Rinkimų dieną žmogelis išėjo į mišką. Renka musmires, deda į krepšį. Pamatė kitas, klausia: - Žmogeli, ką čia darai? - Renku! - išdidžiai atsakė žmogelis. - Rinkimai. - Taigi vienos musmirės! Kam tau tie šungrybiai? - O ką tu siūlai? - paklausė žmogelis. Tas kitas patraukė pečiais. Aplink kito grybo nebuvo. Žmogelis rinko toliau. - Vis tiek išsirinksiu! - sakė tvirtai.
Kiek kainuoja pramoniniai saulės kolektoriai, žinom visi. Tūkstančius. Galingesni - dešimtis tūkstančių. Atsipirks jie po 10 ar daugiau metų. Neverta žaisti... O savadarbiai?
Kiek kainuoja štai šitie, kuriuos matom ant stogo?
Tikiu į Kalėdų Senelį, visagalį dovanėlių vežiotoją, į jo sūnų Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, į mergelę Snieguolę, Karlsono motiną, kuri dar yra ir Kalėdų Senelio motina. Tikiu į burtų lazdelę, vaiduoklių prisikėlimą ir amžiną kainų kilimą. Amen.
Alkaniems jie teikia sielos maistą vietoje paprasto kūniško, kurį sukimšo į savo storus pilvus, apvogtiesiems - negendantį dvasinį lobį vietoj niekingo žemiško aukso, kurį pasiliko sau.
Naujausi komentarai