Apie dievą tėvą negalėčiau taip pasakyti, bet dievas sūnus Kristus tikrai nusekė graikų vyndarių dievo Dioniso pėdomis. Tas vandenį versdavo vynu ir buvo taip juo pertvinkęs, kad gyslomis jau tekėjo ne kraujas, bet vynas. Vėliau jo pavyzdžiu vyną iš gryno vandens ėmė daryti Kristus. Jis irgi tiek prasigėrė, kad kraujas pavirto vynu. Jie abu prisikėlė trečią dieną po mirties. Reikia manyti, labai pagiringi.

Alkoholis visus veikia kaip depresantas. Dar sykį atkreipiu dėmesį - tai ne antidepresantas, bet DEPRESANTAS. Kas abejoja, tegu pasitikrina savo reakciją prieš gėrimą ir išgėręs. Nuo alkoholio smegeninės darbas sulėtėja, signalas nuo neurono iki neurono keliauja sunkiau. Savižudybė yra kraštutinė depresijos riba, alkoholikai ją itin dažnai peržengia. Ypač - pagiriomis.

Kodėl žmonės tiki mitu, kad alkoholis pakelia nuotaiką, padaro žmones laimingus? Krikščionybės įtakoje jie įprato garbinti šį nuodą, prigalvoja jam nebūtų savybių. Tarkim, daugelis tiki, kad nuo alaus gali atsigerti ir atsigaivinti. Alkoholis yra labai stiprus dehidrantas, jis varo iš organizmo vandenį. Tiksliau, organizmas, gavęs alkoholio dozę, stengiasi išplauti nuodą. Vandens vienu sykiu tikrai neišgersi kelių litrų, o alaus alkoholikas išgeria visai nesunkiai ir dar jaučia troškulį. O po to sako, kad alutis labai malšina troškulį. Nebent kalbėtume apie specifinį, alkoholikams būdingą alkoholio troškulį. O realiai alkoholis kaip gėrimas jokių teigiamų savybių neturi. Tai geras tirpiklis, gyvybę naikinantis konservantas, tinka išoriniam tepimui kaip bakterijų nuodas, bet jokių būdu - ne gėrimui.