Būrėja uždegė vaškinę žvakę ir padėjo ant stalo, kuris visas buvo padengtas rinkimų bukletais ir mistiniais pažadais. Čia dar stovėjo nedidelė trispalvė vėliavėlė, o ant sienos kabojo valstybės herbas. Žodžiu, aplinka buvo bauginanti ir paslaptinga.

- Bene nori išburti rajono likimą? - paklausė būrėja ir nelaukdama mano atsakymo pastatė ant stalo Šilalės rajono vėliavėlę. Kažką niūniuodama ji į seną vazą su šventintu vandeniu pamerkė nuvytusį socdemų gvazdiką raudonais popieriniais žiedais, iš kurių rinko nekratą mažytė lakuota kregždutė, kažkuo panaši į konservų atidarytuvą. Netrukus supratau, kad būrėja niūniuoja "Ąžuolai žalios", bet kažkodėl - pagal internacionalo melodiją. Matyt, ji norėjo prisitaikyti prie mūsų rajono specifikos.

- Nori žinoti, kaip sudėliotas centrinis kortų namelis? - paklausė vėl būrėja ir persižegnojo kaire ranka.

- Ar tikrai tokia dėlionė yra? - paklausiau, šiek tiek bijodamas ir šiek tiek abejodamas būrėjos kvalifikacija. Man nepatiko jos reklaminis šūkis "Buriu be pinigų". Jeigu be pinigų - toks ir būrimas. Tai gali būti kokia nors reklaminė versija.

- Aišku, yra! Viskas seniai sudėliota, - pasakė būrėja ir trenkė ant stalo kortų kaladę. - Visa rajonas pastatytas ant kortos! Pagrindiniai lošėjai geriausias kortas pasidalijo.

- Aš irgi girdėjau... Bet juk nebuvo rinkimų!

- Koks tavo reikalas? - nusijuokė būrėja. - Tai nori žinoti, ar ne?

- Taip! Man taip neramu dėl Ežerskio... Ar jis turėtų išlikti meru?

- Trauk, sužinosi!

Ištiesiau ranką į kortų kaladę, bet būrėja davė kažkokia šventa knyga man per nagus. Atrodo, tai buvo komunistų partijos manifestas.

- Ežerskis kairysis, jo kortą turi traukti kaire. O Gudauskas yra dešinysis, todėl jo kortą trauk dešine. Bene nežinai, kuo jie skiriasi?

Kaire ranka ištraukiau tūzą, dešine - karalių.

- Na štai, - konstatavo būrėja ir vėl sumaišė kortas. - Kairysis Ežerskis turėtų išlikti tūzu, jo partneris dešinysis Gudauskas - administracijos karaliumi. Žino kairė, kas dešinė...

- O jų pavaduotojai?

- Trauk dar dvi kortas.

Ištraukiau du berniukus. Būrėja užsimerkusi bakstelėjo į vieną bukletą ir pataikė pirštu į liberalcentristą Jacevičių, bakstėlėjo kitu pirštu, ir pataikė Vaitiekui į akį. Vaitiekus - tai tas iš šilališkių koalicijos bukleto.

Po to būrėme, kas pavaduos Gudauską, kai tas išvažiuos kur nors į pažintinę komandiruotę. Ištraukiau tuos pačius berniukus.

- Kaip čia yra? - negalėjau suprasti.

- Žiūrint, kaip išsidėstys kitos kortos, - paaiškino būrėja. - Šitie berniukai gali pavaduoti arba ta, arba tą. Arba Ežerskį, arba Gudauską.

- O kas Ežerskiui patars?

- Du patarėjai, - atsakė būrėja. - Pažiūrėk į tas dvi kortas. Vienas jokeris žiūri į kairę, o kitas - į dešinę. Vienas bus iš kairiųjų ir patars, kaip rajono tarybai sukti į kairę, kitas bus iš dešiniųjų ir patars, kaip tarybai laikytis labiau dešinės.

- O kur taryba pasuks, jei pusė koalicijos kortų taip ir žiūrės į kairę, pusė - į dešinę?

- Kaip ir dabar - niekur, - patraukė pečiais būrėja. - Ko jai sukiotis? Ar negerai taip?

Tada prisiminiau, kad burdami neištraukėme vienos itin reikšmingos damos.

- O dama, kur dingo dama iš kortų kaladės viršaus?

- Štai, dama guli prie žvakės. Žvakė - švietimas. Iš kur atėjo dama, ten ir pareis, tik viršesne - ji vadovaus gimnazijai.

- Macienė?..

- O kuo ji ne dama? Argi tokia dama negali būti Laukuvos gimnazijos direktore?

Burti darėsi vis įdomiau. Kas dar atsitiks su švietimu? Kas bus Upynos mokyklos direktorius?

Būrėja pamakalavo žvake, ir vienas šventinto vaško lašas tiško ant Jociaus iš konservatorių bukleto.

- O kas vadovaus Pajūrio gimnazijai?

Būrėja vėl pamakalavo žvake, bet šį sykį pritaškė daugybę lašų. Vieni tiško ant konservatorių, kiti - ant Šilalės mylėtojų koalicijos. Taip ir liko neaišku, kurie nugalės.

Norėdami sužinoti, kam atiteks investicijų ir statybos skyrius, ridenome pinigėlį. Pinigėlis nusirito ant šilališkių mylėtojų koalicijos. Paskui ridenome vidurius laisvinančią tabletę ir sužinojome, kam turėtų atitekti Visuomenės sveikatos centro direktoriaus postas. Tabletė atsitrenkė į kryželį, kuris stovėjo prie šventintos žvakės.

- Matyt, sveikatos centras turėtų atitekti kažkam iš pamaldžiosios krikščionių partijos, - paaiškino būrėja.

Tada ridenome bulvę, kuri sustojo ant Tarozo nuotraukos iš konservatorių sąrašo. Pagal senovės Egipto burtažodžių knygą bulvė - tai žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Norėjome išburti, kas vadovaus Šilalės priešgaisrinei tarnybai, bet netyčia nuvertėme žvakę, ir ji nuvirto ant Lazdausko iš konservatorių bukleto. Bukletas užsidegė, norėjau jį užgesinti šalia buvusiu šventintu vandeniu, tačiau būrėja sulaikė. Lazdauskas šiek tiek apsvilo, bet liepsna netrukus užgeso.

- Matai - nedega! - paaiškino būrėja. - Tikras ugniagesių viršininkas!

- O kur dėsis senasis? - paklausiau.

- Iš kur aš žinau? - patraukė pečiais būrėja. - Matyt, žada sudeginti!

Dar norėjau sužinoti, kam bus parduotos UAB „Gedmina“ ir „Šilalės knygynas“ , kam bus išnuomoti auksiniai „Šilalės šilumos tinklai“, tačiau būrėja vietoj to pasiūlė gyventi ilgiau.

- Per daug žinoti kenkia sveikatai, - paaiškino ji supratingai. - Žinosi mažiau - eisi toliau. Dabar suveskime sąskaitas ir eik po velnių. Tu man skolingas aštuonis šimtus.

- Aštuonis šimtus? Bet parašyta: buriu be pinigų!

- Aštuoni šimtai - argi tai pinigas? - nusijuokė būrėja. - Aštuoni šimtai - tai tik kukli antraeilė tarybos nario algelė!