- Aliau, gal parašytum ką nors apie rinkimus? - paprašė bendruomenės pirmininkė. - Ką nors jausmingo ir patriotiško.
- Jausmingo? - nustebo Alius.
- Na taip, juk dalyvauti rinkimuose - kiekvieno piliečio šventa pareiga. Eidamas į rinkimus, nulemi ne tik savo, bet ir savo vaikų ateitį. Nuo to, ką pasirinksim šiandien, priklausys mūsų rytojus. Ką išsirinksim dabar, tą turėsim rytoj. Kas bus, jeigu niekas nebeis į rinkimus? Na, tu pats esi raštingas ir supranti. Parašyk ir įmesk į mūsų tinklalapį.
Alius nuėjo prie kompo ir sėdo rašyti. Kūrė, kūrė, bet nieko jam neišėjo.
Apie vidurnaktį viską ištrynė ir parašė labai trumpai. Tada įdėjo į bendruomenės puslapį.
Kitą dieną didysis kaimo rašytojas susilaukė daugybės skambučių. Draugai skambino vienas po kito, sveikino Alių ir juokėsi.
Apie pietus paskambino pati bendruomenės pirmininkė. Ji buvo įsiutusi.
- Aliau, suski, daugiau neprikiši nagų prie mūsų tinklalapio! - šaukė spygiu balsu.
- Kas yra? - nesuprato Alius.
- Neapsimesk durnu! Prašiau - apie rinkimus!..
- O aš - apie ką?..
- Prašiau apie Seimo, o ne butelių rinkimus!.. Rėmėjas paskaitė, ką jis mums pasakys?
Tada ji pravirko ir padėjo ragelį.
Aliaus tekstas iš tinklalapio jau buvo dingęs. Man atrodo, jis buvo visai patriotiškas:
Kiekvieno piliečio šventa pareiga dalyvauti butelių rinkimuose.
Nuo to, kokių butelių prisirinksi šiandien, priklausys tavo rytojus.
Eidamas rinkti butelių, nulemi ne tik savo, bet ir savo vaikų ateitį.
Kas bus, jeigu niekas nerinks butelių?
Butelius rinkime atsakingai.
Kas, jei ne tu, rinks butelius?
Atsisakęs rinkti butelius, tu išduodi save ir savo vaikus.
Nerinkęs butelių negalėsi sakyti, kad jie niekam netinka.
Butelių rinkimai - mūsų demokratijos pagrindas.
Prisimink laisvės kovotojus. Jie žuvo už tai, kad tu galėtum rinkti butelius.
- Kas jai nepatiko? - stebėjosi Alius. - Jeigu reikia, galėjau pridėti: grybus, uogas, butelius, Seimo narius...
Komentarai
deimantukas
Man siandien i aki krito toks sukis: uz tvirta patirti, uz grazia ateiti.
Po velniu, galvoju, tikrai labai geras sukis apgavikas. Nieko nereik daryt. Praeitis- praejo, ateities- niekada nebebus. Apie dabarti- nei zodzio. Kaip ir nieko nereik daryti DABAR.
Deimantuk, dabar tavo
Deimantuk, dabar tavo reikalas yra balsuoti. Daugiau iš tavęs dabar niekas nieko nenori. Toks dabar yra strateginis partijų tikslas. O paskui - pamatysim... Tada, kai jie prieis prie finansinių ir materialinių resursų. Toks galutinis partijų tikslas.
Anksčiau partijos džiovindavo žmonių smegenis kvailomis savo programomis, bet labai greitai pamatė, kad į tas fantazijas niekas nebekreipia dėmesio. Dabar imtasi kurti trumpus minčių kodus, kurie įsėstų į smegeninės programą ir paskatintų veikti. Daugelis žmonių tokį programavimą tikrai mėgsta ir kodus priima, daug negalvodami. Pavyzdžiui: dalyvauti rinkimuose - piliečio pareiga, būkime savo valstybės patriotai, kas, jei ne tu?..
deimantukas-nebalsuosiu
O kam? Nera jokios prasmes. Tuscias laiko gaisimas. As supratau ta kvailinima. Nulauziau smegenineje istatyta koda. Viskas pasidare aisku. Dabar as ramus savo apsisprendimu nebalsuoti.
Kaip tu šitaip gali?
Kaip tu šitaip gali? Kas bus, jeigu niekas nebalsuos? Kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos? Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? Kas bus, jeigu niekas nebijos babaužio? Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią ir į viešąjį tualetą?..
O dabar pagalvok apie kitas programas, kurios sudėtos į tavo galvą. Kas tu turi būti? Tu turi būti patriotas. Tu turi mylėti savo valstybę, garbinti jos vėliavą, nekęsti Lietuvos priešų, domėtis politika, žiūrėti televizorių, būti politiškai aktyvus, žinoti pasaulio įvykius, lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, laikytis pasninko, persižegnoti, rūpintus dėl ateities, sirgti už Lietuvos rinktinę...
Ir nemyk, kad tos programos taip lengvai paliks tave ramybėje.
deimantukas
A tu pabludai, Petrai? Kad ir kartais labai sunkiai ir skausmingai tenka atsikratyti daugelio situ ispraustu programu, taciau po to ateina didelis palengvejimas ir klausimas sau,-deimantukai, kaip tu iki siol leidai save sitaip mulkinti?
Neseniai nustojau rukyti ir taip nuodytis. Pasalinau dar viena virusa is savo smegenu.
Kuri programa sekanti? Nagi...
Užtat atsargiai ir žiūriu
Užtat atsargiai ir žiūriu į žodžius: privalai, turi, reikia- tai vieni iš labiausiai žmonių kvailinimui pasitarnaujantys žodžiai. O tas: "pagalvok kas bus jei nedarysi to ar ano? iš tikro yra kvailinimas pasitelkiant baimę. Mėgstu vadovautis tokiomis nuostatomis: jei kas nors tau perša baimę dėl tavo apsisprendimo- vadinasi jis turi savų interesų, jei kas nors tave skubina dėl tavo apsisprendimo- vadinasi vėl turi savų interesų, jei kas nors apeliuoja į tavo moralę- vėlgi didelė tikimybė, kad turi savų interesų, jei bando pripiršt kaltę, iššaukt gailestį, primest palyginmus, kai tu renkiesi ką nors- vėl tai tėra manipuliavimas. O jei rimtai jei neisiu į rinkimus ką prarasiu, o tiksliau reikėtų sakyti ką laimėsiu: laimesiu ramius nervus, išvengtą stresą, laisvę nuo politikos (kadangi nespoksosiu iki 1 nakties televizoriaus sirgdamas už "savą" kandidatą), laimėsiu platesnį požiūrį, kadngi manu jog politika tėra labai didelis "playground", kur tuos priešingos pusės rėksnius stumdo vienos ir tos pačios rankos
Blaivus požiūris, ką ir
Blaivus požiūris, ką ir sakyti. Pagirtina!
Mus nuolatos programuoja tarsi kompiuterius, bet mes - ne kompiuteriai, mes galime atpažinti programas ir sunaikinti kodus.
Labai paprastas būdas - vieną programos sigmentą pakeisti kitu. Imi kokią nors dogmatinį, neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, tarkim: kas bus, jeigu niekas neis į rinkimus? Jį perdarai į kitą tokį pat neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, pavyzdžiui: kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos?
Štai dar keletas atitikmenų:
Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? = Kas bus, jeigu niekas nebijos vaiduoklių?
Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią? = Kas bus, jeigu niekas nei į aludę?
Kas bus, jeigu niekas niekuo netikės? = Kas bus, jeigu visi viskuo tikės?
Į mūsų galvas įdiegta daug programų, susijusių su pinigais. Daug kas "automatiškai žino", kad pinigai žmones daro laimingus, kad be pinigų esi niekas, kad pinigai - gyvenimo pagrindas. O kitiems kažkodėl atrodo, kad pinigai neša nelaimes, kad jie yra karų ir nesantaikos priežastis. Kadangi pinigai padaromi iš popieriaus, pakeiskime juos kokiu nors kitu popieriniu daiktu, pavyzdžiui, tualetiniu popieriumi. Štai kas išeina:
Tualetinis popierius žmones daro laimingus. Be tualetinio popieriaus esi niekas.Tualetinis popierius - gyvenimo pagrindas. Tualetinis popierius neša nelaimes. Tualetinis popierius - karų ir nesantaikos priežastis. Toliau galite tęsti patys. Bet, manau,jau ir taip aišku, kad dėl visko yra kalti ne pinigai ir ne tualetinis popierius, bet mūsų galvelėse veikiančios tam tikros programos, kurios verčia mus galvoti, jausti, elgtis taip, o ne kitaip.