Į Aliaus Sakinio trobelę užsuko Dievas. Alius kuitėsi apie puodus, ir troboje viskas staiga nušvito, o asloje pasirodė daugybė šiukšlių. Jis pasodino svečią virtuvėj prie stalo, o pats čiupo už šepečio.

- Sakau, užsuksiu, pažiūrėsiu, kaip tu gyveni, - pradėjo kalbą svečias.
Alius ištraukė iš stalčiaus duonos riekę, storai aptepė sviestu ir padėjo Dievui ant stalo.

- O, juoda duona! - apsidžiaugė svečias, ir jo akyse suspindo paslaptinga šviesa. Tada perlaužė riekę, ir jie patenkinti valgė abu.

- Aliau, bet juk tai - paskutinė tavo riekė? - staiga susirūpino Dievas.

- Neimk į galvą, rytoj nusipirksiu naują kepalą.

- Rytoj?.. Aliau, juk tavo pensija tik poryt!

- Dar turiu bulvių ir makaronų. Nebijok, ką nors sugalvosiu. Nepyk, kad tiek teturiu, nežinojau, kad šiandien užsuksi, - susigėdęs teisinosi Alius Sakinis.

- Ak, Aliau, tu nežinai, kuo mane pavaišinęs, - tarė jam Dievas. - Už šitą riekę, kurią man atidavei, aš tau galiu padaryti bet ką. Sakyk, gal nori naujos trobos? Galiu ir rūmus parūpinti!

- Troba mano gera, šiemet nusidažiau, sumūrijau naują kaminą... O rūmai būtų per dideli, vienas bijočiau paklysti.

- Tai gal pinigų? Milijoną ar du?..

Alius krūptelėjo:

- Pinigų? Neseniai kažkas sužinojo, kad mano kaimynė Agota turi sutaupiusi tūkstantį litų. Naktį atėjo banditai, mušė, degino lygintuvu. Siaubas, ką darė dėl tūkstančio litų... Dėl milijono tikriausiai visus išskerstų!

- Protingai šneki, - pagyrė Dievas. - Galėčiau suteikti rašytojo talentą. Visi skaitytų ir džiaugtųsi. Tavo namų durys niekada neužsidarytų - tiek turėtum svečių ir gerbėjų!

- Kad mano trobelė maža... Kartais neišsišluoju grindų... Būtų gėda, kai pradėtų filmuoti!

- Tai ko tu norėtum? - paklausė Dievas ir įsmeigė į Alių akis tarsi rentgeno aparatą.

- Sakyk, nebijok!

- Na, aš norėčiau, kad pasiliktumei su manimi... - nuleido akis Alius Sakinis. - Nežiūrėk, kad mano troba maža. Dviese sutilptume. Malkų turiu prisiruošęs dviems žiemoms, prie pensijos žada pridėti dešimt litų - kaip nors išsiverstume...

- Aliau, Aliau, kaip jauku tavo trobelėj, - pasakė Dievas ir atsiduso.

Po to sapno Aliui Sakiniui pradėjo nepaprastai sektis. Prie pensijos jam pridėjo ne dešimt, o penkiolika litų, tvarte ožka vedė sveiką ožkiuką, o savo kūdroje Alius pagavo didžiulį karosą - tokį didelį, kad užteko pietums.