Nesu abortų šalininkas ir nieko neagituoju daryti abortus. Bet, kai klausausi diskusijų "už" ir "prieš", vis išgirstu garsėjančią abortų priešininkų choro giesmę apie kažkokį "gyvybės šventumą". Tiesą sakant, sąvoka būtų kaip sąvoka, jeigu viską, kas gyva, laikytume šventa ir nieko, kas gyva, niekada nežudytume.

Tačiau tie, kurie gina "gyvybės šventumą", ne visada pasisako prieš žudymą.

Ką ji reiškia bažnytininkams, kurie tame chore gieda pirmuoju balsu? Ar jiems šventa, neliestina yra tik negimusio žmogaus gyvybė, ar ir gimusio? O gal šį  klausimą reikėtų kelti kitaip: ar šventa yra tik gyvybė, o ne žmogus?

Keistai skamba, ar ne?

Iš pradžių man tai irgi atrodė absurdiška. Kaip galima būtų šventa laikyti tik pačią gyvybę, gyvybę be žmogaus, kuriame ji įsikūrusi?

Tačiau istorijos faktai rodo kaip tik tai: garsiausiai gyvybės šventumą deklaruojanti bažnyčia niekada nesiskaitė su žmogumi, kurį be didelių skrupulų siuntė į "šventąsias" bei kitas skerdynes ir po šiai dienai žmogų laiko tik priemone kažkokiam kitam, "aukštesniam" tikslui pasiekti.

Užmetęs akį į katalikų bažnyčios istorijos puslapius, aptikau įdomų prietaisą, kuris man priminė kažkada matytas akušerio reples, kuriomis iš gimdos išlupamas užsimezgęs vaisius. Tačiau tai - ne akušerio įrankis, nors į jį labai panašus.

Tai - katalikų bažnyčios inkvizitorių kriaušė: buvo įkišama į burną, lytinius organus ('raganoms/raganiams') ir sukama. Plėsdamasi 'kriaušė' draskydavo raumenis, o kitas įrenginys - smeigtas, smigdavo gilyn. Vidinis kraujavimas katalikams nesiskaitė odos žalojimu, nes kurį laiką odą žaloti buvo uždrausta.

Sakyčiau, labai simboliška: bažnyčia saugo nuo akušerio replių gimdoje esančią negimusią gyvybę, bet, turėdamą valdžią, labai panašiomis replėmis  plėšė moters gimdą.

Kam dar gali būti panaudojamos akušerio replės? Jeigu nepavyksta gimdymas, akušeris, gelbėdamas motinos gyvybę, gali jomis sutraiškyti kūdikio galvą. Tai - baisus pasirinkimas. Motina išlieka gyva, o kūdikis žūva. Katalikų bažnyčia tai laiko nužudymu. Tačiau ir ji turi sukūrusi panašų prietaisą galvai traiškyti, tik juo nebūdavo išgelbstima nieko - tik labai pamažu, iš lėto sukneženamas nelaimingojo kiaušas.

Galvos spaustuvė: galva įspaudžiama į ypatingą varstotą ir spaudžiama, kol dantys sutrupa, galvos kaulai
pradeda trūkinėti, galiausiai iššoka akys.

Šis prietaisas irgi turi ryšį su moteryste ir motinyste.

Tai - krūtų plėšytuvas: apkaltintoms erezija, neištikimybe ar raganavimu moterims dažnai būdavo nuplėšiamos krūtys. Vienuoliai jas suspausdavo šitomis žnyplėmis ir paprasčiausiai nulpėšdavo be jokios narkozės. Narkozės? Arba jūs juokaujat, arba nesuprantat bažnyčios idėjos!

Žmogaus žudymo katalikų bažnyčia nelaiko kažkokiu blogiu, jeigu tai daroma dėl "aukštesnio" dvasinio tikslo. Negana to, jos įssteigta inkvizicija sukūrė technologiją žmogų nužudyti lėtai, su pasimėgavimu, kad ne tik patys vienuoliai, bet ir paprasti tikintieji matytų ilgą skausmingą pasmerktojo mirtį. Tarkim, ant lėtos laužo ugnies...


Šiandien sunku nustatyti, kiek moterų šitaip nužudė šventoji bažnyčia, paskelbusi jas raganomis. Kai kurie istorikai tvirtina, kad genocido aukomis per kelis šimtus metų galėjo tapti 9 milijonai žmonių. Patys bažnytininkai ginasi, kad inkvizicijos mastai buvo kur kas mažesni, nužudyti "tik" keli tūkstančiai.

Cinikų akimis žiūrint, "tik" keli tūkstančiai nužudytų žmonių yra nedaug. O jeigu vienas vienintelis žmogus? Vienas žmogus yra visiškas niekas!

Taip, žmogus bažnyčioje yra niekas, svarbi tik gyvybė - kažkokia virš altoriaus plazdanti abstrakti moralinė sąvoka, neturinti nieko bendro su biologija, tai yra, su nuodėmingu mūsų kūnu ir gašliais jo instinktais. Svarbu išsaugoti gyvybę, o kūnas gali būti sunaikintas.

Nesupratę šitos keistai atrodančios minties atplėšti gyvybę nuo kūno, mes negalėsime suprati nei inkvizicijos, nei apskritai katalikų bažnyčios veikimo. Šiandien ji reiškiasi šiek tiek kitokiomis formomis, be atviro smurto prieš pavienį žmogų ir be genocido prieš žydų ar kitas nekrikštų tautas, bet iš esmės buvo išsaugota kaip tuščia moralinė abstrakcija be konkretaus turinio. Svarbu "gėris apskritai", bet konkrečiu atveju galima susidėti ir su Hitleriu. Svarbu "gyvybė iš principo", o konkretų vaikiną galima palaiminti ir pasiųsti skerdynėms į karą...

Jeigu žmogus nesvarbu, tai už ką kovoja bažnyčia, kai reikalauja abortus prilyginti kriminaliniam nusikaltimui? Jai svarbu ne motina ir ne kūdikis, kurių tiek ir tiek nužudyta. Svarbu gyvybė, svarbu pati idėja.