekliai nėra tokie pat "dyki", kaip ir saulės šiluma arba vėjo jėga? Negi tarptautinės naftos kompanijos pačios pagamino šituos turtus ir sukaupė po žeme? Ne? Tai kodėl mes turim mokėti?

Sakote, mokame už gavybą ir transportavimą? Taip, žinoma, pirkdami kurą, sumokame ir už gavybą bei transportavimą. Bet kaip čia yra, kad tobulėjant technologijoms ir mažėjant gavybos bei transportavimo kaštams, kuras vis brangsta ir brangsta?

Vadinasi, pirkdami dujas bei naftą, mes mokame dar ir už... nieką. Paprasčiausiai kažkas kažkada įsikalė į žemę kuolą ir pareiškė: mano! Ir nuo tada mes turime jam mokėti už tai, kas toje žemėje atsirado prieš milijonus metų. Nei jis gamino naftos, nei dujų, nei sidabro ar aukso, bet paprasčiausiai valdo šituos turtus, ir mes priversti jam mokėti. Mes turime daug ir sunkiai dirbti, kad nusipirktume savo mašinai kuro, sumokėtume už elektrą ir savo buto šildymą. Kas užvaldė gamtos turtus, tas užvaldė žmoniją. Susirenka didieji "devynetai" ir nusprendžia, kiek jiems turėsim dirbti.

Sakote, saulė šviečia visiems, ir niekas jos neužvaldys?

Nebūkime naivūs. Saulė dykai šviečia mums tik tada, kai išeiname pasišildyti jos atokaitoje. Arba susikalame šiltnamį, ir ji dykai mums šildo daržoves. Arba susimeistraujame labai paprastą saulės kolektorių ir juo šildome vandenį arba kambarius. Bet pamėginkit nusipirkti pramoninius saulės kolektorius už kelioliką tūkstančių litų, tada pažiūrėsim, per kiek laiko jie atsipirks. O jei surizikuosite nusipirkti ir užsikelti ant stogo saulės baterijas, galite būti tikri - šitie brangūs žaisliukais neatsipirks niekada! Žodžiu, turėsite daug ir labai sunkiai dirbti, kad saulė jums šildytų vandenį ir gamintų elektrą. Netgi daugiau, nei pirkdami dujas arba naftą!

Tas pats - ir su vėjo jėga. Vėjas pučia dykai, bet pamėginkite jį pakinkyti ir gaminti elektrą - nusipirkti įrangą jums kainuos daug brangiau, nei pirktumėt pačią elektrą.

Tai kaip čia yra? Kodėl gaminamos saulės baterijos, kodėl statomos vėjo jėgainės?

Jos yra statomos, bet statytojai ir jų šeriami "žalieji" judėjimai paprastai nutyli kainą. Vėjo jėgainės gamina dvigubai, o saulės baterijos - dešimt kartų brangesnę elektros energiją. Taigi saulė šviečia dykai ne visiems, ne visiems dykai pučia ir vėjas - tik energetikams. Mes, paprasti mirtingieji, už saulės bei vėjo energiją turime mokėti netgi daugiau, negu už naftą arba dujas.

Iš tiesų perka valstybė, o ji surenka pinigus, atimdama juos iš mūsų. Nėra jokios abejonės, kad saulė ir vėjas labai greitai ir labai žymiai pakels mums elektros kainą. Kuo daugiau elektros mums "dykai" gamins saulė ir vėjas, tuo ji brangiau kainuos mūsų kišenėms!

Tikriausiai esat girdėję, kad saulės bei vėjo energija yra švari ir neteršia oro? Taip, saulė ir vėjas neteršia, bet "žalieji" marketingo gudručiai papratsai nutyli vieną dalyką: saulė šviečia ne visada, ne visada pučia vėjas. Argi fabrikai, elektriniai traukiniai ir troleibusai stoviniuos, nutykus vėjui arba saulei užlindus už debesų? Inžinieriai dar neišrado tinkamo būdo akumuliuoti perteklinę energiją, kad ja būtų galima kompensuoti elektros stygių naktį arba nutykus vėjui. Kol kas alternatyviųjų šaltinių sukeliami energijos pertrūkiai kompensuojami tradicinėmis priemonėmis - kuriami šiluminių elektrinių pečiai, paleidžiamos garo turbinos. O kol pečiai gerai įkaista, į orą išlekia dar daugiau anglies dvideginio bei metano. Toks tas švarumas...

Pikčiausia, kad iš "nemokamos" saulės bei vėjo energijos neturime ir socialinės naudos. Tuos prietaisus gamina užsieniečiai, stato irgi užsieniečiai, pelnas paprastai eina tarptautinėms kompanijoms ir tarptautiniams bankams. O mums - nei darbo vietų, nei nieko. Ir mūsų valstybė tas svetimas investicijas dotuoja, pirmumo tvarka pirkdama tokią menkavertę ir nestabilią elektrą! Ji stabdo savo elektrinės turbinas, kad galėtų nupirkti iš kažkokių ypatingų asmenų kelis kartus brangesnę saulės ar vėjo energiją. Ar tai nepanašu į beprotybę?

Iš tiesų tai ne pamišimas, bet labai gerai sureguliuota žalioji, ekologiškoji, švarioji korupcija. Ji dangstoma "tarptautiniais įsipareigojimais". Lietuva įsipareigojo prieš Jo Didenybę Briuselį 23 procentus energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Bet ar Lietuvoje nėra kokių stabilesnių šaltinių, tik gūsingas vėjas ir už debesų landžiojanti saulė?

Lietuva turi labai didelius ir nuolatos atsinaujinančius biomasės rezervus - specialistai tikina, kad jų užtektų 100 procentų apsirūpinti elektra ir šiluma. O dar žemės šiluma, kurią rastume, ne taip giliai pagręžę. Tarkim, Šilutės rajone ji beveik paviršiuje. Elektrą galėtų gaminti ne tik Elektrėnai, kurie, neturėdami kur dėti šilumos,  beprasmiškai šildo ežerą, bet ir kiti miestai. Mūsų pačių miškuose augančios malkos ir ūkininkų laukuose auginami šiaudai būtų puikiausias kuras tokioms elektrinėms. Jos gamintų elektrą ir šildytų mūsų namus. Špygą visiems lukoilams!

Yra dar vienas būdas apsirūpinti energija - sumažinti jos sąnaudas. Kada daigiabučių gyventojai moka už šildymą, jie moka dar ir už tą šilumą, kurią  monopoliniai šilumos tinklais iššvaisto miestų žemei bei orui šildyti. O tu būk gudrus ir atsijunk nuo monopolistų - įstatymus jie sudiktavo taip, kad atsijungti pasidarė nebeįmanoma. Kam pavyko anksčiau, tie džiaugiasi. Nuvažiuokite į Pajūrį ar kokį kitą miestelį ir pasiklauskit žmonių - už malkas savo daugiabučio katilinei jie moka kelis kartus pigiau, negu didesnių miestų namai moka šilumos monopoliui.

Bet... Sunku patikėti, kad korumpuota ir tarptautinio kapitalo reguliuojama valstybėlė ryžtųsi tokiam posūkiui link savo pačios išteklių ir šoktų prieš oligarchų monopolį tarsi varlė prieš dalgį. Tai prieštarautų ir pačiai ekonomikai, kurioje gyvename jau 20 metų. Ji sutvarkyta taip, kad mes, paprasti mirtingieji, kuo daugiau dirbtume ir duotume kuo daugiau pelno. Kuo daugiau ir kuo brangiau pirksime, tuo daugiau turėsime dirbti. Kas bus, jei pradėsim taupyti gamtos resursus?

Bene pamiršome, kaip kažkada, įvedus vandens apskaitą, pradėjome taupyti savo butuose vandenį? Taupėme, taupėme - pabrango vanduo. Dabar taupome šilumą, imame paskolas, šiltiname savo namus - pabrangs šiluma. Mes turime dirbti, dirbti ir dirbti nematomėms šeimininkams. Dykai nieko nebūna.

Tik spąstuose sūris būna dykai.
 

Komentarai

svecias Giedrius

Suris spastuose dykai buna tik antrai pelei

Nebaidykit pelių

Vyrai, baikit, bebaidykit pelių. Patys suprantat - turim sulaukti pirmosios. :)
Paskui sūris bus mūsų!

Tik spąstuose sūris dykai

O kas būtų, jei mes nestatom atominės (atsisakom sūrio), o tuos pinigus išleidžiam saulės elementams ir kolektoriams ant kiekvieno lietuvio pietinio stogo šlaito arba daugiabučio stogo, naujas statybas leidžiam tik su fotoelementiniais langais ir stogais kompensuojant 100% medžiagas ir t.t.t.t.

Linksmas sumanymas

Man patiktų, jeigu tikrai taip padarytumėt. :)
Laukiu!..

Esminis klausimas

Visados visokių energetikos ekspertų šilumininkų norisi paklausti vieną vienintelį klausimą, kuris išgrynintų suvokimą:
Kiek kainuotų viena KWh šilumos, jeigu visi gyventojai visur ir viską apšiltintų 100 procentų ir pačiu efektyviausiu būdu?
Atsakymas į tokį klausimą, jei kas ryžtųsi atsakyti, turėtų būti analogiškas kaip į klausimą, kiek kainuotų šilumininkai, jei jie nieko nešildytų? :)

Tada ir būtų aišku, kiek reikia dėti pastangų ir kur, kad šildymas būtų pagal besišildančių galimybes, o ne pagal šildančių pageidavimus.

Kol kas į tokį klausimą niekas man neatsakė, beje neturiu šanso tokį klausimą užduoti dideliems šulams akivaizdžiai ir kad be išsisukinėjimų paskaičiuotų.

Pagarbiai Gintautas

Pasakytų nebent aiškiaregis... :)

O kas pasakys, kiek jie pakels šilumos kainą, kai žmonės apšiltins namus, ir šilumos vartpjimas sumažės? Kiek jiems reikės, tiek ir pakels. Reikia mesti iš galvos, kad monopolio sąlygomis kažkur yra kažkokia "objektyvi" kainą, kurią būtų galima racionalai apskaičiuoti pagal kokias nors formules. Nonopolio sąlygomis "rinkos dėsniai" neveikia - kas kiek gali, tiek paima.

Prisiminkime, kaip žmonės pradėjo taupyti vandenį, kai atsirado vandens skaitiklai, ir kas iš to išėjo. Kodėl turėti atsitikti kitaip su šiluma? Argi šiluma - ne monopolio rankose?

Bet traukinys pajudėjo, ir trauktis nebėra kur. Teks visiems šiltinti savo namus ir mažinti šilumos tinklų sąnaudas. Juk kai pakils šilumos kaina, ji pakils visiems, ir nešiltintų namų gyventojai nebeįstengs mokėti.

Bankams irgi gerai - jie daugybę žmonių padarė savo įkaitais, įkinkė juos ilgam laikui.