Šiandien ant stogo pamačiau emigrantą ilgu snapu, o kitas emigrantas, FB draugelis, užsiminė apie špokus. Girdi, špokai nuskins Suvalkijos vyšnias ir išlakstys kas sau.
O ko iš jų dar tikėtis?
Dažnai ir aš filosofiškai pagalvoju apie tuos skrajūnus. Ar špokai teisingai suvokia esą lietuviai, ar laiko save kokiais airiais, arba, neduok dieve, kokiais Afrikos musulmonais?
Jie gali klysti ir nelaikyti savęs Lietuvos patriotais, nes didžiąją metų dalį praleidžia migracijoje, o Tėvynėje užsibūna tik kelis mėnesius. Nudrasko paskutines vyšnias ir vėl - į emigraciją.
Tai ką mums, vietiniams patriotams, daryti? Kaip atsispirti tokiam špokų nutautėjimui?
Sakyčiau, iš Airijos ar kokio Maroko atlekiančius špokus reikia gaudyti vyšnių soduose, uždaryti į narvelius ir iš naujo mokyti tautinio identitteto (gerai, filosofiškai pasakiau vietoj prasčiokiškos tapatybės?)
Špokų gaudymas ir tautinis jų auklėjimas tampa prioritetine tautos problema. Jeigu nesuvaldysime šito proceso ir nebeteksim špokų, tai kas tada nudraskys Suvalkijos vyšnias? Kam tada vyšnios?
Ir kokia, po velniais, Suvalkija be vyšnių? Kam ji tokia?..
Net keista, kad to dar neakcentuoja koks nors Juozaitis, Medalinskas ar kuris kitas reliktinio Sąjūdžio pilosopas. Apie ką jie ten rašo laiškuose pasauliui ir Prezidentei?
Dar vis kovoja su W raide?