Jums reikia putojančio natūralaus muilo? Galite pasidaryti! Kiekvieną sykį, pasidaręs šviežio pelenų šarmo muilo, tikrinu jo putojimą: įpilu šiek tiek į plastikinį bambaliuką, užpilu šiltu vandeniu ir suplaku. Bambaliukas tuoj prisipildo baltų putų. Jeigu randu seniau daryto menkiau putojančio,  jį perverdu ir padarau putojantį. Man atrodo, atradau putojančio muilo paslaptį. Jeigu tiksliau, tų paslapčių yra trys.

 

Pirmoji paslaptis: šarmas turi būti stiprus

Ar pakankamai stiprus pelenų šarmas, galima numatyti iš akies - jis turi būti rusvos spalvos. Bet geriausia tikrinti kiaušiniu arba bulve. Panardinus į šarmo tirpalą, jie turi plaukioti.

Norėdami pasidaryti stipraus kalio šarmo, imkite didesnį emaliuotą arba nerūdijančio plieno puodą ir pripilkite jo 2/3 pelenų. Po to pilkite vandens, kiek tilps, ir maišykite. Užmerktus pelenus galite palikti kelioms dienoms ar savaitei, retsykiais pamaišydami, bet procesą įmanoma kelis kartus pagreitinti. Karštame vandenyje šarmas tirpsta daug greičiau. Aš puodą su pelenais užkaičiu ant krosnelės ir palieku nakčiai. Kitą dieną šarmas jau būna gatavas.

Jeigu ant pelenų pilsite švarų vandenį, šarmas iš pirmo sykio tikriausiai nepavyks. Pamerktas kiaušinis vartaliosis dugne, bet neįstengs pakilti. Vadinasi, šarmo koncentracija per menka. Su tokiu putojančio muilo tikrai nepadarysi. Jį reikia pilti ant naujų pelenų ir procesą kartoti iš naujo. Tačiau panaudotų pelenų dar neskubėkite versti lauk. Juose dar yra daug šarmo. Užpilkite vandeniu ir palikite stovėti. Po kelių dienų turėsite visai gerą pirminį šarmą, kurį užpylę ant naujų pelenų, iškart pasidarysite muilui tinkamo šarmo.

Pelenų šarmui tirpinti naudoju štai tokį savadarbį pelenų nusėsdintuvą:

Antroji paslaptis: virimo temperatūra turi būti aukšta

Dabar verdančiu šarmu paveiksime kiaulės taukus, ir jie virs muilu. Norėdami greitesnės ir geresnės muilinimo (saponifikacijos) reakcijos, turime pasiekti aukštą virimo temperatūrą. Paprasčiausiai suvertę šaltus taukus į šarmo tirpalą ir pradėję kaitinti,  reikalingos temperatūros tikrai nepasieksite.

Taukus ir šarmą pirmiausia užvirinkite atskirai. Verdantys taukai yra gerokai aukštesnės temperatūros, nei verdantis vanduo. Kuo labiau įkaitinsite taukus, tuo geresnį rezultatą pasieksite. Žinoma, reikia žiūrėti, kad taukai nepradėtų degti.

Kiek naudoti taukų ir kiek šarmo? Aš šarmo pilu dvigubai daugiau, negu turiu pakabinęs taukų. Jeigu taukų pakabinu, tarkime, litrą, tai šarmo į puodą pilu du litrus, po to pusę nugarinu (kad viskas vyktų greičiau). Tačiau įmanomos ir kitos proporcijos. Jeigu norite ne tokio šarmingo muilo, galite taukų dėti didesnę dalį. Eksperimentuokite ir surasite tinkamiausią variantą.

Kai verda ir šarmas, ir taukai, tik tada galima juos sumaišyti.  Geriausia tai daryti ant dujinės viryklės - ant vienos skylės verdate taukus, ant kitos - šarmą. Dujinė viryklė patogi dar ir tuo, kad lengva reguliuoti liepsną. Netruksite pamatyti, kaip tai svarbu.

Vedančius taukus į verdantį šarmą pilkite labai atsargiai - spjaudysis! Vienoje rankoje laikykite puodą su pilamais taukais, o kitoje jau turėkite pasiruošę kokį samtį ar metalinę mentelę maišymui. Kai tik supilsite taukus, puode plūstelės putos, jos norės veržtis per kraštus. Todėl geriau kuo didesnis puodas. Jeigu maišymas nepadės, o putos vis tiek norės lipti per kraštus, tuoj pat sumažinkite ugnį. Burbuliuojantis puodas rodo, kad darote putojantį muilą.

 

Trečioji paslaptis: neleiskite nusistoti taukams

Nors šarme virinami taukai iškart ima putoti, jie visi akimirksniu nevirsta muilu. Juos reikia virti apie pusvalandį, nepaliaujamai maišant. Taukai yra lengvesni už vandenį, jie nori laikytis paviršiuje, todėl labai svarbu neleisti jiems nusistoti, atkakliai maišyti, kad jie visi kontaktuotų su šarmu.

Baigęs virti, vėstantį muilą aš dar supilu į didelį bambalį ir retkarčiais suplaku. Paguldau kur nors po akimis, o kai pamatau nusistojus, apverčiu antraip arba suplaku.

Iki kokio tirštumo muilą virti? Aš baigiu virti, kai masė pasidaro kisieliaus tirštumo. Galite pasidaryti ir visiškai tiršto, o naudodami atsiskiesite. Labai svarbus gero muilo požymis - rusva spalva. Balta spalva - dar taukai, ne muilas. Turiu įspėti: nemėginkite pelenų šarmu pasidaryti kieto muilo, tai vis tiek nepavyks. Kietas muilas verdamas natrio šarmu, kuris padaromas iš valgomosios druskos tirpalo, leidžiant per jį elektrą. Kalio šarmu yra daromas tik skystas muilas. Kai įpratau, man jis netgi patogesnis. Sakyčiau, tai netgi higieniškiau: jo viso niekas savo nešvariomis rankomis neišpurvins, kaip tai atsitinka su kieto muilo gabaliuku.

Anksčiau nesistengdavau daryti būtinai putojantį muilą, bet neseniai pastebėjau, kad putojantis plauna ir skalbia geriau. Plaunamos rankos iškart ima gruzdėti. Muilinu vandeniu labai lengva plauti grindis. Juo plaunu ir indus - nebeperku nei skalbimo miltelių, nei feirio. Į buteliuką įlašinu 30 lašų kvapniojo aliejaus, ir mano putojantis muilas kvepia dar geriau, nei pirktinis.

Ar pelenų šarmo muilas yra nuodingas? Ne, tai natūralus, žmogui ir aplinkai draugiškas produktas be jokių konservantų. O kalis yra ne tik nenuodingas - tai mūsų organizmui labai reikalinga medžiaga. Žinoma, aš jums nepatariu valgyti kalio šarmu daryto muilo, bet jei netyčia jo pateks į burną ar liks ant plaunamų indų - nieko baisaus. Neseniai sužinojau, kad albanai kažkokiems savo tradiciniams sausainiams kepti naudoja ne sodą, ne mieles, bet... pelenų šarmą. Jie tvirtina, kad nuo pelenų šarmo tešla iškyla dar geriau, negu nuo sodos. Soda, beje, irgi toks pat natūralus, organizmui nepavojingas šarmas.