Profesorius Uffe Shedt iš Danijos Aarhus universiteto atrado Dievą... tikinčiųjų smegenyse. Topografu tirdamas smegenų aktyvumą, jis nustatė, kad viena tikinčiųjų smegenų dalis sureaguoja, kai tie kreipiasi į Dievą.
Tyrime dalyvavo savanoriai krikščioniai, kurie, jų pačių teigimu, yra labai religingi. Jų buvo paprašyta atlikti tris užduotis. Pirmiausia jie turėjo kreiptis į Dievą ir karštai melstis. Po to buvo jų prašoma, kad jie įsivaizduotų bendraują su kokiu nors artimu draugu. Ir galiausiai savanoriai turėjo kreiptis į Kalėdų Senelį ir jo prašyti ko nors Kalėdoms. Prietaisas tuo metu fiksavo jų smegenų žievės aktyvumą.
Nustatyta, kad viena priekinės smegenų dalies sritis suaktyvėjo taip pat, kai tikintieji kreipėsi į Dievą arba į labai artimą žmogų. O kai jie mintyse kreipėsi į Kalėdų Senelį, ši smegenų dalis liko nesužadinta. Profesoriaus manymu, taip atsitiko dėl to, kad Dievą tikintieji laiko realia būtybe, o Kalėdų Senelio - ne. Ši smegenų sritis dar mažai ištirta - manoma, kad joje laikoma informacija bei nuostatos apie kitus žmones bei jų ketinimus.
- Tyrimo rezultatai, mano nuostabai, patenkino ir tikinčiuosius, ir ateistus, - sakė profesorius. - Pirmieji juos laiko įrodymu, kad Dievas tikrai egzistuoja. Juk smegenys reaguoja į jį. Antriesiems tai yra įrodymas, kad ryšys su Dievu yra nieko daugiau, tik iliuzija.
S. Uffe kolega - Robin Dunbar iš Oksfordo universiteto (University of Oxford) - laikosi trečiosios nuomonės: "Negauta atsakymo į klausimą, ar Dievas egzistuoja, ar ne. Įrodyta tik tiek, kad egzistuoja tikėjimas į jį. Ir nieko daugiau."
Beje, ir anksčiau buvo pastebėta, kad tikintieji įsivaizduojamus dalykus sunkiai skiria nuo realių. Šizofrenijos atveju šis skirtumas dar labiau sumažėja: ligoniai savo mintis bei vaizdinius ima laikyti girdimais garsais bei regimais vaizdais. Pasunkėjus būklei, jiems ima reikštis velniai, angelai, baltos pelės, Švenčiausioji Mergelė Marija, Jėzus Kristus, o šiais laikais - ir skraidančios lėkštės bei ufonautai.
Komentarai
Senelis yra!
Nustebau sužinojęs, kad Kalėdų Senelio jie nelaiko tikru dalyku. Kas tada atneša dovanėlių?
Taip, Kalėdų Senelis - ta
Taip, Kalėdų Senelis - ta pati Gerojo Dievo idėja, tik šiek tiek transformuota ir pritaikyta vaikiškam protui. Bet tikėjimas yra tikėjimas.
Pažiūrėkime į mažo vaiko ir suaugusio žmogaus tikėjimą. Štai berniukas gulasi kartu su meškiuku, vadina jį Stasiu ir prieš miegą bučiuoja. Senelė guldamasi nesiskiria su pakabuku, jį bučiuoja prieš miegą ir vadina Kristumi. Ir pliušinis meškiukas, ir alavinis pakabukas jiems yra gyvos būtybės, o ne daiktai. Ir vaiko, ir suaugusio žmogaus tikėjimas yra toks pat. Jeigu berniuko smegenis kas nors patikrintų topografu, rastų tokią pat sujaudintą smegenų sritį, kaip ir senelės galvoje.