Teisingas Ramūno pastebėjimas. Maistas - tai ne alkoholis, jo nelaikysi nuodu. Bet naudojamas ne pagal paskirtį, ir maistas gali kenkti. Todėl mano aprašytasis metodas ir nutukimo atveju dalinai tinka. Nutukimo priežastis - irgi psichologinė, į nutukimą irgi veda klaidingas požiūris, kitaip sakant, iliuzija.

Taigi maistas - ne nuodas. O kas yra maistas? Kodėl reikia valgyti? Tik nesakykit, kad tai absurdiškas klausimas. Nutukėlis labai dažnai neagali atsakyti, kodėl jis valgo. Pasakysiu dar daugiau - nutukėlis DAŽNIASUSIAI negali atsakyti, kodėl jis surijo bandelę, rūkytos dešros galą ar šokoladuką. Buvo alkanas? Iš kur jis bus alkanas, jeigu ką tik valgė itin sopčius pietus!

Maistą reikėtų valgyti tik dėl alkio. Kaip matome, nutukėliai dažniausiai valgo visai ne todėl, kad yra alkani. O kodėl? Į tą klausimą turėtų atsakyti pats nutukėlis, stebėdamas savo elgseną ir psichologinius postūmius. Kodėl žmogui užeina noras patikrinti šaldytuvą, jeigu jis ką tik po pietų? Kiek stebėjau save ir kalbėjau su savo likimo draugais nutukėliais, dažniausiai imama ryti ne dėl sotumo poreikio, bet dėl poreikio nusiraminti. Tarsi dešra ar bandelė būtų raminamieji. Aptikus šitą iliuziją (maitas - iliuziniai raminamieji), galima rasti kitų daug geresnių nusiraminimo būdų, o valgio imtis tik iš ALKIO jausmo. Beje, alkio jausmą nutukėliams dar tenka susigrąžinti - paprastai nutukėliai alkio jausmą būna pamiršę, nes amžinai rydami jie niekada nebūna alkani. Alkio jausmu jie ima laikyti kokį susierzinimą ar paprasčiausią nuobodulį.

Taigi valgymas vardan nusiraminimo - tai jau ne tik maisto gadinimas, bet ir savęs žalojimas. Atsisakydamas žaloti save - sveikimas. Argi ne tas pats principas, kaip ir alkoholizmo atveju? Panašumas yra dar toks, kad ir šią iliuziją žmogus susikuria ne pats - dažniausiai ją gauną iš savo tėvų, kurie dar kūdikį "ramina" pieno buteliuku ar saldainiuku.