Hidroponika užderėjo

Kategorijos: 

Taip gera būtų turėti čia pat po ranka agurkų ir ridikėlių, nubėgti ir pasiskinti šviežių salotų! Reikia turėti šiltnamį, bet mano organizmas nepritaikytas žemės ūkio darbams - tik valgymui. O ar negalima būtų užsiauginti  daržovių be ravėjimo, be laistymo, be žemės purenimo, net be pačios žemės? Pasirodo - taip! Daržoves galima auginti automatiškai, beveik be priežiūros. Ne būtinai - lauke, šiltnamyje. Jeigu jūsų butas pakankamai šviesus ir šiltas, visą žiemą tarsi gėles galit auginti visokiausias daržoves. Tas stebuklingas daržas vadinasi hidroponika.

Hidroponikos idėja labai paprasta. Pasirodo, daržovės, gėlės, medžiai ir kiti augalai gali augti ne būtinai žemėje. Augalai neminta žeme, žemė jiems - tik terpė. O minta jie oru ir vandeniu, iš oro imdami anglies dvideginį, o iš vandens - trąšas ir deguonį. Fotosintezei reikalinga šviesa, daug šviesos. Viskas. Žemę galime pakeisti bet kokia kita biria ar puria medžiaga - žvyru, smėliu, degto molio skalda, netgi išvalyta akmens vata. Svarbu, kad šaknys gautų vandens, o vandenyje būtų deguonies ir reikalingų trąšų - azoto, kalio, fosforo, kalcio ir t.t. Kaip tai padaryti praktiškai?

Paprasčiausias būdas - paimti plastikinį vazonėlį skylėtu dugnus, pripilti keramzito ar žvyro, pasėti ten kokią daržovę ir įmerkti į vandenį. Panašiai į stiklines pavasariop susodiname sudygusius svogūnus ir padedame ant palangės. Jeigu svogūną dar patręštumėm, o į vandenį nuolatos burbuliuotume orą, tai ir būtų hidroponika. Parduotuvėse yra visokiausių burbuliatorių akvariumams - jie tinka ir hidroponikai. Elektros jie paprastai ima nedaug, apie 5 vatus, todėl geriau pirkti galingesni, nes deguonies augalams per daug nebus. Ko daugiau, kuo geriau. Juk  deguonis dar saugo šaknis nuo puvimo, visą vandenį - nuo pavojingų bakterijų ir grybelio.

Vienam ar keliems vazonėliams pirkti burbuliatorių būtų nerimtas žaidimas. Norėdami pamėginti, bet dar nelabai įsitikinę būsima sėkme, mes su Vincu ryžomės daryti nebrangų ir nedidelį, bet keliems žmonėms pakankamai našų hidroponikos šiltnamį. Dabar kiti gali pasimokyti iš mūsų patirties ir klaidų.

Pirmasis klausimas: į kokį indą sumerkti vazonėlius su daržovėmis? Internete aptikome, kad vietoj specialių indų galima panaudoti 10 centimetrų skersmens kanalizacijos vamzdžius. Elektriniu siaurapjūkliu vamzdyje labai nesunku išpjauti skyles vazonėliams. Bet pirmiau reikėtų pasidaryti šabloną - tada visos skylės išeis vienodos. Mes nusipirkome keturis tokius vamzdžius po tris metrus, juose iš viso tilpo 96 vazonėliai su daržovėmis.Į vieną vazonėlį sėjome po kelias.

Stop! Prieš pjaudami skyles, vamzdžius nudažykite balta spalva, kad ji atspindėtų šviesą. Mes to iškart nepadarėme ir turėjome vieną problema. Vasarą, kai gerai užspigino saulė, tamsūs vamzdžiai ir vanduo juose labai įkaito, augalai ėmė geibti. Teko vamzdžius dažyti tada, kai viskas jau buvo gatava, o daržovės sudygusios. Verčiau nedarykite mūsų klaidos - vamzdžius dažykit iš anksto.

Skylėtus vamzdžius šiltnamyje sudėjome dviem aukštais po du šalia vienas kito. Kad nereikėtų atskirai pildyti ir prižiūrėti kiekvieno vamzdžio, alkūnėmis ir movomis visus sujungėme į vieną vandens sistemą. Vandenį pili į vieną viršutinį vamzdį, o jis netrukus nubėga į gretimą, iš jo - į apatinį ir taip toliau, kol iš apatinių vamzdžių neišteka žemyn į apačioje padėtą 50 litrų plastikinę statinę. O kaip iš statinės vanduo vėl pateks į viršutinį vamzdį? Negi pilstysi samčiu? Ne. Parduotuvėse yra vandens pompų akvariumams. Įmerki tokią pompą į statinę, ir ji varo vandenį aukštyn, tas vamzdžiais vėl keliauja aplink, kol subėga atgal į statinę. Ir taip - amžinas ratas. Tokios pompos nėra labai brangios (mes pirkome už 80 Lt), elektros ima nedaug, 12 vatų, o vandenį varo gerai. Hidroponikai - pats tas.

Varinėti vandenį iš statinės yra labai patogu štai dėl ko: visuose vamzdžiuose išlaikomas vienodas vandens lygis. Kai dalis vandens išgaruoja ar jį sugeria augalai, vandens lygis vamzdžiuose išlieka toks pat, nes apytaka nuolatos papildoma iš statinės atsargų. Svarbu bent sykį per savaitę papildyti statinę vandeniu. Pamirškime kasdienius šiltnamio laistymus!

Naudojant tokį vandens ratą, labai lengva visoje sistemoje išlaikyti vienodą trąšų, deguonies koncentraciją ir rūgštingumą. Nuleidai į statinę burbuliatoriaus vamzdelį, ir jis tirpina deguonį visiems augalams. Įpylei trąšų bei acto  rūgšties į statinę, ir viskas išsivaikščios po visą sistemą. Nebus taip, kad vienas agurkas trąšų gaus daugiau, o kitas - mažiau.

Statinėje labai patogu matuoti vandens rūgštingumą ir trąšų koncentraciją. Tam reikėtų nusipirkti du prietaisus - rūgštingumo ir vandens elektrinio laidumo matuoklius. Matuodamas vandens elektrinį laidumą, pastarasis prietaisas parodo ištirpusių  dalelių (druskų) kiekį jame. Taip mes labai tiksliai sužinome, kiek trąšų yra vandenyje, koks jo rūgštingumas. Būtų geriausia, jei vandens rūgštingumas būtų tarp 7 ir 6, o elektrinio laidumo prietaisas rodytų apie 1500. Internete apie tuos dalykus yra labai daug lengvai prieinamos literatūros. Čia užteks pasakyti, kad vandenį  rūgštimis ir trąšomis reikia papildyti bent sykį per dvi savaites. Tai - visa priežiūra! Jokio ravėjimo, jokio kaupimo.

Kaip auga daržovės tokiomis keistomis sąlygomis? Labai gerai,  daug greičiau, negu paprastame šiltnamyje. Mes per vėlai susiruošėme jį  daryti, o kol savaitgaliais susikalėme, atėjo birželis. Tada pasėjome agurkus, ridikėlius ir salotas. Agurkų iš viso pakelio sudygo tik trys. Prasta sėkla. Girdėjau, tokios šiemet Šilalėje prisipirko daug kas. Po savaitės sėjame vėl, laukiame dar savaitę.. Žodžiu, beviltiškai suvėlavome, agurkai pradėjo derlių nešti rugpjūčio mėnesį. Žydi jie, mezga vaisius ir dabar. O ridikėlių per tą laiką spėjo užaugti keli derliai. Net neskaičiavome - kiek. Vienus nurauname, sodiname kitus. Salotos iki šiol  auga nesustodamos. Nupjauname, o po savaitės atolas kaip buvęs. Daržovių mašina, ne kitaip!

Dar reikėtų pasakyti keletą žodžių apie trąšų fobiją. Keletas pažįstamų, pamatę, kaip mes su sūnumi auginame daržoves, ėmė baimintis, kad tokiu būdu mintame... trąšomis. Matyt, jie dar vis tiki, kad augalai maitinasi žeme, o ne trąšomis. Iš tiesų augalų maistas yra ne žemė, bet vandenyje ištirpusios tam tikrų cheminių elementų (azoto, kalio, kalcio, fosforo ir t.t.) junginiai. Kai augalai juos išnaudoja, mes sakome, kad dirvožemis yra nualintas - tų medžiagų turime įdėti papildomai. O į hidroponikos vandenį jų reikia pilti todėl, kad gryname vandenyje jo apskritai nebūna. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju augalai minta tomis pačiomis medžiagomis.

Pasirodo, trąšų hidroponikai reikia mažai, daug mažiau, negu auginant daržoves žemėje. Mat kai augalus pasodini lysvėje ir trąšas pili į žemę, dalį jų nuplauna paviršiniai vandenys, dalis susigeria gruntą, teršdama jį, dalį suryja piktžolės, ir tik dalis atitenka daržovėms. O hidroponikos darže visos trąšos atitenka tavo daržovėms ir tik daržovėms. Užtat tiek nedaug tereikia, tokios mažos išlaidos. Beje, hidroponikai galima naudoti vietoje mineralinių trąšų medžio pelenus ir išpūdytą dumblą.

Pelenai turi visas augalams reikalingas medžiagas, išskyrus azotą. Azoto jiems duodi išpūdytu dumblu. Bet tai jau būtų kita tema.  Naujokams paprasčiau nusipirkti gatavų mišinių - jų yra visose sodininkų parduotuvėse.

Hidroponika yra labai patogus būdas auginti daržoves visą žiemą savo bute. Svarbu, kad jis būtų pakankamai šviesus ir šiltas. Pernai pavasariop mes jau pamėginome kambaryje tokiu būdu auginti svogūnus. Plastikinius vazonėlius su pasodintais svogūniukais sumerkėme į du gėlių lovelius, kurių būna pirkti bet kurioje daržininkų parduotuvėje. Akvariumo burbuliatorius vandenį sodrino deguonimi. Svogūnai augo labai greitai, nors kambaryje langas nedidelis, ir jiems trūko šviesos.  

Žiemą, kai dienos trumpos, kambario daržui parverstų papildomas apšvietimas. Tam reikalui labai tinka diodinės 12 V lemputės. Jos ima labai mažai elektros ir būna kelių spalvų, todėl galima nusipirkti mėlynų ir raudonų. Kitokios šviesos augalams nė nereikia. Jeigu norite spartinti vegetaciją, duokite kuo daugiau mėlynos, o jeigu ateina laikas vaisiams prinokti - raudonos šviesos. Šiemet visą žiemą kambaryje ruošiamės auginti dar ir salotas. Juk taip paprasta!

O kitais metais? Kitai vasarai laikas statyti didesnį šiltnamį - juk eksperimentas pasiteisino. Į žemę kasime vamzdžius, kuriais dieną varysime įšilusį šiltnamio orą ir tokiu būdu anksčiau įšildysime gruntą. O kai užeis gegužės šalnos, tas pats gruntas jau šildys šiltnamio orą. Bet apie tai - vėliau, jeigu pasitvirtins.

 

Komentarai

"Kai augalai juos išnaudoja,

"Kai augalai juos išnaudoja, mes sakome, kad dirvožemis yra nualintas - tų medžiagų turime įdėti papildomai."

Iš ten kur imam papildomai irgi nualinam ką nors? :)

Nestabdyk rato

Ne būtinai. Gamtoje sukasi ratas. Štai tu valgai ir, manau, šiki. Šūdas turėtų grįžti į žemę. Jeigu, žinoma, tu jo nedžiovini ir nepasidedi juodai dienai.

rudis

Stai as,tarkim .. ne tik kad valgau ,ar siku ,bet ir isigudrinau sudziovinta degint kambary. Aisku, dar toloka iki dramblio paplotelio smilkalo kvapo ,ale vis sis tas. Matyt, eukalipto lapu truksta... Oi, Petrai, prisizvengiau is tavo komentaro :)

grunto sildymas

Petrai , pasidalink mintimis apie ta grunto sildyma...juk tavo pamegti juodo plastiko vamzdziai gal truputi per ploni tam? Bet nerudija ir pigus . Tai ir siltnamyje reiktu statyt saules kolektoriu , kad efektyviau dirbtu sistema.

Šiltnamis yra saulės kolektorius

Plastiko vamzdžiai, kuriuos naudojau saulės kolektoriams, orui būtų per siauri. Bet jeigu sudėjus 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius?.. Dar girdėjau siūlymą dėti skylėtus 8 cm skersmens plastikinius drenažo vamzdžius, nes tie pigesni.

O aš norėčiau užkasti į žemę aliuminio folijos ortakio vamzdžius. Nebrangūs ir laidūs šilumai. Tiesa, nestiprūs, bet užkasti giliau ir spaudžiami tolygiai, turėtų laikyti. Juk virš mano užkastų plastikinių kanalizacijos vamzdžių važiuoja ir sunkvežimiai, ir traktorius koks pravažiuoja. Bet - nieko. Atlaiko. Tačiau prieš kasdamas turėsiu atlikti nedidelį eksperimentą. Nebandęs nesužinosi.

Jokio saulės kolektoriaus šiltnamiui nereikės - jis pats yra saulės kolektorius ir gamina šilumą. Visa bėda, kad šiluma pakyla aukštyn ir menkai šildo žemę. Jeigu karštą orą nuo paties šiltnamio viršaus ventiliatoriais siurbsi žemyn ir varysi vamzdžiais žeme, ji šildys gruntą. O vasarą, per karščius - atvirkščiai. Tada oras, eidamas per vėsų gruntą, aušins šiltnamio orą. Tokią sistemą galima valdyti termostatais, ir ji veiks automatiškai, be žmogaus priežiūros.

Bet tai - tik planai. Mudu su Vincu nemėgstame skelbti neįgyvendintų projektų. Niekada nėra 100 proc. garantijos, kad pavyks.

Beje, keliems daržininkams esu siūlęs šiltnamio viršuje išvedžioti plastikinius vandentiekio vamzdžius. Taip ne tik vanduo per karščius būtų šildomas, bet ir aųšinamas šiltnamis. Tačiau jie atsisakė. Naujovių fobija.

Ernestas - Sveikas Petrai ;)

Laibai geras mintis dėstai, kažkiek primeni mane :))) PS. gal gali pasakyti kokio naudingumo burbuliatorių naudoji, turiu omenyje l/h, o ne w. Daug išminties savo rašlevose, daug ką ir pats galvojau dayti ką esi aprašęs.

600

Aš darau, Ernestas galvoja daryti. Tikrai, yra kažkoks panašumas!:D

Deja, išmečiau burbuliatoriaus pakuotę. Tai oro pompa Koko-8000, internete rašoma, kad jos galingumas 600 L/H.

Labai įdomu, tačiau ...

Labai įdomu ir naudinga, tačiau kaip žinia augalai suformuoja tarpusavio simbiotinius ryšius, beigi užmezga santykius su grybais (mikorizė). Be to dirvoje gyvena daugybė įvairių mikroorganizmų katrie minta augalų duodamais cukrais, o užtatai augalams duoda įvairių mikroelementų (tas pat matyt vyksta ir mikorizės atveju). Tų mikroelementų yra tikrai daugiau nei, kad pajėgiama sudėti į trąšas. Be abejo tai įtakoja ir daržovių skonį bei kvapnumą. Neveltui hidroponikoje augintos daržovės yra kiek skystos, ypatingai salotos.
Kas gi dėl dirvožemio derlingumo, tai nualinta dirva turbūt ne tada kai joje nėra cheminių elementų, o tada kai nelieka mikroorganizmų katrie tuos elementus naudotų įvairių junginių sudarymui ir perdavimui augalams. Kitaip sakant žemė tampa nebelabai gyva, tačiau pilna neorganinių cheminių medžiagų.
Dar žmonės kalba, kad tatai augalai gali ilgai tempti negyvoj dirvoj, maitintis trąšomis. Tačiau jau ten tie augalai nupiepę būna, nebent labai gausiai tręši, bet gi tada kaina jų nežmoniška bus.
Ir dar čia ant liežuvio galo toks dalykas kybo, gi, o kaip su augalų atsparumu ligoms ir kitoms negandoms hidroponikos atveju ? Gi vėl gi žmonės kalba, kad būtent simbiotiniai ryšiai, beigi mikorizė pagelbsti augalams šioj vietoj. Kitaip tariant anie vieni kitus saugo.
Gal aš čia ką ir painioju, įdomu padiskutuoti būtų.

Kliedesiai atsiranda iš fobijų

Ko tik neprisvaičioja fobijų krečiami prietaringi žmonės!

Yra tokia fobijų rūšis - pokyčių baimė. Tai ji diktuoja tuos svaičiojimus, kad hidroponikos augalai būna "nupiepę", kad jie - "viena chemija", kad jie "neatsparūs ligoms". Jie nei matė, nei žino, o kalba. Iš kur tie plepalai, jeigu nėra žinojimo? Jie - iš pokyčių baimės, kuri diktuoja kliedesius.

Keletas fobiškų žmonių buvo pas mane atvykę. Be čia minimų kliedesių jie dar kalbėjo apie tokias "grėsmes": hidroponikai reikia daug elektros, tai nuostolingas auginimas; hidroponikos įranga labai brangi, ji niekada neatsipirks; kanalizacijos vamzdžiai kenkia sveikatai ir platina žarnyno ligas; auginant augalus vamzdžiuose, jie prisigeria neigiamos energetikos...

Iš tiesų hidroponika yra tik labai tikslus būdas auginti augalus vandenyje, o naudoti galima ir ne sintetines trąšas, bet pelenus, dilgėlių raugą... Hodroponikos augalai auga daug sparčiau, nei tradiciniame šiltnamyje, jie visai ne "nupiepę", kaip čia kliedi profanas. Sakyčiau, už tų fobijų slypi dar ir neišmanymas - diletantai vaikiškai tiki, kad augalai minta... žeme. Iš kur jiems žinoti, kad augalai maitinasi tik vandeniu, tiksliau - vandenyje ištirpusiomis medžiagomis? O žemė - tik terpė, jokios mistikos žemėj nėra.

Įdomus dar vienas dalykas. Ar tie fobiški žmonės, kurie pamatė, kad mano agurkai ir pomidorai gerokai lenkia jų agurkus bei pomidorus, kurie sužinojo, kad elektros per mėnesį išdegimu už kelis litus, pakeitė savo nuomonę?

O, kad taip lengva būtų žiniomis išgydyti fobijas!..

Štai kodėl tuščiai neeikvoju jėgų ir nesiveliu į ginčus su tais, kurie žino nematę ir netikrinę. Užsiimu realiais darbais ir skleidžiu realią praktiką, o kovoti su emociniais sutrikimais - ne mano reikalas. Paklausia - atsakau, o jei koks ligonis nerimsta, aš juos paprasčiausiai blokuoju. Niekas neprivalo sekti paskui mane, bet ir aš neprivalau savo svetainėje skleisti kliedesius.

Gal būt, gerbiamas Petrai,

Gal būt, gerbiamas Petrai, tada galėtumėte kažkaip paaiškinti, kodėl hidropoikos būdu užaugintas pomidoras yra pavandenijęs ir be skonio, kokius ir perkame parduotuvėse paskutiniu metu, o užaugintas žemėje, šiltnamyje, matęs saulės ir mėšlo, jis kvepia pomidoru ir yra visai kito skonio?

Matyt vistik yra kažkas ne vien tuose mineraluose :)

PS aišku, dėl skonio nesiginčyjama :)

Tikinčiajam Aivarui

Aivarai, tu ragavai mūsų pomidorų? Neragavai?
Neragavai, bet turi tikėjimą, kad jie pavandeniję, tokie, kaip parduotuvėse?
Aš nežinau, ką atsakyti į tavo tikėjimą. Su tikėjimais, kliedesiais ir kitais psichikos sutrikimais geriausia nediskutuoti. Ši svetainė yra sveikos nuovokos žmonėms. Tikiuosi, kad čia daugiau nesirodysi.

Pritariu

Jėga! - paprasta ir aišku...gaila, ne visiems. Aš irgi susiduriu su tokiais "fobais" labai daug ir dažnai - tai jie mobilaus telefono bijo, tai televizoriaus tai infraraudonūjų spindulių šildytuvo, tai vandens iš krano... ir t.t. Tiek to su jais...
Aplamai tai norėjau Jumis labai pasidžiaugti p.Petrai! Kaip nuostabu, kad yra Lietuvoje tokių žmonių kaip Jūs - dėkui Jums! Beje Vincui norėjau dar pasiūlyti pasidomėti Arduino - aš naudojuosi šia platforma įvairioms elektronikos užduotims atlikti, gal tiks ir patiks!
Dar kartą dėkui!

Sveiki, neperseniausiai

Sveiki, neperseniausiai uztikau jusu puslapi, labai ydomios informacijos radau. Pasidariau ir as hidroponini siltnami pradziai pabandymui nedideli, puse darzoviu bandysiu augint naujoviskai, puse tradiciniu budu paziuresim skirtumus. Iskilo keleta klausimu:
1. Kiek mazdaug indeliai turi butu apsemti vamzdyje?
2. Sodinant is kart galima bert seklas pvz ridikeliu ar sudaigint juos kokioj vatoje ir tik poto?
3. Ar labai reikalingas oro burbuletorius siai sistemai, pas mane talpa stovi zemai tai vandeniui tekant gaunasi tosk krioklys gal pakaktu naturaliai kiek patenka degonies i vandeni? Turiu kompresoriuka 12V nedideli planavau ji jungti bet nemanau kad ilgai tarnaus pastoviai veikdamas jis.
4. Trasu kiekio matavimui radau toki pat matuokli kaip jusu
http://dx.com/p/dual-probe-soil-ph-moisture-light-intensity-meter-for-ga...
ar tokio uzteks pamatuoti ph ir kiek istirpusiu medziagu yra? Jus pastebejau naudojat ir atskira ph matuokli tas antras nelb tiksliai matuoja?
5. Kaip paskaiciuoti kiek ten tu trasu berti i vandeni pvz. 100L vandens? matuojant su tuo prietaisu ar koke formule yra?
Buciau dekingas jai atsakytumet, cia mano pirmasis statytas siltnamis ir apskritai dar neteko jokiu darzoviu augint.

Asmeninė konsultacija

Į visus tuos klausimus atsakyta mano straipsniuose. Kožko nebesinori rašyti dar sykį... Jeigu kažkas lieka neaišku ir reikalinga asmeninė konsultacija, skambinkite telefonu 861142387

Trasu kiekis.

Ar galit labai konkreciai apibrezti apie vandens paruosimo procedura,kokiam kiekiui kiek trasu naudojate,kokias tiksliai trasas naudojat,internete pilna informacijos,bet deja anglu kalba ir su ju vietiniais prouktais.
Aciu

pasvarsčiau paskaitinejau ir

pasvarsčiau paskaitinejau ir mastau, o argi butina tarkim visa ta vandeni trašomis sotinti ar nebutu geriau ir netgi pigiau šita vandeni pasiimti iš žemės? na kaip darant šarma tik vietoi pelenu naudotum žeme? taip visas reikalingas medžiagas pasiimtum veltui ir tiksliai tiek kiek reikia augalui net ir tuos galbut kuriu net nežinome kad tokie yra.

Dabar savo idėją patikrink

Štai tu paskaitei, pasvarstei, o dabar rašinėji. Tai gali kiekvienas kvailys. Bet jeigu turi nepaprastą idėją, ją pats nedelsdamas ir išbandyk. Tada bus ne plepalai, bet kažkas vertingesnio. Mums parašysi, o mes paskelbsime. Galėsi ir patentuoti. Nedelsk!

pastebejau ridikai labai

pastebejau ridikai labai negražus užaugo, kreivi. manau požeminėms daržovėms butu neprošal naudoti puresni grunta, pvz smeli žvyra pjuvenas ar panašiai o kieta tik antžeminėms galima ir kieta stambu grunta naudoti. idėju turiu, patikrinti daugiabutyje nemanau kad pavyks, tad gal kas kitas pasinaudos mano idėjomis ir ar ten patentuos ar ka padarys, svarbu idėja ir kitus pasiektu, o ne butu paslėpta

Tik pliurpalai

Kol kas tu neturi jokių idėjų, o ką čia rašinėji, yra tik pliurpalai. Tu nežinai, kaip augo tie ridikėliai ir apskritai esi kvailokas žmogus, jeigu mėgini aiškinti tai, ko nematei ir nesupranti. Iš tiesų ridikėlius sėjome ilgavaisius, kad viename indelyje tilptų bent keturi. Jie labai lengvai lindo iš granulių ir nuo savo svorio linko. Taigi jiems netrukdė joks gruntas, kaip tau, kvailiukui atrodo. Keramzito granulės yra labai lengvos, jeigu kada nors tuo pasidomėtumei, pats įsitikintumei. Bet pažinimui ir tyrinėjimui esi per kvailas.

Nebenoriu dėl tavęs daugiau gaišti, todėl tikiuosi, kad daugiau čia neberašinėsi. Šis tinklalapis skirtas ne pliurpalams, net patirčiai pasidalinti. Eik į forumus ir plepėk su tokiais pat. Jeigu rašysi dar, blokuosiu adresą, nebeskaitydamas teksto.

Sveiki, mane vis domina ir

Sveiki, mane vis domina ir neužmačiau kur būtų parašyta, ar jūsų šiltnamyje vanduo nuolat cirkuliuoja? T.y. ar pompa ištisai kelia vandenį į sistemą ir augalai mirksta? Angliškame puslapyje radau, kad vandenį reikia leisti po pusvalandį keturis kartus dienoje, tai taip ir nesuprantu ar jį nuolat, ar su pertraukomis laikyti :) ačiū už atsakymą.

Cirkuliacija nuolatinė

Mūsų šiltnamiuose vanduo cirkuliuoja nuolatos, deguonį augalai gauna iš vandens, kuris juo prisodrinamas burbuliatoriumi.