Šiąnakt stuktelėjo šalna. Mažiausia temperatūra kažkuriuo momentu buvo -3,3 laipsnio. Rytą lauke dar tulpės liūdėjo sušalusios. Gali būti, joms amžinatilsį. O šiltnamiai? Kaip jie?

Apie didįjį šiltnamį žolė dar buvo balta nuo šalnos. O viduje? Ar nebus pomidorams amžiną atilsį? Ar nepatirs džiaugsmo visi mūsų priešai, kurie nekantraudami laukia, bene mus su Vincu kada nors neištiks nesėkmė? Pagaliau jie galės pasakyti: "Ar nesakiau?"

Bet viduje pomidorai stovi kaip ir stovėję. Ir agurkai, ir paprikos... Viduje jau +6,2 laipsnio.

O naktį? Kokia mažiausia temperatūra buvo naktį?

Mažiausia - irgi ne tokia bloga:

Minimali +3,1, kada lauke buvo -3,3 yra puikus rezultatas. Vadinsi, mūsų stebuklingas šiltnamis atlaikytų ne mažesnę kaip -6,4 laipsnio šalną.

Tiesą sakant, rezultatą žinojau iš anksto. Čia aprašytas tariamas mano nerimas - tai tik dėl to, kad rašinys turėtų bent šiokią tokią vidinę įtampą. Prieš keletą metų jau nustatėme: jeigu aklinai uždarai visas vėdinimo sklendes, žeme šildomas didysis mūsų šiltnamis atlaiko -8 laipsnių šalną. Mažasis, kuris gerokai pakeltas nuo žemės ir turi menkesnę šildymo sistemą, atlaiko -5.

Žeme šildomą ir aušinamą šiltnamį įsirengti nėra labai sudėtinga. Reikia po žeme užkasti ortakius ir sustatyti ventiliatorius, kuriuos junginėtų Vinco išrasta šiltnamio automatika. Jokių šalnų viduje, jokio streso!