Vartojimas - laimė. Anksčiau buvo tuščios parduotuvių lentynos, o dabar visko - kiek nori. Užtat ir laimingi žmonės. Jokios baimės, jokio nerimo, kad rasi rytoj lentynas tuščias.

Apsižiūrėjau, ką aš dabar vartoju, ir supratau, kad nepriklausau laimingiems žmonėms. Kaip vaikščiojau, apsivilkęs džinsus, taip ir tebevaikštau. Dabar alaus šimtas rūšių, bet man nė vienos nereikia. Kumpių, dešrų ir dabar neperku, o visokių odelių, širdžių mėsos konservams juk ir tada buvo. Tada pirkdavau duoną, dabar išsikepu pats. Kartais - pyrago, kokių spurgų...

Vienas dalykas visgi pagerino mano vartojimą - atsirado dėvėtų drabužių krautuvės. Anksčiau negalėjau nė svajoti, kad vilkėsiu kokio prancūzo dėvėtą striukę. Iš kur būčiau gavęs?

Išeitų, ir aš biškį laimingas.