Daigai iškeliavo į šiltnamį laukti šalnų

Kategorijos: 

Šiandien, balandžio 21 dieną, mudu su Vincu savo šiltnamyje ne tik sėjome. Mes dar ir pasodinome kambario hidroponikos darže šiek tiek paaugintus daigus. Pasėjome agurkus, žiedinius bei Pekino kopūstus, pasodinome pomidorus, paprikas, Čilės pipirus, petražoles, bazilikus ir salierus.

Pernai tokiu metu, balandžio 20 dieną, tik sėjome, o šiemet jau surizikavome nešti į hidroponikos šiltnamį ir daigus. Nėra abejonės, dar bus šalnų. Kodėl ryžomės rizikuoti?

Manome, kad mūsų rizika nedidelė. Pernai tokiu metu irgi buvo stiprių šalnų, bet mūsų šiltnamio šildymo sistema jas puikiausiai atlaikė. Šiąnakt buvo stuktelėjęs geras šaltukas, žemė sustingo į kietus grumstus, o savo šiltnamyje anksti rytą radome štai tokią temperatūrą:

Viršutinis skaičius rodo oro temperatūrą šiltnamyje, apatinis - šiltnamio žemėje. Šiltnamyje buvo +2,6, o iš žemės ėjo +5,3 oras. Žemiau termometro kabo Vinco išrasta šiltnamio automatika - ji įjungė ventiliatorius, ir tie ėmė pūsti iš žemės gana šiltą orą. Štai visa įranga:

Apačioje matote iš žemės išlindusius vamzdžius su ventiliatoriais, dešinėje - seno kompiuterio maitinimo šaltinį, kuris jiems tiekia 12 V įtampos srovę, viršuje - šiltnamio automatiką, kuri valdo visą sistemą. Dieną, kai šiltnamyje šilumos per daug, automatika irgi įjungia ventiliatorius, ir tie po žeme užkastais vamzdžiais varo orą, jį gerokai ataušindami. Pažiūrėjus į šiltnamį iš šalies, matyti du aukšti, iki stogo viršaus einantys plastikiniai vamzdžiai. Jais dienomis į žemę siurbiamas pats karščiausias, apie 40 laipsnių oras. Keliaudamas po žeme, jis gerokai atvėsta. Taip šiltnamis apsaugomas ir nuo perkaitimo.

Per dieną žemėje susikaupia gana daug šilumos, kurios užtenka ir labai stiprioms šalnoms atlaikyti. Pernai šiltnamis puikiausiai atlaikė –5 laipsnio šalną, viduje išsaugodamas +3. Tai kodėl turėtų neatlaikyti šiemet?

Mūsų daržas daugelį senoviškų žmonių erzina, nes daržoves auginame be žemės, vandenyje. Jas sodiname mažuose indeliuose su keramzitu, tuos indelius dedame į vamzdžiuose išpjautas skyles, o vamzdžiais nuolatos teka vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Vandeniu ir deguonimi gerai aprūpintos daržovės auga maždaug 50 procentų greičiau, nei žemėje, jų nereikia ravėti, laistyti, kaupti. Šiemet pastebėjome, kad vamzdžiais cirkuliuojantis vanduo padeda apsaugoti daržoves ir nuo šalnų - per dieną jame susikaupia daug šilumos. Šiandien į sistemą pribėginome 400 litrų gana šalto, vos kelių laipsnių tvenkinio vandens, o iki vakaro jis jau buvo sušilęs iki 21 laipsnio. 400 litrų +21 laipsnio temperatūros vandens - jau šis tas.

Viskas išbandyta pernai ir pasiteisino su kaupu. Pernai šiltnamio temperatūrą reguliavome dviem Vinco sukurtais elektroniniais prietaisais, o šiemet mūsų pačių patogumui iš tų dviejų jis padarė vieną kompaktišką šiltnamio automatiką:

Valdymas labai paprastas: anksti pavasarį, kol daržovės dar nepasodintos, įjungi žiemos režimą, ir automatika žemėje tarsi kokiame akumuliatoriuje kaupia visą šiltnamyje atsiradusią saulės šilumą, naktį jos niekur neišleisdama. Pasodinę daržoves, šiandien įjungėme vasaros režimą - dabar į žemę keliauja tik šilumos perteklius, o naktį, kai šiltnamis atvės, šiluma iš žemės sugrįš atgal. Štai kodėl tokiam šiltnamiui šalnos nebaisios.

Kaip įsirengti tokį šiltnamį, paskaityti galite čia.

Papildymas kitą rytą

Ką jau perskaitėte, rašiau vakar, balandžio 21 dieną. Šiąnakt, balandžio 22-ąją, vėl stuktelėjo šalna. Mažesnė, -1,6 laipsnio, bet pomidorams, paprikoms ir kitoms daržovėms mirtinai pavojinga. Rytą nuėjęs į šiltnamį, radau +4 laipsnius. O kokia buvo mažiausia? Iki kiek temperatūra buvo nukritusi paryčiais?

Štai minimali balandžio 22 dienos šiltnamio temperatūra:

Viršutinis rodmuo - oro temperatūra šiltnamyje, apatinis - temperatūra oro, kuris eina iš žemės. Iš žemės eina beveik trimis laipsniais šiltesnis oras. Labai nesunku paskaičiuoti, kad ši Vinco automatikos valdoma šildymo sistema atlaikytų -5,5 šalnas (1,6 +3,9=5,5). Manau, tokių jau neturėtų būti.

Įdomu tai, kad vandens temperatūra hidroponikos sistemoje nuo +21 laipsnio per naktį nukrito iki +9. Iš žemėje užkastos 120 litrų statinės vanduo ėjo +9, atgal į statinę grįžo +8 laipsnių, prarasdamas vieną laipsnį. Žinodami vandens srauto greitį (jis lygus 0.066 litro per sekundę), galime apskaičiuoti šildytuvo galingumą. Jis lygus 277 W. Vadinasi, ir paryčiais hidroponikos sistema dar veikė kaip 277 W šildytuvas. Aštuonių kvadratinių metrų šiltnamiui tai nėra daug, bet vis šis tas.

O jei į žemę užkasus didesnę, tarkime, 1000 litrų statinę, o vandenį šiltnamyje varinėti ne plastikiniais aliuminio folija izoliuotais, kaip mūsų, bet juodais metaliniais vamzdžiais? Taip, tokia sistema veiktų puikiausiai, tik ji būtų labai brangi. Vien tik cirkuliacijos siurblys kainuotų apie 350 litų. O dar vamzdžiai, elektroninis valdiklis?.. Be to, vandeniu užpildytos sistemos negalėtumei palikti žiemai, anksti pavasarį irgi kiltų užšalimo grėsmė. Oru šildyti orą vis dėlto daug pigiau ir paprasčiau.

Komentarai

O be elektronikos?

Ar būtinai yra junginėti tuos ventiliatorius? Ar jie negalėtų suktis kiaurą parą - dieną kauptų šilumą, o naktį atiduotų. Juk elektros, kaip supratau, ima nedaug?

Ne čia problema

Mūsų naudojami 12V ventiliatoriai tikrai elektros ima nedaug, bet jie junginėjami ne dėl elektros taupymo. Visą parą laikydamas įjungtus ventiliatorius, niekaip anksti pavasarį nesukaupsi žemėje šilumos. Kiek dieną įšildysi žemę, tiek naktimis atvėsinsi. Nebent bėgiosi į šiltnamį, matuosi temperatūrą ir pats junginėsi. Tada tu pats būsi automatika. :)

Vėliau, pasodinus daržoves, visą parą laikyti juos įjungtus irgi negerai. Kai augalai pasodinti, į žemę reikia varyti tik šilumos perteklių, o ne visą šilumą. Šiltnamio automatikos valdomi ventiliatoriai didelę laiko dalį stovi. Jie stovi ryte, kol oras dar nėra perkaitęs, ir vakare, kol žemė dar nėra atvėsusi.

O palyginamasis valdiklis?..

Ar neužtektų Vinco sukurto elektronikos valdiklio, kurį naudojate saulės kolektoriams? Jis gi įjungia ventiliatorius pagal temperatūrų skirtumą. Įjungtų tada, kai oras šiltesnis, nei žemėje. Man atrodo, jis būtų paprastesnis ir pigesnis.

Jo irgi neužteks

Taip, anksti pavasarį, norint įšildyti žemę, palyginamojo valdiklio užtektų. Dieną, kai oras šiltnamyje pasidaro šiltesnis nei žemė, jis įjungia ventiliatorius. Žemėje kaupiama šiluma. O kaip darysi vasarą, kai daržovės kai pasodintos? Kaip tu iš žemės sugrąžinsi šilumą? Galima apkeisti daviklius vietomis ir padaryti, kad dabar ventiliatoriai įsijungtų tik tada, kai oras šiltnamyje pasidaro šaltesnis už žemę. Šilumą naktimis paimsi, o kaip dienomis sukaupsi? Štai kur problema!

Pernai mes ją sprendėme taip: dieną, kai oro temperatūra pakildavo iki 29 laipsnių, ventiliatorius įjungdavo Vinco sukurtas labai tikslus elektroninis termostatas, naktimis - tavo minimas palyginamasis valdiklis. Šiemet jis iš tų dviejų prietaisų padarė vieną šiltnamio automatiką. Nieko paprastesnio nesugalvosi.

O man padarytumėt?

Kiek tokia automatika man kainuotų, jeigu apsiimtumėt padaryti?

Jeigu susitartume...

...tau ir padarytume. :) Asmeninius klausimus geriausia aptarti telefonu 861142387

Kilo mintis daigus pasetus

Kilo mintis daigus pasetus zemeje su visais vazoneliais sumerkti i vandeni ir pajungti burbuliatoriu, ipilti trasu. Acto nepilciau, nes kolkas neturiu ph matuoklio, bet trukstama dali kolkas gautu is zemes. Kaip reaguotu augalai, saknys. Siektiek domejaus hidroponika, visur rodos daroma, kad dalis saknu vandenyje, dalis ore: deguoni ima is vandens ir is oro. Cia zeme permirktu ir deguoni gautu tik is deguonimi prisodrinto vandens. Ka manote apie toki pabandyma?

Palauksiu rezultatų

Pabandymo dar nebuvo, todėl apie jį nieko negaliu pasakyti. Būtų gerai, jeigu pamėgintumei ir parašytumei.
Hidroponika su žeme - tai čią kažkas naujo. Būtų įdomu sužinoti rezultatus.

Jau buvau apsidziauges, kaip

Jau buvau apsidziauges, kaip tik vakar susiradau sena burbuliatoriu. Bet dabar manau, kad hidroponika su zeme man gali uzruginti vandeni. Cia manau pilnai tiktu auginti subrendusius augalus kur saknys lenda per vazonu skyles. Padejei kad saknys siektu vandeni, bet dalis kabo lauke ir lai auga.

Dviratis išrastas

Nelabai suprantu, kodėl nori išrasti dviratį. Juk jis seniai išrastas,

Skubu, nes turiu daigu, noriu

Skubu, nes turiu daigu, noriu greiciau pradeti juos spartinti augti, kaip zinia su hidroponika 50% greciau, bet reikia sulaukti kol atsius ph ir tds matuoklius is uzsienio. Tai truks apie menesi. Bus jau geguzes galas ~ birzelis.

Del idomumo paminesiu, radau hidroponikos atmaina kur naudoja su zeme (vadinasi run to waste hydroponics). Laiko rele tam tikrais tarpais pajungia siurbli, pumpuoja i vazonus virsaus trasu misini su vandeni, per apacia nesusigeres perteklius isteka laukan, necirkuliuoja ratu todel pasirode nelabai priimtina, greiciau automatinis tresimas. http://www.flairform.com/hints/run_to_waste.htm
Turiu vilties, kad imanoma naudoti ir su zeme esant pastoviai apsemtai zemei tik reikia stebeti ph.

Labiau sudomino uz hidroponika modernesne hidroponikos atsaka - aeroponika. Vandeni purskia plona dulksna ant augalu, auga dar sparciau, nes nemirksta vandenyje, gauna daugiau deguonies. Cia ateicia, kolkas uzteks paprastos hidroponikos..