Paskelbė Petras Ket, 2016/09/29 - 10:59.
Kategorijos:
Štai toks gamtinės žemdirbystės derlius. Prieš kelias savaites sesuo rado ir didesnių. O aš knisau po šiaudais, kol tai atsibodo. Pigiau iš kaimynų nusipirkti normaliai augintų.
Beje, tai jau antras toks derlius. Pernai pavasarį buvau išvažiavęs į Ameriką, tai paprašiau giminaičių, kad jos pasodintų bulves. Šiaudų du rulonus nedideliame plote buvau išvyniojęs rudenį.
Jos pasodino, jos ir kasė. Rado mažiau, negu padėjo. "Daugiau nebežaisim", - sakė.
Gal jos sodino per vėlai, gal ką ne taip padarė? Šį pavasarį bulves po šiaudais pakišau pats. Pats mėginau kasti. Dabar rezultatu jau neabejoju. Matot ir jūs. Eksperimentas baigtas.
Negalėčiau sakyti, kad po šiaudais bulvės neauga. Auga. Tai puikus maistas pelėms. Kiek čia urvelių!
Gavau įdomų pasiūlymą. Kad pelės nepasiektų bulvių, jas sodinant reikėtų kiekvieną kastuvu įkasti į žemę, o paskui apiberti šiaudais.
Kastuvu?... Kiekvieną?.. Ar ne paprasčiau plūgu, kaip daro normalūs žmonės? Ir kodėl apsimesti, kad tai tinginio daržas? Iš tiesų tai jau būtų archaiška mazochisto vergovė.
Nesakau, kad po šiaudais nieko auginti negalima. Pūvantys šiaudai - puiki trąša, be to, jie užlaiko drėgmę. Gal taip augtų kopūstai, moliūgai, bet jokiu būdu - ne šakniavaisiai.
Kol kas žinau tik vieną tinginio daržą. Tai hidroponika.
Naujausi komentarai