3. Unifikuotas AŠ

Kategorijos: 

Ta visagalė mūsų dalis ne tokia ir visagalė. Apie tai pagalvoju kaskart, kai sutinku atkritusį alkoholiką. Jis tiek sukalbėjo maldų, tiek suvalgė komunijų, atliko tiek šventų ritualų ir viskas - šuniui ant uodegos. Šėtonas paėmė viršų!

 

Mes buvom kurorte ir leidome malonias saulėlydžio valandas.

 

- Kaip tu manai, ar Dievas yra? - paklausė jis kažkaip impulsyviai. Matyt, jį sukrėtė šitas didingas kalnų ir saulėlydžio vaizdas.

 

- Žinoti aš nežinau, - atsakiau. - Bet man lengviau suvokti pasaulį, kai jis  sukurtas ir kuriamas, o ne nukritęs iš nieko. Kiekviena  snaigė, kiekvienas lapelis, kiekvienas delnas yra kitoks. Kada matau kūrybą, man tai suvokti lengviau.

 

- Puiku! - apsidžiaugė pašnekovas. - Į kokią eini bažnyčią?

 

- Kuo čia dėta bažnyčia?

 

- Tai tu tiki ar ne?

 

Mes neberadom kalbos. Dabar suprantu - kodėl.

 

Suasmenintas dievas turi daugybę problemų. Tai vis kitoks AŠ, vis kitoks  būties vaizdinys.  Kiek žmonių, tiek ir pasaulių. Kiek pasaulių, tiek ir dievų.

 

Kaip jie susikalbės?

 

Vienam, unifikuotam, dievui ne ką lengviau. Jį, vieną vienintelį dievą, visi traukia į savo pusę. Vieni prašo, kad dievas pakeltų kainą, kiti nori pirkti pigiau. Tas pats dievas turėjo padėti ir rusams, ir vokiečiams, kai tie vienas kitą skerdė kare. Dievas turi padėti mūsų rinktinei, tai juk savaime suprantama, bet jį meldžia ir suskiai iš mūsų varžovų rinktinės! Tų asilų tokios pat mišios už  pergalę!

 

Unifikuotas dievas gauna darbų, kurių pats niekada nedirbtų. Žmonės susikūrė nevykusią tvarką atimti vienas iš kito, padarė tokią bankų sistemą, kad vargšas šelptų turtingą, o turtingas dergtų kitiems ant galvų. Po to ateina visi ir klausia: kodėl tu toks neteisingas?

 

Ar dievas gali būti teisingas? Ar gali būti teisinga gamta?

 

Lapė papjovė kiškį - gerai ar blogai? Vilkas atėmė iš lapės grobį - ar tai teisinga?

 

Gėris, blogis ir teisingumas - kur jūs matėt gamtoj?

 

Gal matėt gamtoj infliaciją, akcijų biržą, dempinguojamas kainas?..

 

Na taip, visa tai - mūsų kūryba. Gamtoje negali būti nei gėrio, nei blogio, nei teisingumo. Aš tai suprantu, kada į gamtą žiūriu kaip į gamtą.

 

Bet vos tik suasmeninu ją, įsigeidžiu teisingumo. Dievas turi būti geras, teisingas ir gailestingas. Rojaus soduose liūtai privalo miegoti kartu su gazelėmis.

 

Unifikuotas dievas toks ir yra. Kaip rašoma knygose, jis visus aprūpina duona ir apsaugo nuo šalčio.

 

Bet šis dievas yra ir kitoks.  Kaip  rašoma Biblijoje, tai labai pavydus, piktas, kerštingas, žiaurus dievas, kuris keršija palikuonims iki devintos kartos. Kai prasikalto dievo tauta, šis užsiundė pagonis, kad tie žydus nušluotų nuo žemės paviršiaus, paskui baudė pagonis, kam tie pakluso jo valiai ir paklusdami baudė  žydus... Vyručiai, juk tai paprasčiausias maniakas, kuris ieško progos žudyti!

 

Na ir įdarbinom jį!

 

O ką jam daryti?

 

Jo pagrindinis darbas -  saugoti mūsų sukurtą tvarką. Tokią tvarką, kur vargšas šelpia turtuolį, o turčius dergia kitiems ant galvų. Pažiūrėkim, ką rašo šventieji raštai: kiekviena valdžia - nuo dievo, ir nėra valdžios, kuri nebūtų nuo dievo. Dabar už tai atsakingas jis!

 

Kas mums atsiuntė Hitlerį, Staliną ir Musolinį?

 

Kaip jūs drįstat burnoti ant dievo statytinių?

 

Gal pamiršot, kad tai - žiaurus, kerštingas dievas, kuris keršija iki devintos kartos?

 

Gailestingajam dievui paskirtas dar vienas - budelio darbas. Kas neklausė jo vietininkų, tuos jis turės nuteisti ir  pats bausti amžinąja bausme.

 

Na ir darbelis!

 

Man atrodo, jam dar sunkiau, nei mums.

 

Jis dosnus ir šykštus.

 

Jis atlaidus ir negailestingas.

 

Jis mylintis ir nekenčiantis.

 

Jis teisingas ir baudžia kitus už savo darbus.

 

Jis visagalis ir siundomas tarsi šuniukas.

 

Kaip aš jam nepavydžiu, šitam atpirkimo ožiui!

 

O dar paleido kalbas, kad jis, senas barzdotas dievas, kažkokiai mergai įtaisė vaiką...