Fanatizmas ir ne

Kategorijos: 

- Kuo tu skiriesi? - vakar paklausė viena tikinčioji, paskaičiusi, kad aš nediskutuoju su davatkomis, vegetarais ir kitais fanatikais. - Jeigu nebendrauji su fanatikais, tai ar tu - ne toks pat fanatikas?

Jei nebendrauju su arkliavagiais, tai aš - irgi arkliavagis?..

Mano internetinėse svetainėse jau kuris laikas dingo keiksmų ir užgauliojimų pilni komentarai, nebeliko beprasmiškų ginčų dėl ginčo. Kas nori, gali plūstis savo svetainėse. Aš ten neinu ir netrukdau nei vienam.

Sakote, kad tai - ne tolerancija? Tolerancija - tai pakantumas netolerancijai, susitaikymas su netolerancija, kėdės užleidimas fanatikui? Teiginys sunaikina save.

Visa tai - logikos formulės. Ar yra paprastesnis būdas skirti fanatizmą ir ne?

Jeigu geriau pažvelgsime į fanatizmą, tai jis iš esmės - tikėjimas. Labai tvirtas tikėjimas. Nesvarbu, kuo tiki fanatikas - komunizmo, fašizmo idealais ar geocentrine pasaulio sandara. Kuo betikėtų fanatikas, savo tikėjimą jis kelia aukščiau už faktus. Jeigu faktai prieštarauja tikėjimui, fanatikas atmeta juos ar paprasčiausiai bėga nuo jų. Tai - esminis fanatiko bruožas.

Jeigu sutikote žmogų, kuris neigia, ignoruoja faktus arba bėga nuo jų prie kitų argumentų, kurie neva turėtų pagrįsti jo tvirtą tikėjimą - keiskite temą arba pašnekovą. Įveiksite tuos - tikintysis suras kitus netikrus argumentus, ir žaisite visą gyvenimą. Tikėjimas - ne intelekto, tai - jausmų sfera, o jausmai turi kitokią logiką, faktai ir argumentai, žodžiu, pažinimas, jiems negalioja. Štai kodėl pasaulyje gyvuoja tiek absurdiškų prietarų, kurių žinios niekaip negali įveikti. Nevarkite!

Štai vegetaras jums sako: žmonės mėsą valgo tik paveikti reklamos. Mėginate ginčyti: kokia reklama veikė urvinius žmones? Vegetaras - savo: mėsa yra neskani, be daržovių nevalgysi. Jūs: man - skani, valgau be nieko. Vegetaras: Biblija draudžia žudyti. Jūs cituojate Bibliją, kuri ne tik leido, bet ir liepė žudyti... Tada jis - vėl, jūs - vėl, ir taip - iki begalybės.

Ar ne geriau numoti ranka ir eiti prie rimtesnių darbų? Tikėjimo nenugalėsi.

Išeitų, tikėjimas - tai fanatizmas? Ne!

Tikėjimas gali būti fanatiškas, bet gali vesti į tiesą.

Bažnyčia tikėjo geocentrine pasaulio sandara, Galilėjus irgi tikėjo, bet - heliocentrine jo struktūra. Negi Galilėjus buvo toks pat fanatikas, kaip popiežius ir kiti bažnyčios tėvai? Kodėl niekas jo nevadina kietakakčiu fanatiku?

Reikia manyti, Galilėjus iš pradžių turėjo tik prielaidą, kurią tikrino empiriniu pažinimu, pro žiūronus stebėdamas planetų judėjimą. Kai faktai patvirtino prielaidą, tai jau tapo žinojimu. Užteko tikėti savo akimis ir gintis nuo bažnyčios fanatikų. Tikėjimas faktais nėra joks fanatizmas. Tai paprasčiausias žinojimas.

Bažnyčia empirinių faktų savo tikėjimui pagrįsti neturėjo, todėl klimpo į Biblijos pasakas ir teologinius išvedžiojimus. Tvirtas tikėjimas be pažinimo - štai kas yra fanatizmas.

Panašus pakvaišimas ištiko Hitlerio medikus, kurie pirmiau gavo nacių sukurtą rasistinę arijų "viršenybės" ir žydų "išsigimimo" teoriją, o po to ją turėjo įrodyti moksliniais eksperimentais su gyvais žmonėmis. Daug žmonių jie nukankino, bet taip ir neįrodė rasistinio kliedalo. Nežiūrint į tai, kad neturi jokio realaus pagrindo, rasizmas neišnyko, rasizmo prietarai gyvi iki šiol. Mokslas bejėgis prieš fanatizmą, nes fanatizmas - tai ne tik neišmanymas, tai dar ir stiprus tikėjimas išsigalvotais niekais.

Dar vienas svarbus fanatiko bruožas - jis labai aukština nuomonę, nors nelabai skiria, kur - faktas, kur - nuomonė. "Mano nuomone, tu esi žydas", - tvirtina davatka ir reikalauja, kad dezinformacija būtų paviešinta. "Be religijos nebūtų moralės - tai faktas", - po tariamu faktu savo nuomonę maskuoja kita.

Tikintieji neturi faktų pagrįsti savo tikėjimą (tam ir tikėjimas), todėl linkę manyti, kad tiesų yra daug - kaip šunyje blusų. Jeigu tiesa laikysime nuomonę, tada - taip, nuomonių apie šunų blusas gali būti daug, daug daugiau, negu pačių blusų. Bet jeigu sutarsim, kad tiesa - tai pažinimo rezultatas, teks empiriškai tikrinti, ar blusų yra, ar ne. Moteris nebūna truputį nėščia - ji arba nėščia, arba dar ne. Du vyrai gali tikėti į vieno vaiko tėvystę, viena moteris gali klaidinti du vyrus, bet tiesa, kaip ir tėvystė - viena. Daug kelių nuo namų iki aludės, bet tiesė - trumpiausias kelias. Tarp dviejų taškų tiesė vieną. Rasti ją - tai ir yra pažinimas.

Laikyti kreivę tiese - didis tikėjimas. Ir kuo ji kreivesnė, tuo didesnio reikia tikėjimo. Gal net fanatizmo.

Mums, kurie esame linkę žinoti, o ne tikėti bet kuo, nuolatos kyla praktiškas klausimas: ar verta veltis į diskusijas su davatkomis, patriotais, neonacistais, kitais fanatikais? Jeigu tikitės juos pakeisti - tai beviltiška. Jeigu norite sulaikyti užkratą, tada - taip, atidengti fanatizmo absurdą - šventas dalykas. Kas dar nesusirgo, to smegenis galim apsaugoti.

Komentarai

Zmogus

Tai ir nesipesiok. Kol tavo motyvas yra daryti izdevonus, prikolus is zmoniu, o ne tiesos paieskos, tol tau ten veikti nera ko.

Zmogus

Tai ir nesipesiok. Kol tavo motyvas yra daryti izdevinus ir prikolus is zmoniu, tol tau ten veikti nera ko.

DNR

O kas sakė, kad aš ruošiuosi "izdivonus" ar "prikolus" daryti? Man tiesiog labai įdomu, kodėl ir kaip žmonės pasirenka tokį tikėjimą? Kodėl jie tiesiog išsijungia kritinį mąstymą ir tampa savotiškais ideologijos vergais? Kodėl pradėjus su jais diskusiją apie tikėjimą, geriau ją tučtuojau ir užbaigti. Nes kaip ir šiame įraše buvo parašyta, tai neturi jokios prasmės. Logiški argumentai čia neveikia, neįmanomas ir konstruktyvus dialogas.

Diskusijos

Sveikas DNR,
Mano manymu sveikos, produktyvios ir naudingos diskusijos vyksta tada, kai diskutuojantys asmenys turi pakankamą kiekį "persidengiančių" arba vienodai priimtinų vertybių ir požiūrių.

Diskusija nesiklijuoja, kai žmonių požiūriai ir turima informacija praktiškai visai sutampa (tada tiesiog nėra apie ką diskutuoti), arba kai jie gyvena visai "skirtinguose pasauliuose". T.y. kai jų pasaulio suvokimas ir tikėjimas iš esmės skiriasi. Skiriasi sąvokos, simboliai, vertybės ir gal netgi kalba kuria rašoma. Na, jei lietuvis katalikų kunigas bandytų diskutuoti apie pasaulio sandarą su kokiu Naujosios Zelandijos maorių šventiku ir kiekvienas kalbėtų savo kalba.

Kai lendi į visiškai kitokio mastymo žmonių puslapius ir ten "diskutuodamas" bandai juos "atvesti į protą", elgiesi lygiai taip pat kaip ir davatkos bandančios "atvesti į protą" Petrą, ar vegetarai bandantys šioje svetainėje įrodyti, kad šuo gali maitintis žole.

Tu užsiduodi pakankamai svarbius ir įdomius klausimus, tačiau ar atsakymų į juos ieškai optimaliausiu būdu. O gal tau nė nereikia atsakymų?

Vladas

Kam mazochizmas?

O kodėl tu, DNR, užsiimi mazochizmu? Yra kokia nors priežastis? :)

Vieni žmonės yra labiau veikiami išankstinių nuostatų (tikėjimų), tuos aš vadinu tikinčiaisiais. Kiti labiau vertina pažinimą ir tikrina savo pačių nuostatas, nesunkiai jas keičia, aptikę klaidą. Tuos sąlyginai galim vadinti žinančiaisiais, nors iš tiesų jie labai dažnai abejoja, analizuoja ir jaučia kažko dar nežiną.

Kuriai grupei esi artimesnis, su ta geriau palaikyti intensyvesnį kontaktą. Aš, pavyzdžiui, nelendu prie tikinčiųjų, man užtenka, kad tikintieji patys ateina manęs perauklėti ir įtikinti, koks aš bukaprotis. :))

Man atrodo, kad tu, DNR, vieną sykį jau pakeitei savo vertybes, ir tai gali būti labai naudinga patirtis, bet - ne visiems, tik tiems, kurie sugebėtų augti.