Tikintieji ir žinantieji

Kategorijos: 

Nebeveikia vandentiekis. Elektros variklis sukasi, bet vandens nepumpuoja.

- Gal užšalo šulinys? - klausia Tomas.

- Ne, šito negali būti! Netikiu.

Maniau, į siurblį pateko oro. Pasirodo - ne. Vamzdis  ties siena nėra užšalęs.

- Tai gal vis dėlto šulinys?..

- Netikiu, kad šulinys. Juk niekada neužšaldavo.

Buvau beardąs siurblį, bet  toks didelis darbas nugąsdino. Šmėkštelėjo abejonė: o jeigu tikrai šulinys?

Ne, žinoma, šulinys niekaip negalėjo užšalti, aš tuo tikrai netikiu, bet  dėl viso pikto patikrinsiu. Šiaip, kad būtų ramiau...

Gerai, kad nepradėjau ardyti siurblio. Šulinys buvo užšalęs.

Laiku patikrinau savo tikėjimą. Tikėjimas buvo klaidingas.

Kartais sunku būna įveikti tikėjimą, bet visgi esu iš tų, kurie tikėjimą išbando žinojimu.  Jeigu tikėjimas prieštarauja žinojimui, atsisakau klaidingo tikėjimo.

Prisimenu kitą tipišką įvykį.

Ji įsijungė mano pakištą nuorodą apie kunigus pedofilus, balsu aiktelėjo ir tuoj pat uždarė tinklalapį.

- Tokių durnysčių tikrai neskaitysiu!..

Žinojimas apie masinę kunigų pedofiliją griautų tikėjimą kunigų šventimu. Ne, ji nė už ką tikėjimo neiškeis į žinojimą!

Jei žinojimas  ardo tikėjimą, ji atsisako  žinojimo.

Ji - tikinčioji.

O tu?.. Tikintysis ar žinantysis?

Jei tikėjimas ir žinojimas prieštarauja vienas kitam, ką tu renkiesi?

Ar žinojimu tikrini savo tikėjimą, ar tikėjimu išbandai savo žinojimą?

Visada gali pasirinkti.

Komentarai

Man labai patinka tikrinti

savo tikejima. Taip nustojau rukyti. Nuo pat jaunystes tikejau, kad rukydamas as atsipalaiduoju. Kai suzinojau, kad uzsitraukdamas eiline cigarete as tik kuriam laikui numalsinu nikotino alki iki kitos cigaretes ir niekada nebusiu toks atsipalaidaves, koks buvau nerukydamas - meciau rukyti tuoj pat. Man padejo tiesos suzinojimas. O juk 20 metu rukiau ir tikejau klaidingai. Meciau neabejodamas ir labai lengvai, kai suzinojau, kad rukymas neturi nei vieno pliuso- vieni minusai.
Lygiai taip pat klaidingai tikejau alkoholio privalumais.
Daugeliu atveju tikejimas man padeda. Kai sugenda automobilis as imu ji taisyti, nes tikiu, kad sutaisyti galiu. Jei netikeciau, kad sutaisysiu, vargu ar pradeciau.
Kai po darbo vaziuoju namo, as nejuciomis zinoma tikiu, kad sekmingai nusigausiu iki duru ir nebusiu parblokstas kokio didelio sunkvezimio ir sutraiskytas. Kai stoviu prie buto duru as suprantu, kad mano tikejimas pasitvirtino ir jis buvo teisingas. As jau zinau, kad manes nepartrenke. Taip zinojimas pakeicia tikejima.
Man kuo maziau tikejimo - tuo geriau. Man- geriau zinojimas.
Kai skambinu sesei ir ji nekelia ragelio as tikiu, kad jai nieko bloga nenutiko. As tikiu, kad ji tiesiog negirdi skambucio, nes garsiai klausosi muzikos. Aisku kirba mintis, kad ji pamete telefona ar nutiko kas nors negera, taciau as veju lauk si tikejima ir laikausi pirmojo. Taciau zinoma as vel skambinu, nes man tikejimas tuo ar anuo nesuteikia ramybes. Man norisi suzinoti ar jai viskas gerai. Pagaliau ji atsiliepia. Taip - ji klausesi muzikos ir mano skambucio negirdejo. Valio - jai viskas gerai! Tikejimai dingo. Net jei jai kas butu nutike, kai neatsiliepe, as labiau buciau linkes suzinoti, kad ir kokia liudna tai butu zinia, negu klaidzioti tarp savo tikejimu.
Smagu yra suzinoti.
deimantukas.

Citata iš kito komentaro

"Vladui,1. O tie fasadinė idealų pusė būtent ir skatina mane asmeniškai pasitemti, jeigu žinočiau ir nefasadinę jų pusę, ko gero, nebebūtų tokios stiprios nuomonės apie juos ir jų žodžių įtakos, būtent tam ir skirtas idealas, kad šviestų kaip autoritetas, o ne toks pats kaip aš, tada jokio tobulėjimo nebūtų."

Jūsų draugė nenorinti matyti pedofilų greičiausiai stengiasi "tobulėti":)
Pagal šią logiką, tobuliausias yra smėlin galvą įkišęs strutis. Deja, realybė kartais save primena stipriu spyriu į užpakalį:))

Vladas