Pernykštės žolės psichozė

Kategorijos: 

"Nedeginkite pernykštės žolės - tai kenkia augalams", - kiekvieną pavasarį tvirtina vadinamieji gamtininkai.

Daugelį metų stebėjau labai įdomų reiškinį Šiauliuose prie Talkšos ežero. Ankstyvą pavasarį ten vis kas nors tyčia ar netyčia padega pernykštes nendres, bet atvažiuoja ugniagesiai ir užgesina. Taip paežeryje atsiranda išdegintos ir neišdegintos žolės plotai. Kur nendrės išdegintos, jos ima ataugti pirmosios, jau būna beveik pusės metro, kai ima vargingai kaltis jų sesės ugnies nepaliestuose plotuose. Akivaizdu,. kad pernykštės žolės deginimas stimuliuoja naujos žolės augimą, tai seniai yra pastebėję kaimo žmonės, o Australijoje tai daroma dideliais plotais, tik daroma tvarkingai, pagal saugią technologiją.

Aš suprantu, kad deginti pernykštę žolę netoli sodybų ar spygliuočių miškų yra labai pavojinga. Bet kodėl reikia meluoti, kad pernykštės žolės deginimas kenkia pačiai žolei?

Sykį, eidamas paežeriu į darbą, sutikau labai įdomią ekskursiją. Ją vedė kažkoks gamtininkas ir kažką aiškino apie augalus. Skirtumas tarp naujos žolės išdegintuose ir neišdegintuose plotuose buvo toks akivaizdus, kad neiškenčiau ir pasakiau tam biologui: "Matote, kaip sparčiai auga žolė išdegintuose plotuose ir kaip vargingai - neišdegintuose? Ar negalėtumėte paaiškinti žmonėms, kodėl augalams naudingi gaisrai? Ar dėl to, kad negyva žolė nebeužstoja saulės, ar kad pelenai nurūgština dirvą, ar kad pelenai - beveik ideali trąša?.."

Skirtumai tarp žolės vienuose ir kituose plotuose buvo tokie akivaizdūs, kad to nematyti galėjo tik visiškai aklas žmogus arba koks užsispyręs bukaprotis. Biologas bebuvo aklas, bet jo reakcija man pasirodė labai keista: jis taip sutriko, kad ėmė mykti ir kurį laiką nieko negalėjo pasakyti. Matyt, po nosimi atsivėręs vaizdas labai susikirto su vadinamojo biologo prietarais - per daugelį metų jis patikėjo ugniagesių skleidžiama propaganda, kad pernykštės žolės deginimas ne tik pavojingas žmonių turtui, bet kenkia ir gamtai.

Tik kai paėjau kelis žingsnius, už nugaros išgirdau tariamo mokslininko nerišlų aiškinimą apie kažkokį "neesminį atsitiktinumą".

Komentarai

Ne visi gamtininkai

Ne visi gamtininkai vienodi... Prieš kokius gal 10 metų (nesvarbu) vaikščiojome su garsiu gamtininku, Aukštaitijos nac.parko ekologu Broniumi Šablevičiumi po tą parką. Be daugybės kitų įdomybių, jis papasakojo apie savo tyrimą, kurį atliko norėdamas sužinoti, ar pernykštės žolės deginimas kenkia gamtai. Jį atliko atskiruose žemės gabaluose, tyrė augaliją, gyvūniją ir kt. Tyrimas parodė - nekenkia. Dabar neprisimenu visų išvadų, kurias jis vardijo, prisimenu tik tiek, kad vabzdžių ir kitų gyvūnų žūva nedaug, nes jų tuo metu būna dar mažai, humusas toli gražu nesudega kaip teigiama, augalų šaknims nepakenkiama, nes jos juk žemėje ir "gaisras" nuvilnija greitai ir t.t.
Tada jam pasakiau, kad norėčiau apie tai parašyti spaudoje. "Nerašyk, vis tiek nepakeisi tos isterijos dėl žolės deginimo, o aš nukentėsiu", - paprašė žmogus. Taip ir liko. Bet lyg ir kažkur kažkada rašiau.
Neseniai apie tai sušnekome su rašytoju ir ekologu Romu Sadausku. Jis pasakojo, jog kai kuriose šalyse ne tik leidžiama, bet ir nurodoma deginti pernykštę žolę, o jei to nedarai - baudžiama. Tik laikas geras parenkamas, kad gyvūnėlių nedaug žūtų.
Gamtininkai yra atlikę ir daugiau tokių tyrimų. Apie tai pasakojo Viešvilės rezervato direktorius A.Butleris, Čepkelių rezervato mokslininkas a.a. V.Monsevičius (jis buvo entomologas, retų bičių specialistas!), apie tai girdėjau ir Botanikos institute. Išvada vienareikšmė: gamtos reiškiniai gamtai ne kenkia, o ją valo ir stiprina. Tačiau gamtininkai bijo tai pasakyti. Pabandyk dabar viešai ginti pernykštės žolės deginimą…
Kitas dalykas, kad gaisrai kenkia žmonių pastatams, materialiniam turtui ir pan. Taip pat jei žolė deginama ne laiku, ne vietoje, neprižiūrima (užsienyje tokiais atvejais budima, privaloma ribas išarti ir pan.). Petras teisus - tai ir sakykime.

Feliksas

Dėl deginimo

Nenoriu sutikti kad žolę reikia deginti. Žolė tai saulės į žęmę atsiūstos energijos sankaupa.Tai kur kas tobulesnis saulės kolektorius. Taip, po gaisro lieka pelenai, bet tik tai kas buvo žemėje prieš tai, o visa kita organinė medžiaga, ką sukūrė saulės energija, anglis ir azotas, pakilo atgal į atmosferą, iš dalies net ją užteršė, ir be jokio tikslo. Likę pelenai lengvai tirpsta, ir lietaus pagalba dalis jų nuteka į vandens telkinius. Jei tie augalai nesudeginti lieka ant dirvos paviršiaus, jie palaipsniui pūva,prisideda prie humuso ar durpės formavimo, palaipsniui tręšia augančius augalus,taip pat sudaro palankesnes sąlygas grybams ar vabzdžiams. Negaliu ginčytis kad tikrai tokia žolė geriau ar blogiau auga, reikėtų atlikti tyrimus,tačiau toks įspūdis susidaro todėl,kad naujai augančios žalumos nebepridengia senųjų augalų liekanos, ir jie darosi ryškesni. Gaisras nėra kūrėjas, jis yra stichinė nelaimė tiek žmogui tiek gamtai, todėl reikėtų laikytis devizo kad nereikia nieko dibtinai naikinti ko gamtoje tavo požiūriu nereikia. Pievas geriau nušienauti ir spanaudoti sukauptą saulės energiją gėriui sukurti, gyvuliui pašerti,ar panaudoti biokurui. Na o tas „biologas" matyt buvo toks pat tipas, kokių tu Petrai matau nemėgsti.

Pirmykščiai žmonės žinojo daugiau

Tu nenori sutikti tik todėl, kad tavo smegenai uždaryti ir negali priimti informacijos. Štai tu rašai, kad reikia atlikti kažkokius "tyrimus" ir nustatyti, ar tikrai nuo pelenų žolė auga geriau. Ne, žmogeli, tau nepadės jokie tyrimai, nebent smegenų. Jeigu nenori tikėti tuo, kas žinoma labai seniai, nuo lydiminės žemdirbystės laikų, tavo padėtis beviltiška.

O dėl svaičiojimų apie sukauptą saulės energiją, t.y. šilumą... Kai diletantas imasi mandrių terminų, dar juokingiau. Nesi girdėjęs ar nenorėjai girdėti, kad pūdami augalai išskiria šilumą, kitaip sakant, vyksta tas pats degimas, tik daug lėčiau?.. Varge vargeli!

Amerikoje kyla savaiminiai

Amerikoje kyla savaiminiai gaisrai, taip gamta atsinaujina, apsivalo, o dabartinis trydalojimas viso labo budas pinigui paimt. Niekam ten neidomi (atsiprasau, nevisiems idomi) "zala" gamtai. Aisku apmaudu kai del to kyla gaisrai, sudega namai, bet tai kiekvienoj situacijoj galioja lazdos principas, kuris skelbia kad kiekviena lazda turi du galus.

Savaiminiai ir dirbtiniai

Taip, nemokšiškas žolės deginimas gali būti labai pavojingas žmonių turtui ir net gyvybei. Aš tai irgi sakau. Tačiau tai nepateisina vadinamųjų gamtininkų melo, atseit, tai kenkia ir pačiai augalijai.

Būna, kad JAV Kalifornijos miškų gaisrai sukelia pavojų net miestams, gesinti juos nepaprastai sunku. Neseniai amerikiečių ugniagesiai ir gamtininkai (tikrieji gamtininkai, o ne ideologai) surado tikrąją tokių didžiulių gaisrų priežastį. Pasirodo, dideli gaisrai kyla dėl to, kad žmonės neleidžia kilti… mažiesiems.

Gaisrai - natūralus gamtos reiškinys. Gaisrą gali sukelti ir žaibas, ir numesta stiklo šukė. Ten, kur išdega miškas, susidaro derlingas dirvožemis. O mažesnis gaisras medžiams visai nepavojingas, paprasčiausiai sudega pernykčiai lapai, sauso šakos, spygliai - jie virsta trąša. Tai pastebėjo mūsų protėviai - jie užsiėmė lydimine žemdirbyste. Dabar lydimine žemdirbyste niekas nesinaudoja, ir menkiausias gaisrelis žmonių tuoj pat užgesinamas. Senų lapų, spyglių ir sausų šakelių sluoksnis kaupiasi metų metais, sauso klimato miškuose jis gali išaugti iki pusės metro ir daugiau. Kai užsidega tokia paklotė, ji jau dega kaip parakas. O neužsidegti negali, nes vis tiek kada nors trenks žaidas - perkūnijos išjungti žmonės dar neišmoko.

Pagaliau JAV ugniagesiai ir miškininkai suprato, kaip pavojinga laikyti tokį storą sausų medžiagų sluoksnį - tai tolygu sėdėti ant parako statinės. Dabar jie su didžiaisiais gaisrais kovoja, tyčia sukeldami mažus gaisrelius. Paprasčiausiai eina per miškus ir liepsnosvaidžiais profilaktiškai degina pernykštę žolę, pernykščius lapus, pernykščius spyglius. Taip jie neleidžia susidaryti storam sausų medžiagų sluoksniui ir išvengia didžiųjų gaisrų.

Gamtoje viskas reikalinga - ir vėjai, ir lietūs, ir audros, ir natūralūs gaisrai. Svarbu žmogui tai suprasti ir prisitaikyti prie gamtos įstatymų.

Tegul psichuoja - teisingai daro

Ne del to gaisrininkai, gamtininkai ar dar kas nors priesinasi ar draudzia deginti zole, kad isgelbeti vabaliuka ar siaudeli. Vabaliukai ir pauksteliai - tai tik "marketingine" priemone. Tikroji draudimu priezastis - apsaugoti kvaila zmogu pati nuo saves. O taip pat ir nuo to kvailio apsaugoti kitu zmoniu turta. Matyt nuostoliai sudegintu pastatu, misku ir zmoniu didesni nei nauda nudeginus zole. Kas yra mates, kad kas nors Lietuvoje pries padegdamas lauka aplink ji apvaziuoja traktorium ir aparia? Valio jei tokiu yra, bet jie isimtis.
Esme tokia pat, kaip Dievo isakymu. Pvz. atrodo, kas per nesamone - sekmadieni svesk. Kam pakenksiu, jei koki griovi iskasiu sekmadieni. O pasigilinus prasme yra. Suprato Moze, kad negalima dirbti be perstojo nepailsint. Nusilps organizmas, ligos supuls, ir nusibaigsi be laiko. Poilsis irgi butinas. O kaip ta pasakyti trumpai, kad bet kuris skaityti nemokantis suprastu, atsimintu ir vadovautusi tuo? Ogi paprastai - Dievas liepe: sekmadieni svesk. Trumpai, aiskiai, su nenugincijamu argumentu.
Taigi ugniagesiai, gamtininkai ir kiti pritariantys - psichuokit ir meluokit toliau, nes taip jus darot gera darba. Cia rimtai, be ironijos.
tikrai Andrius