Mano bičiulis Alius nusipirko anteną, išsikėlė virš stogo ir prisijungė prie globalaus interneto.

Naršė naršė po interneto platybes, o tada į galvą atėjo minčių.

Jeigu yra liaudies išmintis, tai ko negalėtų būti ir interneto? Jeigu dainuojame liaudies dainas, tai galim dainuoti ir interneto. Jeigu liaudis atranda, išranda, sukuria ir sugalvoja, tai kodėl negalėtų atrasti, išrasti, sukurti bei sugalvoti ir internetas?
Bene internetas kvailys?
Štai visi kartu sudarome mylimą tautą, savrstė toliau Alius. Bet ar visi kartu nesudarome ir interneto?
Vadinasi, reikia laukti, kada šalia tautininkų partijos atsiras interneto vienybės sąjunga, o tada kartu su kitais patriotais išeis į Kovo 11-osios paradą.
Įdomu, prieš ką ji kovos, jeigu internetas bendras? Internetą turi ir rusai, ir lenkai, mes visi priklausom tam pačiam internetui! Prieš ką nukreipsime savo žodžius?
Prieš tuos, kurie interneto neturi arba jų internetas per lėtas?

Alius pašoko nuo savo kėdės, suplojo delnais ir sušuko tvirtu balsu:

- Vyručiai, aš reikalauju, kad valstybė uždraustų parduoti kompiuterius tiems, kurie be interneto!