"Valstietis" ministras valstiečiams vilties neatvežė

Kategorijos: 

Susitikti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku žmonių privažiavo pilna Šilalės kultūros centro salė. Gal ministras atveš iš Vilniaus kokią kokią geresnę žinią vidutiniams ir smulkiesiems šeimų ūkiams? Tuo labiau, kad jis pats - ne tik nuo "valstiečių" partijos, bet dar ir ūkininkas...

Stambieji ūkiai, aišku, išliks. Tuo šiandien neabejoja nei ministras, nei patys ūkininkai, kurie savo akimis matė, kaip visa šalies politika, nesvarbu, kas tuo metų buvo valdžioje, tarnavo patiems stambiausiems ūkiams. Jiems, patiems stambiausiems, teko didžiausia visų paramų pyrago dalis, o mažiukams - vieni trupiniai. Dabar šis ministras jau pripažįsta: visai realu, kad Lietuvoje gali likti kelios didžiulės žemės ūkio korporacijos ir visiškai tuščias kaimas su užkaltais trobų langais. Ministras sakė, kad jis tokios perspektyvos nenorįs. Salėje keli kaimiečiai šnibždėjosi: "Juk nebeliks kumečių!"

Tačiau iš ministro sužinojome, kad ir patiems stambiausiems javų plantacijų savininkams atsiranda naujų rizikų. Grūdų augintojai eksportuoja žaliavą ir nėra priklausomi nuo vietinių perdirbėjų, kurie galėtų iš jų paimti didžiąją pelno dalį, kaip ją paima iš pieno ir mėsos gamintojų. Todėl ta šaka ne tik lengvesnė, bet ir pelningesnė. Ministro žodžiais, dėl to dabar Lietuvoje pats prasčiausias augalininkystės ir gyvulininkystės santykis per visą Europos Sąjungą. Pas mus javams naudojama net 80 procentų žemių, kai Europos vidurkis - 67 procentai. Tokių būdu galima nualinti ir taip mažai humuso turintį mūsų dirvožemį, bet didžiausi pavojai slypi pasaulio grūdų rinkoje, kur vis didesnes ambicijas kelia Rusija, o ypač - Ukraina. Artimiausiu metu finansinę paramą gavusi Ukraina gali išmesti į rinką labai didelius kviečių kiekius, o tai labai kirstų per kainas. Mūsiškiams javų augintojams tai būtų skaudus smūgis. Eksportuodama žaliavą, o ne gatavus pyragus, Lietuva į biudžetą ir taip gauna mažai pajamų, o jeigu pasaulio grūdų rinkoje atsirastų perteklius, tai tikriausiai sukeltų naują, dar didesnę krizę, negu buvo kilusi, kai Lietuva prarado Rusijos rinką.

Nežiūrint į tai, kad gyvulininkystė Lietuvos biudžetui duoda kur kas didesnes pajamas, ji ir toliau lieka podukros vietoje. Tai pripažino ir pats ministras: galvijų skaičius nuolatos mažėja, eksportuojami veisliniai veršeliai. Nėra kur dėti mėsos ir pieno produkcijos? Ministras patikino - jau yra! Atvertos naujos rinkos Azijoje - Japonijoje, Kinijoje, Emiratuose.... Tai kodėl nyksta gyvulininkystė netgi tokiuose rajonuose, kaip Šilalės, kur ji jau tradiciškai - pati stipriausia šaka?

Atsakymą žino patys ūkininkai - neapsimoka užsiimti gyvulininkyste dėl mažų kainų, kurios šį pavasarį vėl pradėjo mažėti. Ministras tai pripažino, tačiau tikino ūkininkus, kad jos sumažėjo ne tiek, kaip prieš keletą metų - dabar už litrą pieno jie vis dėlto gauna 28 centus. Po tų žodžių salėje kilo nedidelis šurmulys.

- Ministras tikriausiai nežino, bet smulkiesiems ūkininkams kainos jau beveik nukrito iki ano lygio, - atsistojęs paaiškino S. Skalauskas. - Kiti jau gauna po 12 ir 10 centų. Apie 28 centus jiems tik pasvajoti!

Salė pritariamai suūžė. Ministras atsakė, kad nei jis, nei vyriausybė neturi jokių svertų kainoms reguliuoti. Kaip perdirbėjai nustato, taip yra. Kartu ministras pripažino, kad dabar jis nematąs priežasčių kainoms mažėti. Prieš keletą metų tai buvo galima aiškinti prarastomis Rusijos rinkomis, bet dabar naujos rinkos atvertos, mėsos ir pieno produkcijai paklausa yra. Tai kodėl krenta supirkimo kainos? Ministras traukė pečiais ir tikino, kad kainas tikrai nustato ne jis.

Ką jis patartų šeimų ūkimas, kurie nebegali išsilaikyti? Juk ministras jau ir pats sako, kad nebėra, kas perimtų šeimos ūkius - jaunimas iš kaimo masiškai išvažiuoja dirbti svetur, kur jam daug palankesnės sąlygos. Tai kokia išeitis?

Ministras patarė burtis į kooperatyvus, o susibūrus stoti į didįjį kooperatyvą "Pienas LT". Juk šio kooperatyvo nariais gali būti ir juridiniai asmenys. Ir dar jis patarė smulkiesiems "stambėti". Na, bent pasiekti Europos vidurkį. Tačiau ir Europos vidutinis pieno ūkis, pasirodo, ne toks jau didelis - tik 33 karvės. Išeitų, ten yra ir mažesnių ūkių, kur tik po 20 ar 10 karvių. Ir jie ten kažkaip išsilaiko! Kaip? Mūsiškė valdžia, kuri lyg ir norėtų kovoti su migracija bei kaimo žūtimi, tokio recepto neturi.

Ir dar sužinojome, kad valstybė melioracijos įrenginius perduoda jų naudotojams. Pats ministras pripažino, kad valstybė tik atsikrato rūpesčio ir perkelia jį ant kitų galvos. Norint atstatyti apleistus melioracijos įrenginius, kokie buvo prieš 25 metus, reikėtų milijardinių sumų, o jų nėra. Į melioraciją neverta dėti jokių vilčių.

Tai kaip bus kovojama su migracija, kurią pats ministras pavadino "baisiu dalyku", "tikra nelaime"? Bus mažinama paramų investicijoms riba iki 50 tūkstančių eurų, todėl ją galės gauti daugiau žmonių. Anksčiau vienas stambus ūkininkas galėjo paimti ir 250 tūkstančių, smulkiesiems savo konkurentams nepalikdamas nieko. Dabar vietoj to paramą, nors ir mažesnę, gaus jau penki ūkininkai. Įdomiausia, kad tokiai investicijų politikai dabar jau neprieštarauja ir stambiausieji žemvaldžiai bei žemės ūkio bendrovės. Ministras sakė radęs jų "supratimą ir pritarimą". Matyt, jau ir tie suinteresuoti, kad kaime liktų šiek tiek žmonių. Tačiau tikėtis stebuklo neverta - tokią paramą gaus 2,5 tūkstančio ūkininkų, kai vien Šilalės rajone jų 7 tūkstančiai.

Tai kaip būtų galima stabdyti Lietuvos kaimo ir apskritai ūkio irimą? Ministro nuomone, jau būtų reikalingas ne tik politinis visų partijų, bet ir nacionalinis susitarimas. Pasak ministro, visi Lietuvos žmonės turėtų susitarti ir kokius trejus metus neemigruoti. O kaip su šeimų ūkiais? Ministras nedetalizavo, bet ir jie, matyt, turėtų tarpusavyje susitarti, susitaikyti su nuostolingomis supirkimo kainomis, trejus metus neparduoti savo paskutinių karvučių, išlaikyti jas iš savo menkučių pensijų... O kas paskui, po tų trejų metų?

O tada tikriausiai ateis kita valdžia ir pasiūlys ką nors dar įdomesnio.

Žmonės po susitikimo skirstėsi rūškanais veidais ir neatrodė, kad juos labai džiugintų toks problemos sprendimas.