Paprasti vienuoliai priima įprastus skaistybės įžadus, o aš savo draugams pasiūliau praplėsti skaistybės sąvoką. Anie pasižada lytiškai nesantykiauti su priešinga lytimi, o mano draugai galėtų priimti dar ir nesituštinimo bei nesišlapinimo įžadus. Jų dvasingumas būtų kur kas dvasingesnis.

- Tai gal ir nevalgymo?.. - paklausė vienas.

- Ne! - pasipiktijau. - Jums gi reikės komuniją valgyti!

Mes tašėme keptą vištieną, užsigerdami pasukomis.

- O ką mes darysim, kada nuo paukštienos ir pasukų prispirs reikalas?

- Nieko baisaus, - nuraminau juos. - Tada atgailausit.

Jie susižvalgė.

- Aha, aš atgailausiu, o tu nenorėsi atleisti! - sukruto vienas.

- Juk atgailausime tau? Tau, gudruti, a ne?.. - užsidegė kitas.

Pagaliau jie suprato nuodėmės mechanizmą.

Nuodėmei reikia gerų taisyklių, kad žmogus būtinai sulaužytų. Visa kita - juokai. Net sumaištavęs, į laisvę pabėgęs vergas ateis pas tave atgailauti.