Sekmadienį atradau: labai lengva derėti laike.

Šeštadienį buvo saulėta - baltinau obelis. Šiandien jos švyti iš tolo. Po savaitės žemė atšils - galėsiu kapstytis darže. Bet iki to - didelis tuščias tarpas. Kieme mėtosi malkos - galima skaldyti jas. Pasiimi kirvį, skaldai pliauskas be rūpesčio.

Perskėliau kelias - pasipylė lietus. Atrodo, dabar - pats geriausias laikas nešti kudašių į trobą.

Lašiukai šalti, pavasariniai, užtat troba iškūrenta, čia taip jauku…

Dangus visas apniuko - įsilijo ilgam. Na, tai galiu ramia sąžine
parkristi ant lovos ir nieko neveikti. Arba paskaityti knygą.

Dabar - pats geriausias laikas daryti tai, ką darau.

Pasiimu knygą, skaitau: laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti. Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti…

Padėjau knygą ir pasakiau pats sau: dabar - pats geriausias laikas gyventi.