“Jauna panelė klausia Dievo:
- Seksas be meilės – tai nuodėmė?
- Ir ko gi jūs visi prisikabinote prie to sekso! Viskas, ką darote be meilės yra nuodėmė.”

Manau idealiu atveju iš tikro su meile reikėtų daryti viską. Verdi vaikams košę – su meile; laistai gėles – su meile; skaldai malkas – su meile; statai namą – su meile; sodini bulves – su meile; planuoji atostogas – su meile; lauki sugrįžtančio – su meile; skubi namo – irgi su meile. Galima netgi indus plauti ir pyktis su meile.

Šis tekstas ne apie Rolandą Paksą ir netgi ne apie politiką. Vienoje su NLP (neurolingvistiniu programavimu) susijusių diskusijų, bandžiau atsakyti į klausimą: „Ar aplinka gali būti kalta dėl to kaip JŪS jaučiatės?“. Kiek žinau NLP fanai naudoja prezupoziciją (išeitinį postulatą), kad mūsų savijauta ir jausmai priklauso tik nuo mūsų pačių. Ir kiekvienas galime apsispręsti ir pasirinkti, kaip reaguoti į tai ką mums pateikia besikeičianti aplinka. Manau situacija nėra tokia elementari ir savo pozicijos išsakymą pradėsiu trumpu pasakojimu:

Prieš keletą dienų viename tinklaraštyje (ruvi.lt) radau labai gerą temą, apie norus.

Kiekviena kultūra, subkultūra ar socialinė grupė savo nariams „instaliuoja“ standartinį arba bazinį norų rinkinį. Skirtingose kultūrose jis kiek skiriasi. Vienur tai išsilavinimas, karjera, prabangus automobilis ir namas prestižiniame rajone. Kitur grynakraujis žirgas, avių kaimenė ir vešlios ganyklos. Dar kitur Harlei Davidson motociklas, firminis baikerio kostiumas ir lėkimas „su vėjeliu“ bendraminčių būryje.

Pieš kelias dienas turėjau plačią diskusiją (Delfio komentaruose) su jaunuoju socialistu apie artėjantį kapitalizmo krachą ir neišvengiamą libertarinio socializmo/komunizmo triumfą.

Nenoriu gilintis į kapitalizmo ir komunizmo privalumus, bei trūkumus, bet bandysiu atkreipti dėmesį į vieną fenomeną, kurį pats aiškiau suvokiau diskusijos metu.