2. Suskilęs AŠ

Kategorijos: 

Kai mūsų kaimynė dar būna už posūkio, gali pagalvoti, jog artėja čigonų taboras. Tie jos čigonai dažniausiai pyktasi ir riejasi vieni su kitais.

 

- Tu, kekše, dar pamatysi! - šaukia viena čigonė kitai.

 

- Ar tai aš  - kekšė? - pasipiktina pirmoji. - Ar tai tu, nuvalkiota šliundra, dar vadinsi mane kekše?

 

- Nuvalkiota šliundra? Aš - nuvalkiota šliundra?!

 

Atrodo, jos tuoj kibs viena kitai į plaukus.

 

Bet mūsų kaimynė praeina, sau pačiai mojuodama kumščiais, ir viskas nutyksta.

 

Šizofrenija?

 

Velnias žino! Juk būna, kad visi susipykstame su savimi.

 

Kartais taip malonu padybsoti be darbo, bet kažkoks šėtonas įsitaiso galvoj ir ima tarkuoti sąžinę:

 

- Kelkis, kelkis, graži diena, kiek čia drybsosi kaip kelmas?

 

O kai mečiau rūkyti, buvo pragaras. Viena smegenų dalis supranta, kad reikia mesti šitą durnystę, užtat kita prigalvoja pačių keisčiausių idėjų:

 

-  Įdomu, kaip atrodys, kai užrūkysi dabar, po savaitės? Ar apsisuks galva?

 

Tas velniukas ėmė knibždėti galvoj netgi po metų ir siūlyti tokį dalyką:

 

- Dabar jau tikrai nenori rūkyti. Užtrauk, pamatysi, kaip šlykštu!

 

- Eik tu velniop! -  pasakiau aš jam. - Ko man kiši, jeigu šlykštu?

 

O kai nusprendžiau negerti, skilimas buvo kaip reikiant. Pusė manęs bijojo juodų pagirių, kita pusė bijojo, kad nieko iš to nebus. Viena pusė norėjo gyventi kažkaip kitaip, kita pusė norėjo bokalo alaus. Na, tik vienas bokalas - kas gi čia tokio?

 

Kuri nugalės?

 

Įdomu, kad tą, blogesniąją pusę, žmonės išvarė iš savo galvos. Jai davė triražę šakę, pritaisė du ragiukus, trumpą juokingą uodegikę ir nugrūdo į patį pragarą. Atseit, atsikratėme.

 

Bet, pasirodo, ne!

 

Ta, išvytoji mūsų dalis, pareina nakties košmaruose. Ta mūsų dalis beldžia į langą, o mes nepažįstame. Užrakinam duris, užsitraukiam užuolaidas. O tada išsitraukiame butelį...

 

Kaip mus velnias sugundė?

 

Kaip apsiginti nuo jo?

 

Nusipirkti šventą paveikslą, stebuklingą kryžiuką, kokį talismaną ar padaryti magišką ženklą?

 

Na, bet mes - ne prietaringos bobutės.

 

Mes žinom - tai mūsų dalis.

 

Kvieskime kitą pusę. Sustiprinkim ją. Suteikim geresnei pusei daug didesnius įgaliojimus.  Prisiminkime tą visuotinį AŠ, šitą galingą vaizdinį. Paskelbkime sau, kad jis visagalis, tas vaizdinys. Te Dievas mums padeda!

 

Dabar, atrodo, mes nugalėsim.

 

Ką nugalėsim? Save?

 

Ar jums neatrodo, kad tai iš tiesų - šizofrenija?