Tuščia metafora

Kategorijos: 

Aliui Sakiniui vaikai įdėjo į laikraštį tokį sveikinimą garbingo jubiliejaus proga:
Mes tau nuklosim kelią
Rožių žiedais,
Tavo takus nubarstysim
Rožių vainiklapiais.
Alius mintyse sumetė: nuo namų iki darbo – trys kilometrai, šaligatvio
plotis – ne mažiau trijų metrų. Išeis nemažai! Rožės žiedelis neužims
daugiau decimetro. Kur kalkuliatorius?
Kalkuliatorius tiksliai parodė, kad rožių žiedų vaikams prireiks ne mažiau 900 tūkstančių. Net pirkdami pigiausias, po litą dvidešimt, jie išleis ne mažiau milijono.
- Kam tokios išlaidos? – ėmė jis telefonu atkalbinėti vyriausiąjį sūnų.
– Kam mesti į gatvę šimtus tūkstančių ar milijoną? Aš jums siūlau padaryti daug paprasčiau: susimeskit po šimtą tūkstančių ir atneškit šiandien grynais. Už tokius pinigus aš apkeliausiu visą pasaulį milijonierių klase. Čia tai bent dovana – kelionė aplink pasaulį pensijos proga!
- Kokia kelionė, kokie šimtai tūkstančių? – nesuprato vyriausias sūnus.
- Na, jeigu rožėmis klosit mano kelius, tai nuo mano namų iki darbo – trys kilometrai, šaligatvio plotis – trys metrai…
- Ak taip!.. – nusijuokė sūnus. – Nereikia, tėti, visko suprasti taip tiesmukai, paraidžiui. Rožėm nukloti tavo keliai – tai juk graži metafora!
- Ak, tai metafora, - nusiminė tėvas. – Tiek to, vakare vis tiek susirinkit visi. Ta proga aš jums pakelsiu didelį balių.
Vakare prisirinko vaikai su žmonomis, prinešė visokių dovanų dovanėlių, kurios Aliui Sakiniui buvo kažko nemielos.
- Dabar eikim prie stalo, – pasakė Alius ir pravėrė svetainės duris. – Aš jums padengiau stalą migdolais ir kumpiais, prieš jūsų akis – ikrų ir tortų kalnai, o konjakas ir vynas šiandien liesis kaip upės…
Visi stovėjo nustebę.
Alius Sakinis šnekėjo toliau, o stalas buvo tuščias tarsi metafora.