Kiek kainuoja savadarbiai saulės kolektoriai?

Kategorijos: 

Kiek kainuoja pramoniniai saulės kolektoriai, žinom visi. Tūkstančius. Galingesni - dešimtis tūkstančių. Atsipirks jie po 10 ar daugiau metų. Neverta žaisti... O savadarbiai?

Kiek kainuoja štai šitie, kuriuos matom ant stogo?
 

Vieną tokį saulės kolektorių, kurį žmonės dar vadina baterija, vienai apsukrių dzūkų šeimai pavyko pasidaryti maždaug už 300 litų. Netikit?

Kam sunku patikėti, nuvažiuokit į Druskininkus ir Žaliojoje gatvėje susiraskite štai šią puikiai įrengtą Danutės bei Valdo Liudvinavičių sodybą.

Dviejų šios sodybos namų stogai papuošti blizgančiomis juodomis dėžėmis. Pramoniai įrenginiai? Ne, savadarbiai. Pasiklauskit šeimininkų - svetingi ir be galo nuoširdūs žmonės jums viską papasakos. Mes su Vincu praeitą savaitgalį ten monatvome dvi labai galingas saulės kolektorių sistemas. Viena tokia aštuonių baterijų sistema 300 litrų vandentiekio vandens per kelias ne itin saulėtas valandas prikaitino iki 40 laipsnių.

Kaip jie tai pasidarė?

Viskas prasidėjo nuo konsultacijų. Danutė aptiko internete šią mano svatainę, rado telefono numerį ir paskambino konsultacijai. Kalbą ji pradėjo nuo labai paprastų klausimų, kurie rūpi visiems, kurie bent kiek susidomi saulės energija. Kiek tai kainuotų? Ar apsimoka? Ar tikrai atsipirktų?

Pernai mūsų prašymu šilutiškis Arūnas paskaičiavo, kiek jam kainavo saulės kolektorių sistema, skirta penkių asmenų šeimai. Nė pusantro šūkstančio,  o tai 10 kartų pigiau, nei būtų kainavusi pramoninė įranga.

Tačiau Liudvinavičių šeimai būtų reikalingi kur kas galingesni saulės kolektoriai, galima sakyti, tikros katilinės, kurios šildytų vandenį dviems dviaukščiams namas. Ar saulė prikaitintų du šilumokaičius po 200 ar 300 litų? Ar užtektų karšto vandens visiems svečiams, kurių vidurvasarį gali atvykti tikrai nemažai? Ar svečiai apniukusią dieną neliktų be šilto vandens?

Vėliau šeimininkė Dantutė prisipažino, kad ji baiminosi dar vieno dalyko:

- Labai bijojau apsijuokti prieš visus Druskininkus. Darysim, darysim, o šnypštas gausis... Sužinotų Druskininkai - mirtų visi iš juoko.

Iš juoko niekas tikrai nemirs. Bebent iš pavydo... Bet dzūkai, yra sakoma, visai nepavydūs žmonės. Tie vyrai, kurie Liudvinavičiams padėjo sukelti nelengvas dėžes ant stogo - tai jau tikrai. Jie irgi susidoimėję laukė,  kada prasidės sistemos bandymai.

Penktadienį po pietų pavyko sumontuoti pirmąją aštuonių baterijų sistemą ir įjungti cirkuliacijos siurblį. Vyrai čiupinėjo vamzdį ir negalėjo atsistebėti:

- Tikrai nuo stogo ateina karštas vanduo!

Per kelias valandas 300 litrų vandentiekio vandens įkaito iki 40 laipsnių. Vincas pagal specialią firmulę apskaičiavo saulės kolektorių galingumą. 3,5 kilovato. O juk dar neapšiltinti vamzdžiai, saulės kolektoriams nesudėti antrieji stiklai!

Šeimininkai pradėjo juokauti:

- Mums ir mūsų svečiams tokio galingumo netgi nereikia. Galėsime karštą vandenį pardavinėti kaimynams!

Vis dėlto reikia. Saulės kolektoriams reikia ir antrųjų stiklų, vadinamojo stiklo paketo. Anksti pavasarį, rudenį ir labai ūkanotą vasaros dieną saulės kolektorių galingumas sumažės. Norint pasiekti ir išlaikyti aukštesnę temperatūrą, reikia labai gerai apšiltinti visą sistemą. Tegu šiluminiai spinduliai pro stiklą veržiasi į saulės kolektorius, o atgal neišeina. Pramoniai stiklo paketai - brangu! Bet juk galima labai pigiai pasidaryti patiems. Dedi viena stiklą, plyšius užsandarini silikonu, tada mediniu tašeliu padarai pusantro centimetro tarpą ir kloji antrąjį stiklą. Du stiklai mažu tarpeliou ir yra vadinamasis stiklo paketas. Pasidaryti pačiam yra apie penkis kartus pigiau.

Pačiam yra daug pigiau susiorganizuoti ir saulės kolektorių gamybą. Aš Liudvinavičiams rekomendavau savo pažįstamą Ginkūnų (Šiaulių rajonas) stalių Giedrių, kuris saulės kolektorių turi pasidaręs ir sau, taigi išmano šį reikalą. Kaip matome nuotraukose, baterijos sukaltos iš medžio, jose sudėti plokštieji skardiniai radiatoriai ir uždengti stikilu.

Po radiatoriais paklotas 5 centimetrų storio polistirolo sluoksnis - labai gera šilumos izoliacija. Beje, saulės kolektorių dėžės yra gerokai didesnės už radiatorius. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius. Saulėtą vasaros dieną iš vieno kvadratinio metro galima išspausti apie 500 vatų. Skaičiuokite patys. Aštuonių baterijų sistema, kai bus sutvarkyta iki galo, pasieks nebe 3,5, bet 4 kilovatus. Taigi 1,84 lito per valandą.

Vieną tokį radiatorių galima nusipirkti už 100 litų, bet Liudvinavičiai pirko naudotus ir mokėjo už juos kaip už metalo laužą. Dabar daug kas juos, dar visai gerus, keičia į gražesnius arba į efektyvesnius dvigubus. Radiatorius jie vežė į Ginkūnus Giedriui, o parsivežė beveik gatavas baterijas, tik be stiklų.  Dėžes šeimininkas su talka ant stogo kėlė rankomis, iš medinių sijų pasidaręs nuožulniąją plokštumą. Kad būtų saugiau, pirma užsikėlė pačias dėžes, o tik po to - stiklus. Stiklai irgi naudoti, kažkada stovėję vitrinose. Žodžiu, medžiagos labai pigios, bet gatavo daikto neatskirsi nuo pramoninio.

Darant saulės kolektorius iš naudotų radiatorių, visada atsiranda rizika, kad jie greičiau prakiurs. Liudvinavičių saulės kolektorius užpildėme ne vandeniu, bet antifrizu,  taigi žiemai sistemos ištuštinti nereikės, skarda negaus deguonies ir mažiau rūdys. Antifrizas dar ir patogiau, ir efektyviau - juo užlipdyta sistema galės veikti ir labai ankstyvą pavasarį, kai vandens į radiatorius dar nerizikuotumei pilti.

Jeigu nesi savižudis alpinistas, dirbti ant stogo nėra labai didelis malonumas, bet pamažu pripranti, sakė šeimininkams talkininkavęs Vidas.

Brangiau už pačias baterijas kainavo vamzdynai ir jungtys. Abiems sistemoms buvo panaudoti trisluoksniai šildymo sistemoms naudojami vamzdžiai. Jie atsparūs karštam vandeniui ir patogūs montuoti, tačiau jų jungtys nepigios. Vienai saulės kolektorių sistemai tokie vamzdžiai su jungtimis šeimininkams kainavo apie 800 litų. Kas dar reikalinga saulės kolektorių sistemai? Atbulinis vožtuvas, kuris neleistų karštam vandeniui keliauti iš šilumokaičio atgal į saulės kolektorius, cirkuliacijos siurblys, išsiplėtimo bakelis, automatinis nuorintuvas ir, žinoma, elektroninis valdiklis, kuris reikiamu momentu įjungtų ir išjungtų cirkuliavijos siurblį.

Nuorintuvą dėjome pačioje aukščiausioje sistemos vietoje, kad pro jį išeitų iš radiatorių visas oras.

Juoda dėžutė ant sienos šalia cirkuliacijos siurblio - tai Vinco sukurtas elektroninis valdiklis. Jis nustatytas taip, kad cirkuliacijos siurblį įjungtų tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuose bent keliais laipsniais pasidaro šiltesnis už vandenį šilumokaityje. Bet vos tik temperatūra susilygina, valdiklis išjungia cirkuliaciją. Tokia sistema labai gerai išnaudoja saulės kolektorių surinktą šilumą ir garantuoja, kad jie neaušintų vandens, kai saulė pasislepia už debesų arba nusileidžia. Įjungi valdiklį į elektros tinklą, ir visą vasarą gali nesukti galvos.

Karšto vandens 300 litrų turėtų užtekti per naktį ir labai didelei grupei žmonių, bet šeimininkai norėjo dar kokių nors papildomų garantijų. O jeigu karšto vandens vis dėlto pritūks? Na, šilumokaitį galima pašildyti elektra... O ar negalima būtų padaryti, kad elektra įsijungtų automatiškai, bet tik tada, kai nėra saulės? Mes jiems patarėme pasinaudoti paprasčiausiu laikmačiu už keliolika litų. Šilumokaitį įjungėme per laikmatį, o šį nustatėme taip, kad jis elektrą paleistų tik naktį iki paryčių. Bet jeigu šilumokačio temperatūra bus pakankamai aukšta, elektra vis tiek neįsijungs. Žodžiu, labai paprastomis ir pigiomis priemonėmis galima įsirengti visišką sistemos automatiką. Laikmatis ir elektroninis valdiklis. Nieko daugiau. Kam mokėti tūkstančius, jeigu nereikia nė 200?

Vincas Dzūkijoje valgė taip pat kruopščiai, kaip ir montavo sistemų vamzdynus. Mes čia kelias dienas pabuvome ne tik saulės kolektorių inžinieriai bei konsultantai, bet ir valgymo ekspertai. Vincas pirmą sykį ragavo dzūkiškų sūdytų - ne rūkytų, bet sūdytų! - lašinių ir negalėjo atsistebėti, kokie jie skanūs. O jau geltonas naminis svietas!.. Keista, kad jis dar neįrašytas į narkotikų sąrašą. Taigi netrukome nustatyti, kad Danutė yra tokia puiki šeimininkė, kokių nedaug rasi ir tarp žemaičių, o juk žemaičiai - tai jau tokie valgymo profesionalai, kad ojojoj!

Tos kelios dienos  mums įsiminė ne tik kaip sunkus bei rizikingas darbas ant stogo, bet ir kaip malonaus bendravimo laikas kitame Lietuvos krašte tarp kitos kalbėsenos žmonių. Kuriant tokias sistemas, atsiranda dar vienas labai stiprus motyvas - tai neapsakomas džiaugsmas tą pirmą minutę, kai įjungi sistemą, cirkuliacijos siurblys tyliai sugaudžia, visa sistema sukunkuliuoja, o nuo stogo į šilumokaitį vamzdžiais pasileidžia karštas vanduo. Tarsi būtimei sukūręs amžinąjį variklį, tarsi šiluma atsirastų pati savaime iš nieko!

- Dabar reikėtų biškutuką atsiskaityti, - po visų darbų darbininkams pareiškė šeimininkė Danutė.

Ji labai džiaugėsi savo sumanymu įsirengti savadarbius saulės kolektorius ir negalėjo atsistebėti, kad dabar, vieną sykį sumokėjus už medžiagas, darbą ir detales, vanduo jau šils ir šils nekomai. Vienu metu iš inercijos ji net pasiūlė:

- Ar nereikėtų dabar, kol nėra svečių, išjungti tų kolektorių? Juk vis dėlto du boileriai, kaip jūs sakot, po kiek ten, ar tik ne po keturis kilovatus?..

O paskui pati pradėjo juoktis:

- Ak taip, juk dykai!.. Atleiskit, man labai sunku susitaikyti su tuo stebuklu, kad vanduo vis šyla ir šyla nemokamai!

 

 

Komentarai

Meska

seip silto vandens kilogramas sveria tiek pat kiek salto vandens kilogramas :))

O kam?

O kas tau liepė dėti tą apsauginį vožtuvą?
Aišku, dėti gali, jis nėra brangus.

Idomus faktas yra tas, kad

Idomus faktas yra tas, kad mase nera lygi svoriui. Normaliose salygose medziagu turiai skirsis tai skirsis ir archimedo jega ir iscentrine jega, kas reiskia, kad salto vandens kilogramas yra sunkesnis. Lygiai taip pat pasineigia ir atvejis su pukais ir vinimis ;)
Evaldas

Nenukrypkim nuo temos

Kilogramas sunkesnis už kilogramą, metras ilgesnis už metrą... :)
Vyrai, baikit durniavę - iš pokštų neišspausite mokslo.

Darius

Puikiai!

Puikus pavyzdys

Puikus pavyzdys, kaip galima apsieiti be monopolistų gaminių, kita vertus - puikus pavyzdys, kodėl tai taip sunkiai skinasi kelią į kompleksuotų ("Labai bijojau apsijuokti prieš visus Druskininkus") lietuvių namus :o).
Aš taip pat esu mėgėjas laisvalaikiu šį bei tą pakonstruoti, esu pasidaręs porą panašių kolektorių, ir mane domina du techniniai momentai - rašot, kad "Kuo didenis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius". Tai suprantama, tik kiek suprantu, nuo to šildomo ploto turi būti ir paimama šiluma. O kaip yra šiuo atveju - ar po radiatoriais juodai nudažyta dar kokia skarda, ar tiesiog apšiltinimo sluoksnis? Jei tai tik apšiltinimo sluoksnis, tai turbūt nėra prasmės kolektoriaus dėžę labai išdidinti, nes šiluma bus paimama tik nuo radiatoriaus ploto?
Kitas momentas - kolektorių sujungimo schema. Kiek pavyko pamatyti iš nuotraukos, tai jie (bent dalis jų) sujungti nuosekliai. Įdomu, ar jungimas nuosekliai ar lygiagrečiai turi įtakos kolektorių naudingumo koeficientui? Juk jei jungiama nuosekliai, tai pirmas radiatorius paims daugiausiai šilumos, o į paskutinį atitekės jau gerokai įkaitęs antifrizas ir dėl nebe tokio didelio temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarasis paims nebe tiek daug saulės šilumos. Jungiant kolektorius lygiagrečiai, į juos visus patektų vėsiausias šilumos pernešėjas ir dėl max temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarieji visi paimtų max šilumos kiekį (o ne vienas, kaip kad jungiant nuosekliai). Ar aš klystu?

Klysti nedaug

Šiek tiek klysti, bet ne dėl visko.

Pirmiausia - dėl "lietuviškumo". Tai kvailais socialinis prietaras (stereotipas) kokią nors neigiamą žmonių savybę tapatinti su tautybe arba rase. Psichologijos dėsniai iš tiesų visur veikia vienodai, nors naciai ir rasistai mėgino įrodyti kažką atbulai. Mesk tai iš galvos. Saulės kolektorių Lietuvoje mažai todėl, kad jie brangūs, o pasidaryti - ne kiekvieno nosiai.

Klysti ir dėl saulės kolektorių jungimo. Ar juos jungsi lygiagrečiai, ar nuosekliai, saulės šildomas plotas nei padidės, nei sumažės. Jungdamas lygiagrečiai, šiek tiek padidinsi vandens debitą, sumažinsi pasipriešinimą ir palengvinsi cirkuliacijos siurbliui darbą, tačiau gali iškilti pavojus, kad vienoje kurioje nors lygiagrečioje atšakoje liks oro. Jungiant nuosekliai, oro niekur nelieka, o šiluma vis tiek kaupiasi nuo visų kolektorių. Srovė truputį mažesnė, užtat sistemoje aukštesnė temperatūrą. Viskas taip pat, kaip ir su akumuliatoriais bei elektros srove.

Savitakinėms sistemoms lygiagretus jungimas yra patogus dalykas, ypač tada, kai saulės kolektoriai būna nukreipti skirtingomis kryptimis. Kuris kolektorius šildomas, tame vanduo palengvėja ir šaltojo stumiamas kyla aukštyn. Tačiau nuorinimo problema išlieka. Kiekvieną kolektorių tenka nuorinti atskirai arba prie kiekvieno dėti automatinius nuorintuvus.

Tačiau nei kiek neklysti dėl saulės šildomo ploto ir šilumos paėmimo. Jeigu po radiatoriais butų tik šiltinimo medžiaga, didesnis plotas duotų nedaug naudos. Geriausia ant polistirolo arba akmens vatos dėti juodai dažytą skardą. Mūsų atveju dėl pigumo buvo paklota juodai dažyta aliuminio folija, bet man ta idėja nelabai patiko. Folija per plona. Verčiau plona skarda - ji vis tiek būtų storesnė už foliją ir geriau rinktų šilumą.

Labai klysta Andrius, manydamas, kad visas saulės kolektorių plotas turėtų būti užpildytas radiatoriais. Tai visiškas absurdas. Beje, saulės kolektoriai daromi ir iš varinių vamzdelių, kurie tvirtinami ant skardos. Pagal Audriaus fantazijas išeitų, kad variniai vamzdeliai turėtų užimti visą skardos plotą. Kam ta beprotybė?

Labai negerai, kada fantazuojantys diletantai lenda į kūrėjų tinklalapius ir klaidina žmones. Jeigu neišmanote, mokykitės arba būkite savo vietoje. Varant šilumos skystį siurbliu (priverstinė cikuliacija), saulės kolektoriai gali būti sudėti horizontaliai. Vertikaliai vieną virš kito juos reikėtų jungti tik savitakinėje sistemoje. Pasižiūrėkite į pačius radiatorius. Jeigu turite bent kiek supratimo apie šilto ir šalto vandens savybes, suprasite, kodėl jie sudėti būtent taip, kad įėjimo ir įėjimo vamzdžiai būtų viršuje. Jeigu nesuprasite ir mėginsite dar sykį klaidinti žmones, aš jus paprasčiausiai blokuosiu. Ši svetainė skirta kūrėjams, o ne troliams.

Visi cia diletantai

Zodziu, visi kas cia ka nors raso yra diletantai ir fantaziorai. Isskyrus Petra. Petras nesupranta, kas yra nuomonė. O juk nuomonę galima turėti apie visus gamtos dėsnius ir reikškinius, ir visai nebūtina mokytis, rinkti žinias, eksperimentuoti - tam užtenka atsisėsti prie kompo ir įsijungti fantaziją. Aš, pavyzdžiui, nieko nesu padaręs, bet turiu labai teisingą nuomonę, kad šiltas vanduo sunkesnis už šaltą, ir visokie petrai su vincais manęs nenuginčys. O jei daryčiau, tikrai padaryčiau geriau už vadinamuosius kūrėjus.
tikrai Andrius

Robertas

Petrai, o ko toks piktas, gal nesupranti, kad aš dirbdamas padaryčiau geriau už tave? aš mintyse daug geriau įsivaizduoju, negu tu padarai„ kam taip grubiai mane užsipulti? čia yra mūsų visų forumas, todėl tau nereikėtų vienam labai šeimininkauti.tikiuosi, kad ateityje savo veiksmus derinsi su manimi.

Galingumai ir jungimai

Didziausias galingumas butu pasiekiamas jei visas kolektoriaus plotas butu uzpildytas radiatoriais. Bet radiatorius, nors ir is lauzyno, vis tiek kainuoja. Kainuoja ir antifrizas radiatoriuje. O naudos duoda ir tuscia erdve su juodai nudazytu pagrindu. Joje kaista oras, o ikaites oras toliau sildo ir pati radiatoriu. Ploto/galingumo santykis vienareiksmiskai mazeja, bet investuotu litu/galingumo santykis manyciau geresnis kai kolektoriai didesni uz radiatorius.
Nuosekliai jungti problematiska su savadarbiais. Idealiai vienodu radiatoriu negausi, visi tures skirtingas vandens srauto varzas, pro viena radiatoriu gali prateketi daug daugiau vandens nei pro kita, taigi visa sistema bus dar labiau isbalansuota. Jei radiatoriai stovetu vertikaliai, jie savaime kazkiek dar susibalansuotu, o cia stovi praktiskai horizontaliai.
Teoriskai neklysti, o praktiskai ... :)
tikrai Andrius

Nuoširdžiausiai džiaugiuosi

tokiais jūsų, vyručiai, pasiekimais. Net kinkos virpa iš džiaugsmingo jaudulio skaitant, ką padarėte. Puikiai suprantu jaudulį dirbant ant stogo, nes pats dabar dengiu stogą ir tenka dirbti gana rūpestingai prisižiūrint ir įsitempus, kad nenudardėti, o ir kai kurie darbai juda gan pamažu, tačiau, kai nusileidžiu žemėn ir pajaučiu tvirtą pagrindą po kojom(beje supratau, kad žemėj man geriau negu aukštai), o pažvelgęs aukštyn pamatau kartais nedidelius rezultatus, pajaučiu nuostabų pasitenkinimą. Tai man tik šiferio lakštą užkelt, o jums tokias dėžes, radiatorius ar stiklus...ohoho. Nuoširdžiai pavydžiu ir džiaugiuosi su jumis.
deimantukas

antifrizas ir vanduo

Viskas kaip ir aišku, bet pasakykit man jei radiatoriai užpildyti antifrizu, tai kur, kame, šyla vanduo?

Tai skiedinys

Geras klausimas. :)
Tai nėra grynas antifrizas, bet antifrizo ir vandens skiedinys. Jeigu skaičiuosime procentus, vandens ten rasime daugiau, nei grynos antifrizo medžiagos. Kad būtų paprasčiau, kalbėdami ir rašydami minime tik vandenį - pagrindinę medžiagą.

Rimvydas

liepos menesi kolektoriai igaus didziausia galinguma, kas bus kai juose uzvirs vandens ir antifrizo misinys? ar numatytos kokios priemones kad taip neatsitiktu ?

Fantazija ar patyrimas?

Rimvydai, tu iš tiesų žinai, kad užvirs? Esi daręs tokių saulės kolektorių ir žinai, kad liepos mėnesį vanduo juose užverda? Ar tai - tik tavo fantazija?
Visiems kitiems atsakysiu už Rimvydą: plokščiuosiuose saulės kolektoriuose vanduo nepasiekia tokios temperatūros.

Rimvydas

zinau atveji, kai vanduo uzvire ir pexiniu vamzdziu jungtys (tokios kaip pas jus nuotraukose) nusaude, todel ir klausiu.
Siaip radau informacijos kad montuoja issipletimo indus prie tokiu sistemu, kad geriau isgyventu uzvirima arba, voztuvas kuris pasiekus kritinei temperaturai atsidaro ir pradeda sildyti pvz baseina.

Gerai as pasigilinsiu i sita problematik,a nes pats ruosiuosi sildyti nama oru(antrinis silumos saltinis) ir tureti karsta vandeni beveik nemokamai
o siaip saunuoliai, daugiau tokiu ant Lietuvos.

Niekur tu nesigilini

Taip- ir maniau... Kažkas pliurpė, kažkur kažką girdėjau ir imu reikštis kaip žinovas. :)
Rimvydai, o kur tu dar gilinsies? Gal pirmiau perskaityk šį straipsnį? Ten rašoma, kas reikalinga tokioms sistemoms. Tarp kitų detalių minimas ir išsiplėtimo bakelis.
Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia virimo temperatūros, virimo temperatūrai pasiekti būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. O Rimvydo smegenų niekaip nepasiekia elementari informacija. Tai labai didelė psichologinė problema - žinoti nežinant ir patarinėti tiems, iš kurių būtų galima pasimokyti. O kvailiausia, kad nevykėliai savo plepalais dar gali suklaidinti kitus. Štai kodėl jie mano svetainėje nepageidautini.

Povilas

Ketinu sodyboje statytis saulės kolektorių.
Ant stogo nepavyks - neturiu pietinio šlaito.
Užtai turiu pietinį šlaitą lauke, tai ten ir statysiu. Privalumas tas, kad sistema gali būti savaiminė, nes bus žemiau.
Trūkumas- kažkiek vėsiau nei ant stogo. Dėl užvirimo esu ramus- turiu 1400 l akumuliacinę talpą.
Klausimas: kokiu kampu į horizontą pakreipti? Vasarą saulė aukščiau, tai gali būti gulsčiau, o pavasarį/rudenį žemiau, tai prašytųsi stačiau. Tai kiek konkrečiai kreipti?
Iš anksto dėkingas atsakysiantiems.

Pietinis šlaitas - vieta saulės katilinei

Pietinis šlaitas - nuostabus dalykas! Aš tau, Povinai, netgi pavydžiu. :) Ant žemės saulės kolektorius taip patogu montuoti ir prižiūrėti! Tu gali pasidaryti tikrą saulės katilinę.

Lietuvoje saulės pasvirimo kampas yra maždaug 40 - 50 laipsnių. Paprastai visi saulės kolektorius stato 45 laipsnių kampu. Tradicinis kraiginis stogas būtų pats tas.

Vienas kitas pasvirimo laipsnis nėra svarbu. Savitakinėms sistemos labai svarbiausia aukščių skirtumas nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio. Kuo didesnis vandens stulpo aukštis - tuo geresnė cirkuliacija. Geriau saulės kolektorius statyti pačioje šlaito apačioje ir nepagailėti šiltinimo medžiagos.

O dėl užvirimo... Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia vandens virimo temperatūros. Tokiai temperatūrai būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. Čia keletas nevykėlių mano svetainėje buvo paleidę tas kvailas kalbas apie užvirimą ir, kaip matau, suklaidino kūrėjus. Būkim geri, baikime šitas kvailas šnekas.

O tau, Povilai, linkiu sėmės. Kai sumontuosi kolektorius, nufotografuok juos ir atsiųsk kartu su trumpu aprašymu. Kūrėjai turi vienas su kitu dalintis patirtimi. Tokia patirtis čia labai laukiama.

Rimas

jei dalintis tai dalintis, parasykit metodika ir skaiciavimus, kaip apskaiciuojate kiekius, galingumus, apsauas ?

Dalinkimės ir pinigais

Jei dalintis, tai dalintis. Atsiųskite pinigų, ir mes jums surašysime visą metodiką, suprojektuosime, viska surašysime juodu ant balto. Tada tikrai bus dalybos. :)

Rimas

kiek pinigu jums siusti kad paskaiciuotumete 4 asmenu seimai vandens sildymo kolektoriu vanduo butu naudojamas nusiprausimui ?

Jo Didenybei Rimui

Atsiųskite keturis milijonus, ir aš jums pasakysiu, kad vienam žmogui reikia vieno kvadratinio metro saulės šildomo ploto.
Jeigu Jūsų Didenybė turi man daugiau įsakymų, prašau man juos siųsti registruotais laiškais.

nepartinis.

Nemokamai gavai ne visiškai teisingą patarimą. Petras patingėjo parašyti kad vieno metro pakanka tik esant visiškai saulėtai dienai. Deja, ne visos dienos būna saulėtos, todėl, jei dažniau nori naudotis saulės pašildytu vandeniu, reikia dvigubai didesnio ploto, ir tai rekomenduojame mes, pramoninių kolektorių gamintojai bei jų marketingo specialistai, kurių ir kolektoriai yra kur kas našesni. Būna, kad saulė šviečia ne visą dieną , ar pro debesis ne visa saulės galia pasiekia kolektorių. Be to, priklauso nuo to, kaip įzoliuosi šilto ir šalto vandens vamzdžius, nes jie būna šaltesnėje aplinkoje ir dėl to bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Manau kad iš kolektoriaus naudingo ploto reikia minusuoti prastai įzoliuotų vamdžių paviršiaus plotą ,nes vamzdžiai neišvengiamai šildys aplinką ir dėl to prarasi saulės sukauptą šiluminę energiją kolektoriuje.

Pramoniniai - beviltiška investicija

O nepartinis, žiūriu, "pamiršo" pasakyti, kad pramoniniai saulės kolektoriai yra ne tik "našesni" (našumas priklauso nuo dydžio), bet ir visiškai beviltiška investicija dėl beprotiškos kainos. Šildyti vandenį pramoniniais saulės kolektoriais yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Daug paprasčiau už tuos pinigus nusipirkti elektrinį šilumokaitį ir įsijungti į tinklą. Dauguma Lietuvos žmonių taip ir daro. Ne todėl, kad jie būtų kvaili, bet todėl, kad jų neapkvailina monopolistai gamintojai ir perpardavinėtojai.

Nepartinis

Žinoma, su tavimi visiškai sutinku. Bet ne tai aš norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti tai, kad jie iš tikrūjų yra našesni ( skačiuojant vienam kvadratiniam metrui) už savadarbius plokščiuosius, bet ir tai kad jų gamintojai rekomenduoja po du kvadratinius metrus vienam žmogui. Taigi savadarbiai plokštieji kolektoriai ženkliai turėtų viršyti du kvadratinius metrus vienam žmogui. Aš pats padu pasigaminti dviejų kvadratinių metrų kolektorių ir kaip marketingo specialistas žinau, kad mano šeimai toks per mažas. Visiškai saulėtą dieną pakaktų, vėsesnėmis dienomis per silpnas.

naujokas

kaip geriau išdėstyti radiatorius vertikaliai ar horizontaliai

Galima taip ir taip

Galima ir taip, ir taip. Jeigu sistema savitakinė, geriau vertikaliai, sujungus nuosekliai vieną su kitu. O jei varoma cirkuliacijos siurbliu? Tada žiūrėk, kaip padaryta. Apie tai esu rašęs viename komentare.

Kolektorius

Čia jau nebetoli masinė gamyba, jei tokios kainos saulės kolektorių.

Savadarbiai atsiperka

Taip, pačiam perkant medžiagas (radiatorius, vamzdynus), saulės kolektorius galima pasidirbdinti visai nebrangiai. Jūs tik darykitės, o mes su Vincu jums projektuosime ir montuosime. :)
Tų sistemų gali būti ir didesnių, ir mažesnių, priverstinės cirkuliacijos ir savitakinių, prijungtų prie jau turimų šilumokaičių ir visiškai autonomiškų. Galima dykai naudotis saulės energija ir monopolistams rodyti špygą.

klausimas

Kaip galvojat, koks tokio įrenginio ant stogo vidutinis tarnavimo laikas?

Maniškiai laiko seniai

Nežinau, koks vidutinis laikas, bet maniškiai ant stogo jau 9 metai. Neapskardinti, Padaryti iš senų daugiabučio langų. Nežinau, kiek jied dar laikys. Nežinau, kiek laikytų visai nauji.

Paskutines dvi ziemas ant

Paskutines dvi ziemas ant mano (gana stataus )stogo buvo prisniges labai didelis sniego sluoksnis. Net gegnes linko!O kai jau pavasariop lavina ejo tai jauciu jei kolektoriai butu buve tai butu su sniegu i apacia nueje. Beje ,gal zinot kokio dydzio daryt kolektorius kad stiklas maksimaliai laikytu sniego svorio apkrovas. Vo tai triju aukstu name nepalaipiosi suskilusiu stiklu kaitaliot.

Mano stilklai nelūžta.

Labai sunku ką nors atsakyti į fantazijas. Mano saulės kolektoriai ant stogo jau devyneri metai. Jų plotas 120X120 cm. Stiklai labai ploni. Kas bus, jei nuo sniego stiklas įlūš? Nežinau. Kas bus, jeigu bus? Žinau tik tiek - sniegas nuo stiklo nuslysta labai lengvai. Pirmiausia nuslysta nuo stiklo, paskui slysta kitur. Visame pasaulyje saulės kolektoriai dedami ant stogų. Ant stogų dedami ir stoglangiai. Kokio dar reikia paaiškinimo? Jei gegnės linksta, gal pirmiau reikėtų susitvarkyti stogą?..

rudis

maladiec vyrai ..nu ,ale ir mamukas nieko dar visai! Alaus paemus gerai, dar surizikuociau kartu duse ismegint ta mandra sildymo sistema :)

O į tualetą?..

O tu, Rudi, be alaus į dušą - niekaip? Į tualetą - irgi tik išgėręs?

antifrizas

sakot supylet antifriza
o jis ne nuodingas ?

Neragavome

Mes jo neragavome. Girdėjau, kai kurie alkoholikai antifrizą geria, bet mes - ne alkoholikai.

Adas

Tik 12 km nuo manęs, gal dar ir pro mane važiavot...
Reiktų kelionių maršrutus iš anksto skelbti, tai pakeliui dar projektų pridarytumėt. :)
Nes nedideliems specialistams šį tą padaryt prieš kviečiantis pajungti - labai sudėtinga. :(

Antifrizas nuodingas.

Kolektoriai pildomi maisto pramonėje, kosmetikoje naudojamu neužšąlančiu propileglikoliu. Jei gyvatukas prakiurs- žmonės apsinuodys, bet ne p. Petras, nes jis neragavo antifrizo. Neklaidinkit nežinančių žmonių, jei nežinot patys- pasidomėkit.

Nebegerk antifrizo

Kvailiuk, antifrizo niekas negeria, tik alkoholikai. Tau jo irgi nereikėjo ragauti - būtumei išlikęs sveiko proto. Gal ir saulės kolektoriaus galingtimą pats apsiskaičiuotumei? O dabar viename komentare mane kaltini žmon ių mklaidinimu, kitame klausi, kaip apskaičiuoti saulės kolektriuaus galingumą.
Nuodingas yra ne tik antifrizas, bet ir propanas, butanas, benzinas... Prakiurs balionas, apsinuodysi. Užsidegs dujų balionas - sudergsi. Nukris ant galvos kometa - padarys guzą...
Pažįstu vieną ligonį, kuris į devintą aukštą lipa laiptais - liftu nesinaudoja, nes "liftai krenta". Liftai krenta, traukiniai susiduria, laivai skęsta, automobiliai užsidega. Sveiki žmonės adekvačiai vertina situaciją ir suvokia tikimybės laipsnį, fobiški ir labai mažą tikimybę suvokia kaip absoliučią grėsmę. Tai labai sunkus psichikos sutrikimas.

Kaip skaičiuojat kilovatus?

Turiu 120 litrų boilerį. Kaip paskaičiuoti kolektoriaus plotą ir kilovatus, kad saulei šviečiant boileris prišiltų iki 50-60 laipsnių?

Protingi žmonės skaičiuoja kitaip

Jeigu vandeniu nesinaudosi, ir jis šilumokaityje stovės, manau, jį saulėtą dieną prišildys ir vienas kvadratinis metras.
Bet aš nesuprantu, kam šildyti vandenį, ir dar iki 50 - 60 laipsnių, jeigu juo nesinaudosi? Visgi naudosies?..
Vandenį naudoja ne šilumokaitis, bet žmonės, todėl saulės kolektoriaus galingumą protingi žmonės skaičiuoja ne pagal šilumokaičio dydį, bet pagal vandens poreikį. Esu anksčiau rašęs, kiek saulės įšildomo ploto reikia vienam žmogui, nebenoriu dėl tavęs kartotis. Tuo labiau, kad tu, kvailiuk, mane jau apkaltinai, esą aš klaidinu žmones. Dabar būk gudrutis ir pats apsiskaičiuok kilovatus.

ausinimo skystis

Tenoriu pasakyti, kad ausinimo sistemoms galima naudoti gryna etilenglikoli arba ji su antikoroziniais priedais, kuris realiai yra pigesnis uz automobilini antifriza. Nors koncentrato labai stipriai neatskiesi, nes nelaikys zemu temperaturu.

Neklaidinkit žmonių

Aišku, galima naudoti gryną etilengliukolį, bet jis nėra pigiau už antifrizą. Iš esmės tai tik kainų skirtumas. Antifriząs pigiau, nes jį gali skiesti kelis kartus, ir jis atlaikys žemas temperatūras. Marketingo triukas čia nepraeis. Nuo šiol blokuosiu visus, kurie mėgins klaidinti žmones.

naujas kolektorius

Gaminau dviejų tipų saulės kolektorių.
1 variantas iš 14 mm varinių vamzdelių, kuriuos sukišau į stiklinius vamzdzius (po 2.40m) ir tarpusavyje sujungiau lygiagrečiai
2 variantas. skardinis radiatorius 1,8x06 m. dėžėje su stiklu.
1 ir 2 variantai tarpusavyje sujunkti lygiagrečiai.
Atlikus temperatūros matavimus paaiškėjo, kad 1 variantas nėra pranašesnis už 2, nes vandens temperatūra pasiekiama tik 55 laipsniai, o skardinis radiatorius pasiekia 59 laipsnius.
Sistema savicirkuliacija, todėl kolektorius sujungiau lygiagrečiai. karsciausia vasaros diena, boileryje (100l)vanduo ikaista tik iki 40 laipsniu. Bendras kolektoriaus kaitinamas plotas 4 kv. m.
I boilerio gyvatuka ateina 49 laipsniai, kai kolektoriaus auksciausia temperatura 58 laipsniai. Vamzdziai izoliuoti, bet per 6 metrų atstuma nukrenta apie 10 laipsniu.
Gal galite pasidalinti patirtimi, kokias temperaturas pasiekia jūsų kolektoriai, nes nelabai tikiu, kad skardinis radiatoriu kaip kazkas giriasi pasiekia 70 laipsniu.

Mano rezultatai panašūs

Mano gautos temperatūros yra panašios. 70 laipsnių saulės kolektoriuje pasieksi, jeigu jis nebus aušinamas.

Norint sukelti temperatūrą, reikėtų didinti saulės šildomą plotą. Pats saulės kolektorius (juodos skardos absorberis) turėtų būti kelis kartus didesnis už radiatorių. Tačiau labai aukšta temperatūra nereikalinga.

Norint sumažinti šilumos nuostolius pakeliui nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio, reikėtų pagreitinti cirkuliacija, t.y. panaudoti cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį. Savitakinės sistemos yra beveik tobulos, nes nenaudoja elektros ir negali sugesti siurblys nei valdiklis, kurių nėra, Bet jos turi minusą - cirkuliacija lėta, saulės kolektoriuose ir vamzdynuose laikosi aukšta temperatūra, nemaži šilumos nuostoliai.

Mano namuose saulės kolektorius veikia savitaka, bet šiemet, kada mažai saulės, įjungiau dar ir cirkuliacijos siurblį su elektroniniu valdikliu. Efektyvumas iškart padidėjo. Maniškiai kolektoriai daryti prieš 10 metų, jie vieno stiklo, dabar perdirbti tingiu, o šilumą vėjais paleisti gaila. Kuo greičiau ją` paimi iš radiatoriaus, tuo mažiau išsilaksto atgal į aplinką.

As irgi manau, kad savitake

As irgi manau, kad savitake sistema turi labai didelius silumos nuostolius bei apniukusia diena naudos beveik jokios. Isvada reikia statyti siurbliuka, tada gal bus galima pasiekti temperatura artima kolektoriaus temperaturai.
Kokios temperaturos pas tave, kai pradejai naudoti siurbliuka?
Koki siurbliuka pastatei?

Aš saulės kolektorių šaldau

Dabar, kai apniukę, naudoju šilumos siurblį, kurį esu prijungęs prie saulės kolektoriaus. Šilumos siurblys labai atšaldo saulės kolektoriaus sistemos vandenį, temperatūros čia apie 10 laipsnių sumažintos. Šiandien vandenį atšaldžiau iki 16 laipsnių, o paskui, trumpai pasirodžius saulei, per kelias valandas jo temperatūra pakilo iki 25 laipsnių. Vincas paskaičiavo galingumą - apie 900 vatų. Be priverstinės cirkuliacijos ir be šilumos siurblio galingumas būdavo perpus mažesnis. Aišku, efektyvumą pakelia iš šilumos siurblys - kuo šaltesnis vanduo saulės kolektoriuje, tuo geriau jis sugeria šilumą.

Bet jeigu vandens nešaldyčiau, jis būtų apie 35 laipsnius. Kolektoriai vieno stiklo.

Mano cirkuliacijos siurblys galingas, 75 vatų, tokio nereikėtų. Valdiklis jį dažnai junginėja. Tačiau tai - šilumos siurblio siurblys, paprastai jis varinėja vandenį iki tvenkinio ir atgal. Šiemet sugalvojau šaldyti vasarą ne tvenkinio, bet saulės kolektoriaus vandenį. Taigi sujungiau dvi sistemas ir panaudojau esamą cirkuliacijos siurblį. Savadarbis šilumos siurblys ir savadarbis saulės kolektorius - labai efektyvus derinys. Šiandien išdeginau elektros už pusę lito, o 100 litrų vandens įkaitinau iki 40 laipsnių.

Žinoma, kai saulėta, nereikia nei priverstinės cirkuliacijos, nei šilumos siurblių. Tada užtenka paprasčiausios savitakos.

P.S. Kaip pačiam pasidaryti šilumos siurblį, esu rašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/kaip-pasidaryti-%C5%A1ilumos-siu...

temperaturos

O kam tas silumos siurblys vasaros laikotarpiu, juk ir taip silta, radiatoriu juk nekaitini :)
Rasai, kad ikaitinai vandeni iki 40 laipsniu, tai cia su silumos siurbliu, ar su saules kolektoriumi?
Jei saules kolektorius max duoda 35 laipsnius, tai kaip tu gauni 40 laipsniu :)
Manau, kad esant saules kolektoriaus temperaturai 35, vandeni boileryje gali ikaitinti max iki 30, geriausiu atveju 25 laipsniai, nes vistiek yra silumos nuostoliai, keliaujant vandeniui nuo kolektoriaus iki boilerio.
Taipogi idomu kurioje boilerio vietoje tu matuoji temperatura, nes 40 laipsniu tu pasieki boilerio virsuje, o papacioje bus kokia 20 laipsniu.
Idomu, kokias temperaturas pasiekia apniukusia diena boileryje, kai yra savitake sistema ir kolektoriuje naudoja skardinius radiatorius. Manau, kad apsiniaukusia diena ji neveiksminga, bent pas mane :)

O tu suprask

Kam vasarą šilumos siurblys? O tu paskaityk ir pamėgink suprasti. Jeigu tau atrodo, kad šilumos siurblys - tik radiatoriams, mes nelaibai susikalbėsime...

Žiūriu, nesusigaudai, kas yra šilumos siurblys, ką jis daro ir kaip veikia. Jeigu vanduo saulės kolektoriuje tėra 30 laipsnių, aš boilerio temeperatūrą galiu pakelti iki 40 laipsnių ir daugiau - žiūrint, kiek atšaldysiu vandenį saulės kolektoriuje. Šiandien, pavyzdžiui, saulės kolektoriaus vandenį atšaldžiau iki 18 laipsnių, šilumą perkėliau į boilerį, ir turiu 150 litus 38 laipsnių temperatūros vandens. Sakai, neįmanoma? Tokiu atveju mums tikrai nėra apie ką kalbėti, o diskutuoti - tuo labiau.

Nepartinis

Turite išspręsti klausimą ar Jum reikia karštesnio vandens ar pašildyto vonios kambario. Jei atjungsite gyvatuką teperatūra boileryje pakils. Karštą dieną turėtumėte pasiekti aukštesnę temperatūrą.

kazka tu cia maisai. Pas mane

kazka tu cia maisai. Pas mane aiskiai parasyta, kad boilerio gyvatukas - tai toks vamzdis boilerio viduje, kuris atiduoda kolektoriaus siluma boileriui :) Boileris pastatytas palepeje, auksciausiame taske.

Naujas kolektorius

Del temperaturos yra taip.Kai kolektorius uzpildytas vandeniu ir necirkuliuoja tai jis uzverda.as kalbu apie savadarbius kolektorius is radijatoriu.Kai paleidi cirkuliacini varikliuka temperatura nusistatai cirkuliacijos greiciu.Kuo greiciau beks tuo vesesnis vanduo.

apgaule

savadarbis per normalia diena pakelia apie 10 laipsniu. labai sauleta diena gal pavyks pakelti ir 25.
Geriausias pvz: (reklama išvalyta - P.D.) cia gali pasistudijuoti yra grafikai nuo pavasario,
Cia tik visi buriat, kad savadarbis labai efektyvus taciau relybeje tap nera. tad labai gaila, nes prisiskaites forumu, as pats sukisau nemazus pinigus taciau rezultatai nenudziugino. Vanduo neikaista iki norimo temperaturos be elektrinio sildymo.

Neklausykite marketingo sukčiaus

Neklausykite šio silpnapročio, kuris mėgsta skaityti margetingo tiklalapius. Tai gali būti paprasčiausias nevykėlis arba marketingo sukčius.
Plokščiosiuose saulės kolektoriuiose vanduo tikrai neužverda, bet kad jis per visą dieną temperatūrą pakeltų tik 10 laipsnių... Ne, šitam žmogui su smegenais labai prastai.

Sveiki. Gal galite papasakoti

Sveiki. Gal galite papasakoti apie sistemos darba siuo metu (ziema). Jau kelinta diena Lietuva gauna giedru sauletu dienu.Ir mano pasidaryti karsto oro kolektoriai pradeda rodyti gyvybe. Ydomu ar uztenka saules spinduleliu jusu sistemai vandeniui pasildyti ?

Orą jau šildo

Vandeniui, manau, kol kas dar mažai šilumos Dar per mažai saulės tikriausiai... Manau, vandenį normaliau turėtų pradėti šildyti kovo mėnesį. Maniškiai nėra pildomi antifrizu, žiemai aš juos ištuštinu. O štai orą šildantys saulės kolektorai kambarius jau šildo. Ir dabar ventiliatoriai varo į vidų šiltą orą. Žinoma, tokios šilumos dar neužteks, bet kovo mėnesį saulės šildymas jau pakankamas, malkų nebereikia - tik labai šaltomis dienomis.

Nemaišykite tankio su mase,

Nemaišykite tankio su mase, tankis šalto vandens yra didesnis dėl to jis būna žemiau, o kilogramas šalto ar karšto bus vistiek kilogramas.

Moksliskai "tankis",

Moksliskai "tankis", liaudiskai "lengvumas". Yprasti sakyti kad plunksnos lengvesnes uz svina nors mintyje turimas tankis, bet nevisi zino.

Turiu labai gerą pavyzdį

Turiu labai gerą pavyzdį palyginimui - pas brolį savadarbis, pas mane vakuuminių kolbų kolektorius. Savadarbį pats ketinau daryti, bet nebuvo tuo metu laiko, o ir proga pasitaikė tuometinėm kainom nebrangiai nupirkti, tai turėtus skardinius radiatorius atidaviau broliui.
Mano kolektoriaus sistemos kaina: kolektorius su tvirtinimais - 2500, boileris su dviem gyvatukais - 1700, siurbliukas 12V iš ebay - 15 USD (12V tam, kad būtų užmaitintas lygiagrečiai akumuliatoriui ir būtų nebaisus elektros dingimas saulėtu metu), valdiklis taip pat iš ebay - 32 USD (pirkčiau iš Vinco panašia kaina, bet ten dar abi temperatūras rodo), išsiplėtimo indas, variniai vamzdeliai, visokios jungtys, kraneliai, izoliacija ir glikolis dar iki 1000 pinigų. Susilitavau viską pats, pirmą kartą gyvenime litavau, ir iš pirmo karto - niekur neleidžia. Bendra kaina ~5,5 kLt. Darbo trukmė - savaitė, vakarais po 2-4 valandas. Kolektorius 30 kolbų, boileris 200 ltr.
Pas brolį kolektoriaus plotas panašus, darbo turėjo irgi apie savaitę, tik pilnomis dienomis ir ne vienas o kartais su manim. Kaina: Kolektorius - 0, (iš turėtų medžiagų, kaina galėtų būti kaip metalo laužo), sujungimo vamzdeliai pigesni, nes temperatūra mažesnė, galima naudoti daugiasluoksnius. Siurbliukas, valdiklis, boileris iš ten pat, kaina ta pati, glikolio reikėjo 3 kartus daugiau, o tai jau + 400 pinigų, sumoje gavosi apie 2,5 kLt. Atrodo ant stogo gražiai, neblogiau už "fabrikinį"
Rezultatas: Vasarą, brolio saulės kolektorius karšto vandens prigamina gal net daugiau, (aš savąjį pastačiau pakankamai stačiai, kad būtų statmenas saulei lapkričio pradžioje su mintimi, kad vasarą saulės energijos yra perteklius), o nuo spalio pas jį viskas, o man saulė dirba net žiemą, pvz. 2013-12-31 priešnaujametinė diena buvo saulėta, atjungiau KV cirkuliacinį siurblį ir palikau kaisti tik nuo kolektoriaus, tai per dieną kolektorius 200 litrų boilerį prikaitino iki 49 oC.
Apibendrinant savadarbis kolektorius pigiau, bet jo darbo sezonas trumpesnis
Paskaičiau komentarus ir abejojančius galiu užtikrinti - plokščiame kolektoriuje statmename saulės spinduliams vanduo neužvirs net be cirkuliacijos.

Dar vienas diletantizmo

Dar vienas diletantizmo pavyzdys. Šiandien bent kiek praprusęs žmogus žino, kad vakuuminių saulės kolektorių naudingumo koeficientas daug didesnis. Vaikiška būtų apie tai diskutuoti.

Mąstantys žmonės svarsto tik apie investicijos efektyvumą. Argi galima laikyti investiciją efektyvia, jeigu įdėti pinigai atsipirks po 10 metų ar niekada neatsipirks? Savadarbiai plokštieji saulės kolektoriai dėl mažos kainos atsiperka per kelias vasaras, ir to nenuginčys joks marketingo sukčius.

Vakuuminių kaina kol kas tokia, kad apie ekonominį efektyvumą kalbėti nė neverta. Kūrybingi žmonės ieško kitokios išeities - jie perka kolbas ir patys montuoja sistemas. Jau yra kai kur meistrų, kurie už prieinamą kainą jas sumontuoja. Taigi prikišęs savo nagus, žmogus ir vakuuminius kolektorius gali pasidaryti atsiperkančius.

Taigi skirkime techninę reikalo pusę ir ekonominę. Tada automatiškai atkris diletantiškas klausimas - kas geriau? Apie reklamos įtaką bukiems žmonėms ir "prestižą" jau kalbėjome.

Dėl atsipirkimo

Dėl pačio daikto atsipirkimo nesiginčiju, tiesiog tuomet turėjau buvo kito darbo, brangesnio nei kolektoriaus gamyba, o kolektoriaus reikėjo, buvo pavasaris. Vakuuminių kolektorių atsipirkimą labai padidina montavimo darbų kaina, kai montuoja pats pardavėjas, o tos kainos didelės ne tik dėl pelnų, bet ir dėl valdininkų algų, Lietuvos įsipareigojimų bankams, pašalpų veltėdžiams, puolančių rusų ir daug kitų panašių priežasčių. Pas kiniečius (alibaba.com) tų kolektorių kainos jau ne per didžiausios, tik neaišku kaip su EU muitais ir kitais mokesčiais. Dar vienas sunkumas darant savadarbį kolektorių - skardinių radiatorių trūkumas, žmonės ne durni daro kolektorius patys, o tų radiatorių kiekis ribotas

Dėl naudingumo koeficiento

Dėl naudingumo koeficiento, tai tarp savadarbio kolektoriaus ir vakuuminio skirtumas nedidelis. Didelis skirtumas tame, kad vakuuminis labiau sukoncentruoja saulės energiją vandenyje, t.y. pagamina mažesnį kiekį karštesnio vandens. Savadarbis tomis pačiomis sąlygomis pagamins didesnį kiekį ne tokio karšto vandens. Rezultate panašus energijos kiekis, o jei į tą, karštesnį, įmaišyti šalto, tai bus ir vienodos temperatūros vandens panašus kiekis

Apie skirtumus

Edvardai, nebūk mažas vaikas ir nekaidink žmonių, priešgyniaudamas dėl priešgyniavimo. Plokštieji darbą baigia spalio mėnesį, vakuuminiai šilumos dar išspaudžia ir saulėtą žiemos dieną. Apie tai rašei ir pats, bet štai užėjo vaikiškas noras išsdirbinėti.

Iš to paties saulės šildomo ploto, vakuuminiai šilumos išspaudžia beveik dvigubai daugiau, negu plokšteiji. Tai jų didelis pliusas. Deja, vienintelis. Visa kita - tik minusai. Ne tik aukšta kaina, bet ir aukšta temperatūra yra savotiškas minusas. Saulėtą vasaros dieną kyla pavojus, kad vakuuminių sistemoje vanduo užvirs. Jokiu būdu to nelaikyčiau pliusu.

Tačiau žmonėms turime aiškiai pasakyti: jeigu norite nedidelio saulės kolektoriaus, o kaina jums nersvarbu, pirkite vakuuminius. Bet jeigu jums reikia greitai atsiperkančio daikto, kuris antrą ar trečia vasarą vandenį jau šildys dykai, darykitės plokščiuosius. Jų reikės dvigubai daugiau, bet dėl mažos kainos investicija labai greit atsipirks.