Žiūriu, sustingęs nacionalistų protas paspendė sau filosofinius spąstus.
Pirmiausia visuotinę baimę, saugumo, teismų, visokių politinių tyrimų savivalę, jų kratas po namus už valdančių kritiką, bejėgiškumą darbe prieš darbdavį, parduotuvėj - prieš monopolistų apgaulę, rytojaus baimę ir netikrumą sustingęs nacių protas pavadina laisve.
Po to, kai žmonės bėga iš gyventi netinkamos vietos, tie filosofai ima stebėtis, kad žmonės bėga nuo laisvės.
Mes nepasiruošę laisvei, o mūsų vaikai - tuo labiau!
O kodėl naciai tai pavadino laisve?
Čia - jau suvokimo problemos. Naciai, kaip ir bolševikai, beje, nemato vieno žmogaus. Bolševikams svarbu buvo tik darbininkų klasė, naciams - kažkokia tauta, valstybė, Gedimino stulpai, vėliava, kitos abstrakcijos.
Juk turime vėliavą, Gedimino stulpus, yra Lietuvos valstybė, kuri taip ir vadinasi - Lietuvos.
Tai argi ne laisvė?