Štai jau visi metai, kai jūsų šulinyje įkalta adata. Ar pasiteisino? Ar neužsikišo jos filtras?

Tuos klausimus gavau iš kelių mūsų skaitytojų.

Adata šulinyje pasiteisino su kaupu. Ją kaliau todėl, kad vasarą, kai į sodybą susirenka daugiau žmonių, pritrūkdavo vandens. Dabar vandens jau nepritrūksta.

Bet tai - dar ne viskas. Šachtiniuose šuliniuose vanduo nebūna labai švarus. Į juos gali kas nors įkristi (tarkime, medžio lapų), patekti šiek tiek ir paviršinio vandens. Šulinyje atsiradusios organinės medžiagos neišvengiamai ims pūti. Ten gali įsiveisti ir dumblių. Štai kodėl šachtinius šulinius reikia valyti ir plauti jų žiedus.

Kada į šulinio dugną įkaliau adatą, pradėjo bėgti labai drumstas vanduo. Kartu su vandeniu iš krano bėgo ir dribsmėlis. Turėjau statyti vandentiekio filtrą, nes adatos filtras yra per stambus ir negalėjo užlaikyti smulkių smėlio dalelių.

Pirmaisiais mėnesiais vandens filtras labai greitai prisinešdavo dribsmėlio. Turėjau jį valyti kas savaitę, kas dvi. Paskui pastebėjau, kad valyti reikia vis rečiau ir rečiau.  Paskutinį sykį jį valiau prieš gerą pusmetį.  Nuotraukoje matote, kaip jis atrodo dabar. Visiškai jokių nuosėdų.

Kaip tai paaiškinti? Aš manyčiau, kad šulinio dugne aplink įkaltą adatą pasibaigė dribsmėlis, bet liko stambesnis smėlis ir žvyras. Dabar tas smėlis bei žvyras jau tarnauja už filtrą. Svarbu tai, kad vanduo į vandentiekį traukiamas jau ne nuo šulinio dugno, kur jis stovi ir genda, bet iš gilumos, iš paties grunto. Mano adata sukalta du metrus į šulinio dugną.

Taigi į šulinį įkalęs adatą, turiu vandens ne tik daug, bet ir labai švaraus. O tai - papildomas pliusas, kurio tikrai nesitikėjau. Ko gero, netgi dėl to verta kalti adatą, kai vandens šulinyje ir taip užtenka. Tai galima daryti pačiam, nesamdant lupikaujančių firmų.