Atrodo, pamažu prašiksime mylimą savo valstybę. Didvyrių krauju aplaistytą tėviškės žemę išparduosime svetimiems atėjūnams, dabar štai atsisakome kruvinu prakaitu uždirbto lito su širdžiai brangiais valstybės ženklais.
Kaip aš be savo valstybės? Kaip be prezidentės ir Seimo?
Ką aš mylėsiu, kai nebebus mano mokesčių inspekcijos, mano teismų ir mano prokuratūros?
Kas manęs lauks už tėviškės krūmo, kai nebebus mano kelių policijos su Vyčio ženklais?
Ko aš ilgėsiuos išvykęs, kai nebebus mano kalėjimo?