Iš senosios kaimo viryklės - reaktyvinė krosnis

Kategorijos: 

Jeigu nusipirkote kaimo sodybą arba turite ją nuo seniau, neskubėkite išgriauti senosios viryklės. Nors ji turi keletą trūkumų, bet yra puikus įrenginys, o trūkumus labai nesunku ištaisyti. Nedidelė rekonstrukcija, ir senoji viryklė virs dvigubo degimo krosnimi, kuri dar vadinama medžio dujų reaktyvine krosnele.

 

Pirmiau - apie senosios viryklės privalumus. Ji kūrenama pačiu pigiausiu kuru - malkomis, o tai, brangstant iškastiniam kurui, darosi vis svarbiau. Viryklė Lietuvoje paprastai statoma su kokline sienele, o ji - puikus šilumos akumuliatorius ir kamino dūmų ekonomaizeris. Ekonomaizeris - naujas ir mandras žodis, bet liaudies meistrai jau seniai žinojo, kaip surinkti kamino dūmų šilumą. Eidami pro sienelę, dūmai labai neblogai ataušinami, ir į lauką vėjais nueina nedaug šilumos. Pavadinkim kaimo viryklės sienelę ekonomaizeriu, ir jūsų viryklė atrodys daug moderniau. Be to, sienelė - dar ir šilumnos akumiliatorius, per dieną, gaminant maistą, jos sukaupia nakčiai.

 

Tačiau senoji viryklė turi keletą trūkumų. Degimo kamera paprastai būna didoka (kad tilptų daugiau malkų), liepsna eina tiesiai į kaminą arba į sienelę, aplenkdama užkaistą puodą. Todėl tenka ilgokai laukti, kol jis užvirs. Norint padidinti liepsną, tenką pridėti daug smulkesnių malkų ir padidinti oro trauką. Kol išsivirsi arbatinuką, sudeginsi glėbį malkų, Bet tai - dar ne viskas. Padidinus oro trauką, pro kaminą išlekia nespėjusios sudegti medžio dalelės. Degimas neefektyvus, o sienelė labai greitai prisikaupia suodžių. Neefektyvus degimas - didelės kuro sąnaudos.

 

Kaip ištaisyti trūkumus?

 

Tai gana paprasta. Jeigu suvaldysime liepsną ir ją nukreipsime tiesiai į puodo dugną, puodą užvirinsim keliais smulkiais pagaliukais, o malkų sąnaudos sumažės perpus. Imkimės rekonstrukcijos. Tai nekainuos nė pusantro šimto litų.

 

Štai nerūdijančio plieno pypkė, kuria sumoviau iš 15 cm skersmens 50 cm ilgio dūmtraukio vamzdžio ir tokio pat skersmens alkūnės. Man jie kainavo 130 litų. Jeigu šią pypkę įkišime į viryklę, ji liepsną nukreips į viršų - tiesiai į puodo dugną. Be to, pagerės degimas, nes tokiame vamzdyje pavyks pasiekti kur kas aukštesnę temperatūrą.

 

Matuojame. Pypkė ilga, į viryklę ji niekaip netelpa. Pamatavę nupjauname iš abiejų galų.

 

Štai dabar ji tilpo kaip tik. Vienas galas remiasi į dureles, kitas beveik siekia viryklės viršų. Tarp vamzdžio ir puodo dugno tegu lieka bent keli centimetrai - oro srautas turi praeiti laisvai.

 

Štai ir viskas. Vamzdį įtvirtiname, kad jis neklibėtų. Paprasčiausia tai padaryti, tarp vamzdžio ir v iryklės šonų įrėmus plytgalius. Galima plytgaliais apdėti ir visą vamzdį, kad kamino siurbiamas oras eitu tik vamzdžiu, bet ne pro šoną. Vamzdžio dugne įdėjau ketaus plokštelę, joje prigręžiojęs skylių. Tai - labai svarbi detalė. Po ta plokštele eis oras ir įšilęs pateks tiesiai į vamzdžio alkūnę - ten, kur smarkiausias degimas.

 

Sauja smulkių pagaliukų įsidega greitai. Iš pradžių ugnis dega vamzdžio pradžioje, bet oro srautas ją nutraukia toliau, į pačią alkūnę, kur ji gauna papildomai oro ir įsiplieskia labai smarkiai. Karštas oras yra lengvesnis, jis kyla pypke aukštyn ir dar padidina srautą. Liepsna plieskia tiesiai į arbatinuko dugną.

 

 

 

 

Netrukus vamzdis įkaista, ir liepsna pasidaro nebe raudona, bet melsva. Tai - aukštos temperatūros požymis. Prasideda įdomus dalykas. Vamzdžio pradžioje malkos dar nedega, jos tik kaista ir smilksta, o moksliškai tai vadinama pirolize - iš medžio išsiskiria degios dujos, jos oro srauto traukiamos į degimo kamerą (alkūnę), kur beveik idealiai sudega. Pro kaminą beveik neišeina dūmų. Pakeli arbatinuką - iš po jo plieskia liepsna, o dūmų nėra. Jie paprasčiausiai sudega. Štai kodėl malkų reikia perpus mažiau - dvigubas degimas efektyvesnis, o šiluma geriau išnaudojama. Beje, panašiu principu veikia ir medžio dujų viryklė, apie kurią esu rašęs anksčiau.

 

Tačiau, kūrendamas malkomis, dūmų visai neišvengsi. Kad neaprūktų puodai, galima naudoti ketaus dangčius. Ant jų puodai ir arbatinukai išliks dar švaresni, nei virtumėt dujine virykle.

 

Maniškė viryklė yra dviejų skylių. Antroji kaip ir nereikalinga - ten nieko neverdu. Tą skylę uždengiau ketaus dangčiu, o ant viršaus uždėjau skardinę dėžė su skyle ventiliatoriui. Tai - puikiausias šilumos kolektorius ortakiui. Į ortakį karštą orą varo 12 V ventiliatorius ir šildo gretimą kambarį. O ant kolektoriaus uždėjau groteles, ant jų dedu džiovinamas malkas. Rudenį taip džiovinau grybus ir obuolius. Obuolių prisidžiovinau tiek, kad užteks iki kito derliaus. Obuoliams džiovinti gaminamos elektrinės džiovyklos, bet jos, palyginus su maniške, yra labai negalingos ir ryja elektrą. O aš džiovinu be papildomų sąnaudų.

 

Jeigu ant viryklės užkaistą puodą užvošite kitu puodu, turėsite puikią orkaitę. Tokioje orkaitėje puodas užverda daug greičiau, negu ant dujinės viryklės. Aš joje kepu vėdarus ir pyragus. Manau, būtų galima kepti ir duoną.

 

Įkaitęs ketaus dangtis skleidžia šiluminius spindulius. Jeigu virš jo padėsit groteles, galėsite skrudinti duoną, kepti obuolius. Šiluminiai spinduliai labai giliai skverbiasi į kūnus, todėl obuoliai juose kepa tolygiai, o duona skrunda nesvildama. Kas mėgsta česnakinę duoną, tas turi puikmiausią prietaisą.

 

Bet tai - dar ne viskas. Nors dvigubas degimas skleidžia labai mažai dūmų, bet jų rūkyklai užteks. Mano namuose antrame aukšte stovi dujinė viryklė. Viryklė veikianti, bet nesinaudoju orkaite. Ją perdirbau į rūkyklą. Toks ir perdirbimas - padariau, kad viryklės dūmai pirma užsuktų į rūkyklą, o tik po to - į šalia esantį kaminą. Dujinių viryklių orkaitės būna sandarios, jos nepraleidžia dūmų, o viduje telpa nemažai mėsos - tereikia iš storos vielos pasidaryti groteles. Rudenį ant tų grotelių dzūkų pavyzdžiu rūkiau grybus. Tai - bene pats paprasčiausias grybų konservavimo būdas. Nuvalęs sudėjai ant grotelių (plauti negalima) ir jokių rūpesčių.

 

Tai štai koks efektyvus ir universalus dalykas gali būti senoji kaimo viryklė - ji labai efektyviai dvigubu degimu sudegina malkas, liepsną nukreipia į norimą tašką, greitai išverda arba improvizuotoje virtuvėje iškepa maistą, džiovina malkas, grybus, obuolius, šildo gretimą kambarį, sukaupia šilumos nakčiai, skrudina duoną, o antrame aukšte rūko mėsą. Beje, maniškė viryklė jau ir anksčiau buvo modernizuota - joje įtaisytas šildymo sistemos katilas. Taigi virdamas maistą aš ne tik rūkau lašinius, bet dar ir šildau vandenį bei kitus kambarius. Vos nepamiršau pasakyti - viryklė dar ir vėdina trobą! Kai užkuri ugnį, kaminas ima veikti kaip galingas ventiliatorius ir siurbti iš trobos orą. Kaminas išsiurbia senąjį, prikvėpuotąjį, o iš lauko pro plyšius arba specialias ventiliacijos angas į vidų veržiasi šviežias. Beje, senąją viryklę labai nesunku šiek tiek rekonstruoti, kad ji geriau šildytų orą.

 

Ne, ar nė už ką negriausiu senosios kaimo viryklės!

 

Komentarai

Nu nieko sau!

Pasirodo, tu esi genijus,Petrai!
deimantukas

O kokius grybus galima

O kokius grybus galima rukyti, ir kaip juos po to ruosti valgymui?

Rūkau bet kokius (išskyrus musmirius)

AŠ rūkau tokius, kokius randu: lepšius, baravykus, raudonviršius. Dabar verdu iš jų sriubą arba sumalęs pilu jų miltus į padažus. Manau,juos būtų galima dėti į picą, pamirkinus kepti keptuvėje... Bet aš - menkas kulinaras, nelabai ką galiu patarti.

Ir vanduo dega

1958ypa.ru Ką manot apie tokį degimą?

Taip, vanduo skyla ir dega

Taip, aukštoje temperatūroje vanduo skyla į deguonį bei vandenilį, liaudis tai jau seniai žinojo iš patirties. Žmonės pastebėjo, kad šlapia akmens anglis dega geriau, tai prieš kūrendami ją pradėjo mirkyti vandenyje. Šlapia anglis ne tik dega geriau, bet ir šlako mažiau palieka. Manau, ir malkomis galima pasiekti tokią temperatūrą, kad vanduo imtų skilti.

Vo čia tai atradimas !

Kad vanduo aukštoje temperatūroje skyla į vandenilį ir deguonį - taip tiesa. Bet šitą procesą vadinti "vanduo dega" - jau totali nesąmonė. Ką reiškia žodis "dega" - pirmiausia tai procesas, kai medžiaga jungiasi su deguonimi. Taip pat paprastai proceso "dega" kita sąlyga - išsiskiria energija. Jei jungimosi su deguonimi metu energija neišsiskiria, procesas liaudiškai vadinamas "nepalaiko degimo".
Vandenilio jungimasis su deguonimi, susidarant vandeniui ir išsiskiriant energijai - va čia galima sakyti "dega". Jei šio proceso metu energija išsiskiria, galima garantuotai teigti, kad priešingo proceso metu (H2O > H2 + O2) energija ne tik kad neišsiskirs, bet bus sunaudojama.
Dar vienas niuansas - vanduo skaidosi į vandenilį ir deguonį prie maždaug 2500C. Degant anglims tokių temperatūrų nebūna.

O dėl liaudies išminties, kad šlapia anglis dega geriau, tai nežinia ką reiškia "geriau". Šlapia anglis degs lėčiau, ilgiau, temperatūra laikysis žemesnė. Gal tai ir yra "geriau"?

Nekalbėkime čia banalybių

Nesuprantu, kam tu čia aiškini tas banalybes, tarytum mes nežinotume, kad yra oksidacija. Nori pasirodyti protingesnis už tuos, kurie išmano ir sugeba kažką padaryti? Jeigu laikysimės tavo svaičiojimų, tai negalėsim sakyti, kad dega malkos. Juk iš tiesų dega ne malkos, bet pirolizės metu atsiradusios dujos.
Vaikeli, juk tu nieko nesugebi, kaip sakė Leninas, tau dar reikia mokytis, mokytis, dar kartą mokytis. Šita svetainė nėra skirta diskusijoms su diletantais, todėl nesiruošiu atsakinėti į tavo svaičiojimus. Verčiau susirask kokį nevykėlių forumą.
Manau, mano skaitytojai nėra tokie kvaili, jie patys supras, kur čia banalybės, o kur durnelio išsigalvojimai

Edas

Nepritariu - vanduo tikrai dega:
Degė motinos namas, gaisrinė atvažiavo greit, tik velniai gaisrininkai raudonnosiai - vandeniu gesino, tik pamatai ir beliko. Betonas nedega

ilgai degantis pecius

dar įdomus pecius BUBAFONJA.Ilgai dega,stropuvos analogas,bet padarytas is 200 l metalines statines

Krosnis

Mes isigijome kaime sodyba, ten yra krosnis su sienele ji isyla ne itin greitai. Jusu rekonstrukcija maloniai mane nustebino ir pradziugino.Gal butu galima gauti jusu kontaktinius duomenis?

Dėl reaktyvinės viryklė.

Ponas Petrai videovaizdelyje apie reaktyvinės viryklės veikimą matau kad vamzdis įkištas į apatinę pelenų surinkimo ertmę ir išlenda po virduliu o apie vamzdžio sumontavimą medžiagoje vamzdis montuojamas į viršutinę ertmę kur paprastai dedamos malkos.Ar aš ko nors nesuprantu.Prašyčiau paaiškintui dėkoju iš anksto Augustinas

Vamzdis dabar žemiau

Taip, Augustinai, pastebėjai teisingai. Vamzdį galima dėti į vieną angą, galima ir į kitą. Iš pradžių jį dėjau į tą skylę, pro kur kišamos malkos, paskui apsigalvojau ir įstačiau vietoj peleninės. Vietoj peleninės geriau - aukštesnė pasidaro "pypkė", būna geresnė trauka. Svarbu vamzdį apšiltinti, kad jis neleistų šilumos pro šonus ir būtų aukštesnė degimo temperatūra.

Dėl reaktyvinės viryklės darbo

Ponas Petrai mane labai sudomino reaktyvinės viryklės veikimas o tuo pat metu iškilo kai kurių klausimų.Pirmiausia ar kūrenant viryklę su papildomu vamzdžiu šils mano koklinė sienelė juk visas karštis kaitins rinkių sritį ir rinkės įkais iki raudonumo kas būna ir dabar jeigu pridedu daugiau malkų (dėl to net sutrūko viršutinė rinkių lenta).Taip pat niekur informacijoje nemačiau kaip apšiltinamas vamzdis. Ar bus blogai jei sumontavus vamzdį iš pelenų skyriaus į viršutinį į malkų skyrių pridėti malkų.Dar mano nuomone tokią rekonstruotą viryklę reikės dažniau dėti malkas juk diametras vamzdžio tik 150 mm ar aš neteisus.Iš anksto dėkoju Augustinas.

Šilumos lieka ir sienelei

Taip, kūrenant malkas vamzdyje, jų telpa mažiau, todėl sudega greičiau. Norint kurstyti rečiau, konstrukciją galima būtų pakeisti - pakurą įrengti apačioje, vietoj peleninės, o nuo jos į viršų nuvesto vamzdį.Vamzdį geriausia šiltinti, ant jo užmovus kitą vamzdį, o į tarpus prikišus šiltinimo medžiagos, tarkim, akmens vatos, molio... Aš pripyliau pelenų. Pelenai irgi labai gera šilumos izoliacija, be to, nemokama, jos čia pat yra po ranka.

Nors šilumos pagrindinė dalis pirmiausia patenka į rinkius ar užkaistus puodus, jos lieka ir sienelei. Sienelė šyla puikiausiai.

Norint geriau šildyti orą, galima pypkę paaukštinti, o ant jos užmauti metalinį kubilą, tarkim, perpjautą dujų balioną ar kokia metalinę bačką. Pailginus vamzdį, trauka dar labiau padidėja, o metalinis kupolas bematant įkaista.

Ši sistema turi kelis privalumus. Pagerėja degimas, malkos ima degti be dūmų, dėl to jų reikia mažiau. Liepsną nukreipus į puodo dugną, puodas užverda greičiau, mažesniu malkų kiekiu pasiekiama aukštesnė temperatūra. Dūmai geriau ataušinami, iš mano pečiaus į kaminą jie išeina 40 - 50 laipsnių.

Aš jau įsitikinau, kad reaktyvinė viryklė veikia efektyviau, ir prie senosios negrįšiu, vasarą kieme pasistatysiu irgi reaktyvinę.

Mano krosnele panasi kaip

Mano krosnele panasi kaip jusu tik paciam gale yra vandens bakelis sildymui . kaip man reiktu padaryti kad siltu abi skyle kad tarkim kaskuri sildytu baliona kureme butu centralinis o kita virikle . Pas mane pelenines dureles yra labai mazos , o ar apsimoketu per prakuro skyliai kaip prasideda alkune sugrezioti skyle kad pelenai byretu tiesiai i pelenyne. Noreciau kuo daugiau tikslesnes imformacijos kaip galima butu pasidaryti viska kad netektu paskui ateinancia ziema salti :) aciu

Verčiau paskambink

Vyti, jeigu nori daugiau išsamesnės informacijos, kreipkis telefonu. Aš čia komentyaruose visų smulkmenų neaprašysiu.

sveiki, norejau paklausti

sveiki, norejau paklausti kaip jus apsiltinote alkune nes ziurint video , nesimato isvis kad kas butu apsiltinta, tiesog plika alkune.

Apšiltinta pelenais

Alkūnė gerai apšiltinta. jai uždėtas skardos apvalkalas, o tarpą pripilta pelenų. Pelenai - labai gera šilumos izoliacija. Galima šiltinti akmens vata, bet pelenai nekainuoja. Kiti šiltina moliu.
Nešiltinęs alkūnės tokios temperatūros ir tokio efektyvaus degimo nepasieksi.

Tikrai labai išradinga, bet

Tikrai labai išradinga, bet kažkaip mano nuomone būtų daug greičiau ir paprasčiau (Dujinių viryklių reklama išvalyta. Po kito bandymo marketingo vištelės IP bus užblokuotas. - P.D.)