Viena beprotybės diena

Kategorijos: 

 

Tai ištrauka iš mano apybraižos apie Tūbinių kaimą Šilalės rajone. Skiriu visiems žydšaudžių garbintojams.

Elena Lukošienė, Adelės sesuo, prisimena dar senesnį ir dar baisesnį įvykį. Tada ji buvo dar vaikas, o vaikai paprastai ganydavo karves. Rusai buvo praėję, užėję vokiečiai, karas kažkur nudundėjo toliau. Elenai tai dar nerūpėjo - ji paprasčiausiai ganė karves netoli Tūbinių miško.

- Žiūrim - į mišką pasuka mašina, pilna žmonių. Ir pasigirsta riksmai, tokie baisūs, kad skambėjo viskas aplink. O paskui - šūviai. Riksmai ir šūviai. Riksmai buvo garsesni už šūvius. Paskui viskas nutyla. O tada, žiūrim, į mišką suka kita mašina, irgi pilna žmonių. Ir vėl - riksmai, paskui - šūviai. Taip visą dieną. Tėvai baikščiojo kaip apduję. Tai buvo kažkas neapsakomo. Visi suprato - šaudomi žmonės. Viena nuoga žydaitė pabėgo iš miško. Ištrūko kažkaip. Matyt, jiems liepdavo išsirengti ir šaudė plikus. Nubėgo ta žydaitė pas Juocius, bet iš paskos atsivijo Bagdonas, nusivedė ją atgal į mišką. Niekas daugiau jos nematė. Tą Bagdoną visi vadino žydšaudžiu. Tūbiniškiai net dainelę buvo tokią sukūrę. Palaukit, tuoj prisiminsiu...

Kiek pagalvojusi, Elena ima deklamuoti iš atminties:

Buva Paulauska kojas kaip špuoka,

Tai jis žydelkas šaudyt išmoka.

Galbūt Paulauskas būt pagailėjęs,

Jeigu Bagdonas nebūt prisidėjęs.

Kas tas Paulauskas?

- Neprisimenu, - sako Elena. - Tikriausiai koks žydšaudys. Jų seniai nebėra. Bagdonas po karo išėjo į mišką, dabar reikia sakyti - į partizanus, tai stribai jį ten ir pribaigė.

Elena prisimena Tūbinių žydus. Jų buvo tik dvi šeimos - Icikai ir Aušeliai.

- Tėvai niekada jų blogu žodžiu neminėjo. Kai valgyti žiemą nebūdavo ko, mama, žiūrėk, jau parneša kibirą silkių iš Icikų krautuvės. Neturi pinigų - gausi skolon. Kaip dabar latrams skolon duoda degtinės, taip tada žydai skolon duodavo maisto. Icikiukai buvo tokie draugiški vaikinukai, nesuprantu, kam juos reikėjo šaudyti... - pasakoja močiutė.

O kitą dieną po žudynių jos tėvą nuvarė į Tūbinių mišką užkasti sušaudytų žydų lavonų. Ką jis ten matė, Elena nežino, bet prisimena, kad tėvas parsinešė visą terbą kažkokių drabužių.

- Matyt, davė už darbą, - prisimena Elena. - Tėvas tuos drabužius numetė į sandėliuką, o naktį ten kažkas ėmė bildėti. Ar tik nepradės vaidentis? Tėvas išnešė lauk tuos skudurus, į duobę suvertė, atsikratė visų iki vieno. Paskui paaiškėjo, kad ne drabužiai vaidenosi. Lauke prie sienos arklys buvo pririštas, dantimis draskė žilvičių tvorą. Iš čia ir bildesys... Bet gerai, kad drabužių neliko. Kaip būtų reikėję tokius vilktis?

Komentarai

Laikai buvo baisūs, tik

Laikai buvo baisūs, tik reikia pasistengti suprasti kodėl tam pasirinkti buvo būtent žydai. Kodėl dalis išgamų tautiečių tą darė, manau aišku - visuomet atsiras norinčių uoliai įtikti esamai tvarkai. O kol nesiaiškinsim dėl ko Hitleris vykdė šią politiką, tol bus palikta galimybė viso to pakartojimui, tik gal nebūtinai su žydais o su bet kuria kita tauta, rase, tikinčiaisiais, šalimi ir pan. Priežasties išsiaiškinimas yra kaip ligos diagnozė, kuri jau yra pusė gydymo, kaip daktarai sako. Tačiau pastebiu, kad būtent dabarties žydai nenori aiškintis tų žudynių priežasčių, visą dėmesį nukreipdami į pasekmes, o kova su pasekmėmis tinka nebent tiems, kam yra naudinga pati kova. Viskas ką rašau yra tik mano nuomonė

Nesupratau, kas rašo

Atleiskit, nesupratau, ar tai žydšaudžių šalininko, ar padoraus žmogaus nuomonė.
Jeigu rašo žydšaudžių šalininkas, tada su juo viskas aišku - Tūbinėse sušaudyti vaikai buvo kalti dėl kažko, ir tavo numylėtinis Hitleris įvykdė teisingumą.

Bet jeigu rašo sveiko proto žmogus, tada viskas daug sudėtingiau, nes antisemitizmo šaknys turi labai senas šaknis, jos siekia ankstyvosios krikščionybės metus, kada po nesėkmingo žydų sukilimo Romos imperija užsiėmė tradiciniu nepaklusniųjų naikinimu, vėliau tai buvo perduota ir valstybinei Romos imperijos religijai - krikščionybei. Katalikiški "istorikai" šiandien nutyli, kad pagal jų antisemito Augustino teologinius svaičiojimus žydai atsakingi už Abelio žūtį ir todėl privalo nešioti ant savo drabužių gėdos lopus. Ispanijos inkvizicijos laikais tai iš tiesų buvo daroma! Taigi Hitleris, prisiuvęs žydams "Dovydo žvaigždes" nebuvo labai originalus. Antisemitizmo apstu ir Naujojo testamento evangelijose, kurių uolūs katalikai nėra skaitę. Būtinai paskaitykit, ypač tas vietas, kur prietaringi žydai prisiima prakeiksmą (!) ant savo ir savo vaikų galvos. Kvailiau nesugalvosi. O kvailos krikščioniškos siaubo pasakos apie krikščionių kūdikių kraują geriančius žydus liaudyje neatsirado savaime - jas po Europą laiškais skleidė tie patys "gailestingieji" Ispanijos inkvizitoriai.

Bet tai tik istorinės religinės antsemitizmo šaknys. Po pralaimėto pirmojo pasaulinio karo ambicingiems vokiečiams atsirado aktualija - kaip paaiškinti tą pralaimėjimą, kam suversti kaltę? Atpirkimo ožiai - irgi nelabai originalus sprendimas, bet pasiekęs valstybinį lygį, tapo tautos tragedija.

Sakyčiau, ne tik žydų tautos. Savo raštingus, labiau mokytus kaimynus sunaikinę mūsų broliai lietuviai prarado ir patys. Jie prarado didžiulę bendrosios kultūros dalį. Ar mes, tokia svarbi pasaulio bamba, "Šiaurės Atėnai", turim bent vieną Nobelio laureatą? O žydai litvakai?..

Apie Holokausto priežastis

Vis dažniau girdžiu siūlymų susidomėti Holokausto priežastimis. Žydšaudžių palikuonių supratimu, reikėtų suprasti jų numylėtinio Hitlerio motyvus ir jį pateisinti, suverčiant kaltę pačioms aukoms.

Tačiau Holokausto ideologinėmis priežastimis domisi ne tik žydšaudžiai, bet ir padorūs žmonės. Štai vienas  tokių bandymų. Paskaita netrumpa, rusų kalba, bet jei įdomu, paklausyti verta.
https://www.youtube.com/watch?v=cTRnSxq-m8s&t=6168s