Eidami į susitikimą su Seimo nariu, žmonės paprastai nori išspręsti asmenines problemas, o bendro pobūdžio politikavimai jiems rūpi mažiausiai. Tačiau prieš pat savivaldybių rinkimus situacija netikėtai pasikeitė. Iki tol viskas atrodė labai paprasta: ateis jų Seimo narys į merus, prasklaidys užsistovėjusį klaną, ir Šilalės rajone pagaliau prasidės realios permainos. Tačiau Seimo narys lieka Seime, o į merus keliamas jo padėjėjas. Kodėl? Spėlionių visokių, bet geriau tegu atsako pats Remigijus ŽEMAITAITIS.

 

 

- Taip, dabar tai dažniausias klausimas, kurį girdžiu, susitikęs su savo rinkėjais. Kodėl aš neinu į merus, bet palieku dirbti Seime? Kitas atėjęs nuo to ir pradeda, tarsi tai būtų svarbiausias gyvenimo klausimas, - šypsosi Remigijus. - Beje, taip klausia tik šilališkiai. Šilutiškiai rinkėjai kalba kitaip. Jie sako: "Mes jau bijojom, kad išeisi į Šilalės merus, palikdamas mus kokiam konservatoriui". Šilutiškiai - tokie pat mano rinkėjai, aš ir jiems turiu tų pačių įsipareigojimų.

 

O vis dėlto?.. Juk turėjo būti kokia konkreti priežastis, kad Seimo narys, žadėjęs paimti mero postą, apsigalvojo ir liko Seime. Šiandien rajone mažai kas abejoja, kad tai būtų buvusi lengva pergalė. Žinant Remigijaus populiarumą tarp paprastų žmonių ir pagrindinio oponento krachą praeituose Seimo rinkimuose, galima buvo tikėtis pergalės pirmajame ture. Bet štai jis atsisako lengvos pergalės, vietoj savęs rekomenduodamas padėjėją Vytautą Jucių. Per menka būtų buvusi pergalė ar per svarbus postas Seime?..

 

- Taip, Seime nėra tokia puiki padėtis, kad galėtume klibinti koalicijos pamatus. Argi tam liejome prakaitą, kad ir vėl konservatoriams užleistume valdžią? - klausia Seimo narys. - Ir ten negaliu elgtis lengvabūdiškai, ir čia problema. Rajoną jau dvidešimt metų engia iš esmės ta pati partinė grupuotė, toliau taip nebegalima. Apsispręsti buvo sunku, daug svarsčiau ir abejojau. Galiausiai su visa mūsų komanda radome optimaliausią sprendimą: o kodėl rajonas negalėtų turėti ir savo Seimo narį, ir savo merą? Argi rajonui bus blogiau, jeigu žmonių palaikomą merą Vytautą Jucių palaikys dar ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis?

 

Būkime realistai - tai dar negarantuota pergalė. Ateiti ir nugalėti aštuonis konkurentus - tai jau nepaprastas užmojis. Apie Vytautą Jucių netrimitavo fanfaros, jo pavardė nemirgėjo laikraščių puslapiuose. O dabar jis ateis ir nugalės?

 

- Prieš keletą metų ir aš mažai kam buvau žinomas. Kokia ten garsenybė - manęs nepažino niekas, - juokiasi Remigijus. - O dabar paprasti žmonės apie Vytautą žino kur kas daugiau, negu tada žinojo apie mane. Kaip tik paprasti žmonės yra mūsų jėga. Tie, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos, kurie labiausiai norėtų permainų. Žmonės sako: man padėjo Seimo narys Remigijus. Iš įpratimo linksniuojamas vienas Remigijus, bet juk žmonės, kurie atėjo pas mus, žino, kaip iš tiesų. Daugeliu atvejų tai, kas padaryta Seimo nario vardu, buvo pasiekta kruopščiu Vytauto darbu.

 

Vytautas, o ne Remigijus?.. Artėjant rinkimams, atsiveria virtuvės paslaptys?

 

- Iš tiesų tai jokia paslaptis nei mūsų komandai, nei tiems žmonėms, kurie ėjo pagalbos. Kas, ar ne Vytautas juos sutinka? Ar ne jis išklauso visas bėdas? Aš didžiąją laiko dalį dirbu Seime, o čia jo kabinete durys neužsidaro. Dirbdamas padėjėju, jis sąžiningai siuntimėjo raštus mano vardu, neieškodamas sau dividendų. Beje, Vytautas - ne iš tokių, kad pasiuntęs kokiai valdiškai įstaigai raštą, paliktų nesulaukęs atsakymo. Tai per daug kietas riešutas, - juokiasi Remigijus. - Štai mes ir sakome savo komandoje: Vytautas visą laiką vertė valdininkus tvarkyti žmonių reikalus, o dabar tegu tvarko pats be jokio tarpininkavimo. Ar ne paprasčiau?

 

Taip, paprasčiau, bet rinkimus dar reikia laimėti. Dvigubus rinkimus, kai atskirai rinksime merą, atskirai - rajono Tarybą. Kur didesni pergalės šansai?

 

- Dabar rajono žmonėms puikiausia proga išsirinkti savo merą ir savo Tarybą - nesusitepusius žmones. Kai kurie jau išbandyti valdžia. Juk ir per praeitus Tarybos rinkimus mūsų komanda gavo daugiausiai balsų, deja, jų neužteko. Mažiausiai balsų gavusios partijos susimetė į krūvą ir paėmė valdžią. Taigi rajoną kol kas valdo mažiausią rinkėjų pasitikėjimą turinčios partijos. Tą absurdą laikas nutraukti, ir tai pasidarė įmanoma. Taryboje dirbę komandos nariai nesusitepė rankų ir nepadarė gėdos savo rinkėjams. Argi mūsų komandos nariai siekė atimti iš kokio kaimo tvenkinį ir atiduoti jį savo partiečiui? Argi savo žentams ir švogeriams parūpino biudžeto užsakymų suręsti kokią pavėsinę ar sukalti pažintinę lentą už kosminę kainą? Ar jų privačiose sodybose socialiai remtini žmonės atidirbinėjo už pašalpas? Ne, mūsų komandos nariai, atstovaudami savo rinkėjams, nebalsavo prieš savo žmones. Jie balsavo prieš bibliotekų, ambulatorijų, Jucaičių gaisrinės uždarymą, jie laiku sustabdė valdančiųjų gudrybę, kai tie mėgino antrą sykį skirti lėšų jau sutvarkytos Kvėdarnos gatvės tariamam remontui... Opozicijos galimybės mažesnės, bet vis tiek mūsų žmonės dirbo rajono naudai. Štai komandos narys Tadas Bartkus, priklausydamas Tauragės apskrities regioninei plėtros tarybai, parūpino tris milijonus litų Kvėdarnos miestelio gerbūviui, o rajono Tarybos narė Akvilė Gargasaitė apgynė Bilionių kaimą nuo pavojingų eksperimentų žmonių sveikata, kai tyliu valdančiųjų klano pritarimu šalia kaimo buvo pasišauta statyti padangų perdirbimo įmonę. Štai kodėl ir dabar laiduoju už juos. Jie man nepadarė gėdos. O Vytautu pasitikiu kaip pats savimi. Kas tiki manim, gali tikėti ir Vytautu, - tikina Seimo narys.

 

Komanda užsimojo plačiai: savas meras, sava Taryba? Viskas arba nieko?

 

- Dabar jau nebus taip, kad nelaimėtume nieko. Jeigu mūsų merą palaikys dauguma Tarybos, galime tikėtis realių permainų. Įsisenėjęs klanas pagaliau bus nustumtas. Mūsų komanda šiandien stipri kaip niekad. Pažiūrėkit į sąrašą Nr. 25 - nėra antrarūšių žmonių. Nuo pirmo iki paskutinio - visi gerbiami žmonės. Galite rinktis nuo priekio, nuo vidurio, nuo pabaigos - kaip kam patinka. Sąrašas baigiasi mums visiems gerai žinomo žurnalisto Petro Dargio pavarde. Labai džiausiuosi, kad jis kartu su ekskomisaru Algirdu Meiženiu prisidėjo prie mūsų komandos. Aš juos pažįstu asmeniškai, man jie, kaip ir Vytautas, labai panašūs nepalenkiamu teisingumo jausmu. Negali būti, kad tokia komanda Taryboje imtų balsuoti prieš savo rinkėjus. Ne, tai neįmanoma! - purto galvą Remigijus.

 

Jeigu tokia stipri komanda, vadinasi, buvo sunku išrinkti kitą lyderį, kuris geriausiai tiktų mero regalijoms?

 

- Ne, sunkiausia buvo prikalbinti Vytautą, kad jis sutiktų eiti į šitą mėsmalę, - juokiasi Remigijus. - Tai per daug atsakingas žmogus, kad lengvabūdiškai žengtų tokį žingsnį. O paskui turėjome vargo, kol rinkimų agitacijai suradome tinkamą nuotrauką. Vytautas kasdien tarp žmonių ir žmonėms, bet kai prireikė nuotraukos, tai jis visur tai antrame, tai trečiame plane. Drąsus žmogus, bet niekada nesibraus per kitus ir nelįs į objektyvą. Toks va kuklumas iš prigimties... Bet gal tai ne pati didžiausia yda? Gal dirbantis meras geriau už reklamos žvaigždę? Išrinksim ir pamatysim.

 

O šūkis? Jeigu visi jų komandos gerbėjai susirinktų į stadioną, kokiu šūkiu Remigijus Žemaitaitis juos pakeltų į rinkimus?

 

- Na, jeigu būtų toks stadionas, kur tilptų visi rajono rinkėjai, aš juos pakviesčiau labai paprastai: už savo merą, už savo rajono Tarybą! Dabar - pati geriausia proga, nepaleiskime šanso, - sako Remigijus.

 

"Man geriausia, kai žmonės turi konkrečių klausimų, ir galiu jiems atsakyti, - sako Vytautas Jucius. - Į konkretų klausimą visada galima rasti konkretų atsakymą".