Vandenilio peroksidas - hidroponikos vaistas

Kategorijos: 

Jeigu į jūsų hidroponikos daržą įsimetė puvimo bakterijos, nedelsdami jas naikinkite vandenilio peroksidu. Dar geriau - išleisti visą vandenį, išplauti sistemą, o po to pūvančias šaknis gydyti vandenilio peroksidu. Mes jau išbandėme ir galime patvirtinti - tai iš tiesų veikia!

Iš pirmo žvilgsnio šaknys gali neatrodyti pūvančios. Arba jų dar gali nė nebūti išlindusių. Bet jeigu nepaliaujamai kyla vandens pH, ir jo niekaip negalite stabilizuoti, tai pirmas požymis, kad sistemoje įsimetė puvimo bakterijų. Kitas požymis - šaknys ima ruduoti, darytis gleivėtos, silpnos, galiausiai jos pradeda trūkinėti, o augalų lapai gelsti. Ypač jautrūs šaknų puviniams agurkai - jie turi perpumpuoti labai daug vandens, o be šaknų kaip tai padarys? Kiti augalai, tarkim, pomidorai, paprikos, salotos, bazilikai, gali išlikti, bet agurkai nuo puvimo bakterijų žūva pirmieji.

Šiemet taip atsitiko ir mums. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta. Numušame pH iki 5,5, o po kelių dienų jis vėl pakyla iki 7. Kame čia reikalas? Kylantis pH yra puvimo bakterijų ženklas. Mes tai žinome iš biodujų generatoriaus darbo. Jeigu vandenyje užmerkta žalia žolė ar šviežias mėšlas, pH būna nukritęs iki 4. Tai nemenka rūgštis. Kur užmerktas senas, pūvantis mėšlas, ten pH gali pakilti iki 9. Taigi jei hidroponikos sistemoje pH nepaliaujamai kyla, ten kažkas pūva.

Mėginome bakterijų paprasčiausiai atsikratyti. Anksčiau tai yra padėję. Šį sykį - ne. Išleidome užterštą vandenį, užpildėme sistemą šviežiu - po kurio laiko vėl tas pats. Buvo aišku, kad puvimo bakterijų jau yra įsigėrę keramzito granulėse. Bet kaip jas iš ten išnaikinti?

Puvimo bakterijos yra bedeguonės - anaerobinės. Deguonis joms - mirtini nuodai. Vadinasi, jas galima būtų naikinti kalio permanganatu, kuris vandenyje skyla į kalį, manganą ir deguonį. Nauda būtų dviguba - ne tik puvimo židinius išnaikintume, bet ir augalus pamaitintume. Juk ir kalis, ir manganas yra labai reikalingi mikroelementai. Tačiau nežinojome tikslių kalio permanganato dozių.

Kitas užtikrintas vaistas - vandenilio peroksidas, kuris skyla į vandenį ir deguonį. Bet kiek jo pilti, kad nenudegintume šaknų?

Atsakymas šį sykį atėjo savaime - iš mūsų skaitytojo Kasparo Neros. Jam šį pavasarį dar anksčiau atsitiko tokia pat bėda, jis klausė mūsų patarimo, o mes  nežinojom atsakymo. Ne pirmas sezonas daržoves auginame tokiu būdu, bet kad savaime įsimestų puvimo bakterijos?..

Kasparas kažkur hidroponininkų forumuose užtiko vandenilio peroksido receptą. Receptas toks: vienam šimtui litrų vandens pili po du sriubinius šaukštus 3 procentų vandenilio peroksido, po to kas trečia diena - po sriubinį šaukštą, ir taip - iki šaknys pagis. Šaknys turi pasidaryti baltos.

Šį receptą mes jau išbandėme ir patvirtiname - veikia! Bet prieš tai dar sykį išleidome visą sistemą ir šepečiais išplovėme vamzdžius. Tada ėmėmės dezinfekcijos. Naudojome ne 3, bet 30 procentų vandenilio peroksidą, koncentraciją, aišku, atitinkamai perskaičiavome. Beje, Kasparo siūlytoji nelabai padėjo, tai ją trečdaliu padidinome. Rizikavome, bet nieko daugiau neliko - reikalas buvo pernelyg uždelstas.

Pagaliau pH stabilizavosi, jis beveik nesikeičia jau ketvirta savaitė. Beveik visų augalų šaknys pagijo, kitų dar baigia gyti. Ir pomidorai, ir salotos pradėjo labai sparčiai augti. Žuvo tiktai agurkai. Amen. Išliko tik vienas, kuris buvo pačioje sistemos pradžioje - jis gavo daugiausiai deguonies, taigi puvimo bakterijos ten negalėjo įsiviešpatauti.

Kaip suprasti, ar šaknys pagijo, ar dar ne? Jos turi būti baltos ir vešlios lyg kasos. Štai tokios:

O štai dar ne visai pagijusio pomidoro šaknys:

Jos menkos, rudos. Bet pomidoras gyja - kairėje pusėje matyti, kad leidžia naują baltą šaknį. Dar kelios dienos, ir bus visa kasa.

Anksčiau pH atstatinėdavome acto rūgštimi, dabar perėjome prie sieros rūgšties. Girdėjome, kad acto rūgštis yra nestabili, reaguoja su kai kuriais mikroelementais. Galimas daiktas. O siera pati yra reikalingas mikroelementas. Akumuliatorių elektrolitas netgi pigesnis už actą, jo bet kur rasi.

Anksčiau žiūrėjome, kad litre vandens trąšų būtų nuo gramo iki pusantro, dabar laikome koncentraciją didesnę - apie 1,7 gramo litre. Atseit, trąšos irgi palaiko stabilesnį pH. Galimas daiktas. Maksimali trąšų dozė būtų 2 gramai litre. Geriau jos neviršyti. Kam valgyti nitratus, kaip pirktiniuose pomidoruose ar agurkuose?

Reikia atsakyti į dar vieną klausimą. O iš kur atsirado puvimo bakterijų? Negi išdykaudami angelai užnešė iš dangaus, o Švenčiausioji Mergelė Marija jų nesužiūrėjo?

Mūsų atveju galėjo būti du puvimo bakterijų šaltiniai. Pavasarį nelabai kruopščiai išplovėme daugelį metų naudojamas keramzito granules. Paprastai jas plaudavome stipriu kalio permanganato tirpalu, o šį sykį tik praskalavome vandeniu. Be to, pirkome šiek tiek žemėje augintų paprikos sodinukų. Juos paskalavau vandeniu ir pasodinau. O reikėjo nuplauti gerai, dar palaikyti šaknis kalio permanganato tirpale.

Galima dar viena priežastis - nepakankamas deguonies kiekis vandenyje. Jeigu metasi puvimo bakterijų, gal per silpni burbuliatoriai? Mes didžiajam šiltnamiui pastatėme dar vieną. Deguonies stygių galima kompensuoti, retsykiais įpilant į vandenį vandenilio peroksido. Dozę jau žinome.

Puvimo bakterijoms reikalinga ne tik bedeguonė aplinka, bet ir palankus pH. Štai biodujų generatoriuose, kur metaną gamina kaip tik puvimo bakterijos, reikia laikyti pH bent 6,5. Mažesnis pH joms yra nepalankus. O jei nenorime puvimo bakterijų, palaikykime rūgštingesnę aplinką, neleiskime pH pakilti iki 6, ir puvimo bakterijoms tai nepatiks.

O kaip žinoti, kad viskas gerai, kad hidroponikos sistema veikia taip, kaip ir turėtų veikti?

Savo hidroponikos šiltnamį lyginkite su kaimynų šiltnamiu, kuriame auginami tokie pat augalai, bet žemėje. Jeigu jūsų daržovės auga maždaug 50 procentų greičiau, lapai daug didesni ir tamsesni, nei auginamų žemėje - viskas tvarkoj, taip ir turėtų būti.  Juk jūsų daržas geriau aprūpinamas vandeniu ir trąšomis. Jeigu jūsiškiai augalai kaimynų nelenkia - jau liga. O jei atsilieka? Tada, aišku, tragedija. Bet nedelskime tiek - dabar juk Kasparo dėka visi žinom vaistų.
 

Komentarai

Dėl permanganato

Na kaip ir straipsnyje rašoma, nežinome reikiamos, galimos jo dozės. Internete galima rasti užuominų apie minimalų kiekį bakterijoms naikinti (kalbama apie miligramus litrui), tačiau ~600 litrų sistemoje ~1,2 g  (jei gerai prisimenu) permanganato neužteko. Kiek galima daugiau dėti? Kas kiek laiko galima kartoti? Nežinia. Tai ir geriau nerizikuokit, juolab jei jau pilamas kitas oksidantas (peroksidas).

Jei kas rasit patikimą šaltinį apie permanganato naudojimą šaknų gydimui hidroponikos sistemose, būtinai pasidalinkit.

Kaina

Kur isigijot tokį peroksida ?

Vandenilio peroksidas

Sveiki,
Gal galite pasakyti kokia vandenilio peroksido koncentraciją pylėte ir po kiek paskui pripylinėjote?
Nusipirkau 35% vandenilio peroksido. Kol pristatys manau 3% pradžiai naudosiu iš vaistinės. Pas mane 40 litrų, tai pagal paskaičiavimus užtenka 1 šaukšto 3% tirpalo? O paskui po trečdalį šaukšto pripilynėti kol pagis?

Dėl peroksido

Pastaruoju metu naudojam tik 35% peroksidą, 2,8g šimtui litrų. Matuojam su tiksliom elektronimėm svarstyklėm, kurios matuoja iki 500g.

3% peroksido geriau vengti, jis tokios mažos koncentracijos yra nestabilus, o kad būtų stabilus jame įdedama priedų, kurie gal būt nevisai tinka maistui...

Jūsų skaičiavimai atrodo teisingi.

Dar norėčiau pasitikslinti,

Dar norėčiau pasitikslinti, dedate 2,8g tirpalo ar paskaičiuojate, kad tame turyje būtų 2,8g vandenilio peroksido?
Labai ačiū už atsakymą.

Tirpalas

Šimtui litrų dedam 2,8g 35% peroksido tirpalo. Jūsų atveju gausis maždaug 1,1g 35% tirpalo. Jei 3% tirpalas, tai jo reikės 10 kart daugiau.