Netoli bičių muziejaus vartų stovėjo medinė kasininkė ir ant padėklo laikė kelis centus. Pinigai buvo tikri. Negaliu prisiminti, ar padėjau, ar paėmiau.

Alius Sakinis turėjo naminį aitvarą, kurį sumanė atvesti į krikščionybę. Sekmadienį parsivedė jį į gerąją trobą, parklupdė ant kelių ir ėmė skaityti iš knygos:

- Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.

- Puiku! - sušuko aitvaras, pašoko ir išbėgo kažkur. Netrukus grįžo, nešinas didelį maišą. Jis vaikštinėjo pro trobą, žiūrinėdamas daiktus.

- Nuo ko pradėsim? - paklausė. -  Nuo mikrobangės?..

Alius Sakinis pasigavo aitvarą ir užsidarė į daržinę. Gal kur pravers?

- Kokia moters kūno dalis tau gražiausia? - sykį paklausė aitvaras.

Alius giliai susimąstė.

- Gal akys?

- Nesakyk - akys, - įspėjo kaimynas. - O tai jis atneš mylimosios akis.