Netoli bičių muziejaus vartų stovėjo medinė kasininkė ir ant padėklo laikė kelis centus. Pinigai buvo tikri. Negaliu prisiminti, ar padėjau, ar paėmiau.

Pasirodo, ne visi stabai yra agresyvūs. Viena vaidilutė man netgi davė pridegti nuo amžinosios ugnies fakelo. Jeigu nepasikėlę, tai gal net ne stabai?..

Viena bičių muziejaus mergina man įpylė kibiriuką įsivaizduojamo vandens. Tariamas skonis beveik toks pat, kaip įsivaizduojamos duonos katalikų bažnyčioje.

Solidus bičių muziejaus bajoras pasisiūlė kartu nusitraukti. Vėliau pastebėjau, kad jis mane truputį pamėgdžioja.

Vargšui muziejaus artojui arklas nutrynė rankas, ir jis nebenulaikė įsibėgėjusio buliaus. O aš suvaldžiau visai nesunkiai. Drožiniai ne tokie galingi, kaip mano močiutei atrodė.