Pažiūrėjęs naują filmuką apie seniai miegančius vulkanus (kuo ilgiau miega, tuo bus didesnė katastrofa), pajutau, kad nebejaučiu baimės.
Žinote, atbukau.
Dabar tiek daug įvairių gąsdintojų, kad neišsirenku tikrojo. Baimės kultūrai trūksta vieno centrinio siaubo. Ko man bijoti labiau? Mirties, Putino, ugnikalnio, klimato atšilimo, rusų (lenkų) kultūros, ebolos viruso, šildymo kainų, erkių, dievo, cukraus, kavos, artėjančio skurdo?..
Nuo Viduramžių centre buvo dievo ir velnio baimė, o dabar?
Galėtų kas nors iš vyresnybės, tarkime, prezidentė, surinkti visus savo filosofus, rašytojus, žurnalistus, žodžiu, propagandos žiedą ir iškelti vieną visų svarbiausią pavojų. Nežinau, kas tai turėtų būti - rafinuotas cukrus, Dostojevskis, Putinas ar lašiniai, svarbu, kad turėtume vieną centrinę baimę, ir ji suvienytų mus.
Dabar visi išsibarstę kas sau.