Kategorijos:
Viename renginyje, į klausimą apie savo santykį su neurolingvistiniu programavimu (NLP), atsakiau, jog esu NLP skeptikas ir vos nebuvau iš jo išgrūstas (šį savo požiūrį smulkiau esu išdėstęs keliuose interneto puslapiuose publikuotame tekste „Neuro Lingvistinis Programavimas. Teigiami ir neigiami aspektai“), todėl gavęs pasiūlymą dalyvauti devynių dienų NLP praktiko mokymuose, kuriuos ves aukštos klasės specialistas, atvykęs iš Maskvos, visai nesusižavėjau, (nes įvairiausių „aukštos klasės“ specialistų gyvenime jau yra tekę sutikti ne kartą) nors kaina pasirodė visai priimtina. „Visiškai netrokštu atsidurti renginyje, kur man nepriimtinais metodais devynias dienas būsiu mokomas man nereikalingų dalykų“ - taip atsakiau į šį pasiūlymą.
Tačiau atsitiktinai pažiūrėta Michailo Pelechatyj video seminaro ištrauka „užkabino“. Sudomino pati lektoriaus asmenybė, pasitikėjimas, užtikrintas ir, rodos, nemanipuliatyvus elgesys. Pažiūrėjus daugiau seminarų įrašų sudomino ten pastebėti požiūriai: „O kam jums to reikia“ – tai buvo atsakymas į dalyvio klausimą kaip pervesti žmogų, su kuriuo bendrauji, į transo būseną, - „Transas, kaip ir per didelis alkoholio kiekis anaiptol nepadeda bendrauti“. Arba pasakymas, jog nereikia kasyti ten kur neniežti, dalyviams paklausus kaip pakeisti kito žmogaus charakterio savybes. - „Nereikia keisti niekieno savybių, jei žmogus to neprašo“ ir „Žinote, kokie mes greiti „pridayti“ kitiems „gero““. Taip pat video įraše nepastebėjau bandymų dalyvius urmu pervesti į „pakitusios sąmonės būsenas“.
Užsinorėjau gyvai pamatyti tą žmogų ir pats įsitikinti ar realybėje viskas atrodo taip kaip ir įrašuose, juolab kad kaina, lyginant su lietuviškų Guru kainomis siūlomomis už analogiškus mokslus buvo bent jau dvigubai mažesnė. Pamaniau, jog įmerkus pusantro tūkstančio litų, nusivylimo atveju bus galima tų mokslų ir nebelankyti. Bet kokiu atveju planavau savaitgalį pasidaryti išeigines, nes vidury vasaros paaukoti devynias dienas ir dar kasdien trenktis iš Jonavos 100 km atrodė aiškiai daugoka.
Užbėgdamas už akių, turiu pasakyti, jog nei vienos iš devynių dienų nepraleidau. Seminaras (ar treningas) patiko labiau nei tikėjausi.
Visų pirma pats Michailas Pelechatyj kaip asmuo. Greičiausiai Vitoldas Masalskis įvardydamas jį kaip vieną iš penkių geriausių Rusijoje NLP specialistų, nesuklydo. Į pabaigą seminaro suvokiau ką jis man primena – žmones kuriuos kažkada, prieš 30 metų, kartais sutikdavau alpinistų stovyklose Kaukaze ar Fanų kalnuose. Greičiausiai asociaciją kėlė tas pats sutelktumas, ramybė, pasitikėjimas savimi ir atsakomybė už kitus, na gal dar ir rusų kalba, bei santūrus humoro jausmas.
Renginyje dalyvavau vedamas noro „pamatyti gyvai“ ir sužinoti. Nesiekiau būtinai kažko išmokti, gal todėl net nekonspektavau, todėl su pasigėrėjimu devynias dienas žiūrėjau į tai kas vyksta. Neapleido mintis, jog su tokiais jausmais futbolo fanai stebi gražias aukščiausio lygio komandų rungtynes ar baleto žinovai – puikią premjerą.
Nežinau, ar verta pasakoti ką išgirdome apie įprastinius neurolingvistinio programavimo dalykus: skirtingus pasaulio suvokimo „žemėlapius“, žmogaus bendravimo tipo nustatymą (audialinis, vizualinis, kinestetinis ar digitalinis), melo ir tiesos kalibravimą. Arba dalykus kurie, bent jau man, buvo negirdėti ar mažiau žinomi: teigiamų(resursinių) ar neigiamų(neresursinių) būsenų sužadinimą (priminimą) ir inkaravimą, kalbos fokusus, kalbos loginių lygių piramidę, skirtingų žmonių skirtingai suvokiamą laiko juostą (ar laiko burbulą) ir k.t.
Bent jau viena iš svarbiausių išvadų, kurią sau padariau šių mokymų metu, buvo tokia: reikia aiškiai skirti patį NLP (neurolingvistinį programavimą) ir žmones, kurie jo moko ar jį taiko.
Kartais nežymiai prasismelkdavo Michailo slaviškas visažiniškumas ar kategoriškumas. Pvz. jei pasakodamas apie tai, jog daugelyje seminarų vienareikšmiškai, kaip uždara poza traktuojamos ant krūtinės sunertos rankos, anaiptol ne visada reiškia tą patį (gal žmogui tiesiog vėsu, ar slepia padažo dėmę ant marškinių) jis, mano manymu, buvo visai teisus, tai kalbant apie kažkokią kitą elgseną jis atkakliai tvirtino, jog ją galima paaiškinti tik taip, kaip jis tai mums pateikia. Taip pat tvirtinimas, jog kalbos fokusų (prasminių figūrų) yra tik tiksliai nustatytas kiekis ir jis galioja visoms kalboms, mano manymu, irgi buvo kiek per platus ir per griežtas apibendrinimas. Dar keliose vietose, iš esmės nesusijusiose su dėstoma medžiaga, užkliuvo nežymus polinkis į misticizmą. Tačiau įvertinant, jog seminaras vyko devynias dienas, galima sakyti, kad priekaištų Michailui Pelechtyj neturiu jokių. O teigiamų, man priimtinų, dalykų pastebėjau daug:
Visų pirma nesuabsoliutinimas. Pavyzdžiui kalbant apie žmogaus bendravimo tipo nustatymą Michailas bent keletą kartų pakartojo, jog tai nėra universali žmogaus savybė. Vienoje aplinkoje pavyzdžiui darbe, žmogus gali būti daugiau vizualikas, užsiimdamas mėgiamu hobiu – audialikas (gal groja mėgėjiškame ansamblyje) ir t.t.
Demonstravimą kaip NLP pagalba galima sumažinti ar panaikinti fizinį skausmą, M. Pelechatyj pradėjo nuo ekskurso į tai, kad paprastai skausmą sukelia reali fizinė problema ir jis skirtas tam, jog neužmirštume pasirūpinti savo kūnu. Todėl „išjungti“ skausmą galima tik laikinai ir prieš tai darant būtina susitarti kada, konkrečiai, kreipsitės į medikus ir realiai pašalinsite skausmo priežastį. Bent man, toks požiūris labai priimtinas.
Tik paskutinėmis seminaro dienomis suvokiau, kad viso seminaro metu buvo stengiamasi sustiprinti ar bent jau nesumenkinti dalyvių pasitikėjimo savo jėgomis ir savimi. Jau pirmą dieną vedantysis keletą kartų pakartojo, jog viską ką reikia visi išmoks. Jis tuo pasirūpins ir jis tai sugeba padaryti (aiškus teigiamas NLP panaudojimo pavyzdys). Kitas pastebėjimas: viso seminaro metu M. Pelechatyj demonstravo tik tuos žmogaus psichikos fenomenus ir jais paremtas technikas, kurias mokėmės, bandėme ir daugiau ar mažiau sėkmingai įsisavinome mes patys. T.y. jis nedemonstravo savo sugebėjimų ir pranašumo prieš dalyvius. Gal būt jis tiesiog taupė laiką, tačiau panašu, jog tai irgi buvo daroma sąmoningai, pastiprinant dalyvių tikėjimą, jog ir jie gali viską nesunkiai išmokti ir įvaldyti.
Taip pat padarė įspūdį akivaizdus lektoriaus polinkis į pozityvumą ir akcentavimas, jog visada turime vengti sugražinti žmones į neigiamus jų praeities įvykius (neresursines būsenas). Pavyzdžiui kalbant apie fobijų likvidavimo techniką Michailas akcentavo, jog reikia nekalbėti ir kliento nesugražinti į įvykį sukėlusį fobiją (pvz. šuns užpuolimą). Technikoje (ten įvykiai prasukinėjami kaip filmas, tuo pat metu naudojant teigiamos, resursinės būsenos sužadinimą per inkaravimą) naudojamas situacijos epizodas prieš neigiamą įvykį ir artimiausias epizodas po jo, kai jau tampa aišku, kad viskas baigėsi.
Apie kitą - emocinio atsiskyrimo nuo žmogaus su kurio jau nebendraujame – techniką, papasakosiu kiek plačiau. Ten siūloma įsivaizduoti kur greta jūsų yra tas asmuo, jis sėdi ar stovi, kaip matote tą tarpusavio ryšį (vieniems tai siūlas, kitiems ašutinė virvė, kitiems dar kas nors). Tada siūloma prisiminti, kas jūsų bendravime buvo gero (sic!), ką gero jūs prisimenate tame žmoguje. Tai įsivaizduoti kaip paveikslą esantį ant tos ryšio virvės (ar siūlo) atgręžtą į jūsų pusę. Tada klausiama, o ką gero galėtų apie jus atsiminti tas žmogus ir tai siūloma įsivaizduoti kaip paveikslą atgręžtą į jo pusę. Tada siūlą kerpame (ar pjauname peiliu) per vidurį taip, kad jums lieka teigiamas to žmogau paveikslas, o jam jūsų.
Tai labai sutrumpintas ir primityvus proceso aprašymas, bet svarbiausia ką norėjau pasakyti, jog šioje situacijoje, nežiūrint į tai kaip susiklostė santykiai ir kodėl jie nutrūko, Pelechatyj mums iš jų siūlo pasilikti tai, kas buvo ten šviesaus ir gero, lygiai taip pat kitam žmogui apie save paliekame kažką gero. Super!
Šioje vietoje neįmanoma neprisiminti daugelio kitų seminarų, kuriuose „vietinės reikšmės guru“ primygtinai siūlo prisiminti „kaip pirmą kartą nusivylėte savo tėvais, kuriais taip pasitikėjote“, „kaip vaikystėje buvote skaudžiai ir neteisingai nubaustas“, kartojama „lietuviai, jūs gi savižudžių tauta“. Kiek kartų teko dalyvauti šeimos konsteliacijų užsiėmimuose, ten visada primenami abortuoti ir nesantuokiniai, iš šeimos išstumti, vaikai, keliamos insinuacijos apie tai, jog, gal būt, jūsų senelis ar prosenelis šaudė žydus ar apgaule užvaldė kaimyno turtą ir pan.
Spėju, jog daugeliu atveju neigiami prisiminimai, neigiamos, neresursinės būklės pasitelkiamos bandant sugniuždyti žmones, kad būtų lengviau nulaužti savimonės apsaugas ir pervesti dalyvius į „pakitusios sąmonės būseną“ . Vėliau žmonės iš tų neigiamų emocijų purvyno ištraukiami ir kiek nupurtomi, todėl jaučia palengvėjimą ir euforiją, kad su jais įvyko kažkas ypatingo.
Džiaugiuosi, jog šiuo atveju nebuvo nieko panašaus. M. Pelechatyj neslepia, kad dalyviai, atlikdami pratimus yra lengvoje transo būsenoje, bet atrodo, jog ši „pakitusios sąmonės būsena“, pasiekiama kitais metodais ir kitu tikslu.
Kalbant apie pačius NLP metodus ir įžvalgas, reikėtų aiškiai skirti fenomenologiją arba atskirų psichikos ir žmonių bendravimo reiškinių nagrinėjimą, bei tais fenomenais paremtas technikas ir jų panaudojimo sritis.
Atrodo NLP iš tikro surinko iš tradicinės psichologijos daugybę įžvalgų, naudingų kasdieniniame darbe su pacientais ir klientais. Kaip tvirtina patys NLP specialistai, ši sistema naudoja viską kas realiai veikia čia ir dabar. Nemažai dalykų kūrybiškai perdirbta, pritaikyta ir išplėtota.
Konkretaus pritaikymo srityje, bent man, labiausiai matoma ir labiausiai nepriimtina žmonių kalibravimas, prisijungimas prie jų ir vedimas (psichologine prasme) ten kur norime mes (emocijų ir nuomonės keitimas bei formavimas, įtikinėjimas kažką pirkti ar parduoti ir t.t.). Manau, jog tai iš esmės nesiskiria nuo technikų, leidžiančių atrakinti svetimų automobilių ar namų duris ir ten „pasitvarkyti“ taip, kaip mums šiuo momentu yra naudinga. Skirtumas tik tas, kad čia „vsio zakonno“ (neįmanoma įrodyti įstatymų pažeidimo rus.) Netgi jei kada bandome kitą žmogų kažkaip paveikti (ar įtikinti) siekdami jam gero, nepamirškime, jog tai tik mums taip atrodo. Kiekvienas turi savo įsitikinimus, savo žemėlapį, savo tiesas. Manau, apie tai sakė ir Pelechatyj: „Nepridarykite žmonėms „gero““.
Labiausiai man priimtina ir įdomi NLP dalis tai įvairių žmogaus elgesio ir psichologijos fenomenų pastebėjimas ir paaiškinimas, kodėl mes vienoje ar kitoje situacijoje elgiamės tam tikru būdu. Čia galiu paminėti skirtingų „pasaulio žemėlapių“ konstruktą, Roberto Dilso loginių bendravimo lygių piramidę, atminties fenomenus, padedančius suprasti, kodėl kai kurie žmonės prisimena įvykius kurių iš vis nebuvo, skirtingus laiko suvokimo fenomenus ir kt.
„Pilkojoje zonoje“, bent mano požiūriu, lieka įvairios neurolingvistiniu programavimu pagrįstos psichologinių problemų sprendimo technikos: gyvenimo istorijos (praeities) koregavimas, psichologinis atsiskyrimas nuo žmogaus su kuriuo išsiskyrėme fiziškai, fobijų likvidavimas, teigiamo požiūrio į kitą asmenį ar reiškinį formavimas, skausmo „išjungimas“ ir kt. Visos tos technikos labai įdomios, atrodo, iš tikro veikiančios ir labai efektyvios. Tačiau mane stabdo ne tik tai, jog šiuo metu kaip ir neturiu problemų, kurioms spręsti jos yra skirtos. Gyvenimo praktika rodo, kad efektyvesni vaistai dažniausiai turi rimtesnių šalutinių poveikių. Šiuo momentu nieko blogo apie tas technikas negaliu pasakyti. Gal tiesiog kažkiek neramina prisiminimai apie „dusto“ (vieno iš pirmųjų pesticidų – DDT), istoriją. Pradžioje tais, labai efektyviai veikiančiais, milteliais žavėjosi visi: barstė daržuose ir soduose - „nuo amarų“; virtuvėse - „nuo tarakonų“; į patalynę ir ant galvų – „nuo parazitų“. Ir tik po dešimtmečio pasirodė labai toksiškas šių chemikalų poveikis.
Trumpai galiu reziumuoti, jog po šio treningo, mano nuomonė apie NLP, iš aiškiai neigiamos, pasikeitė į nevienareikšmę. Atsirado naujas suvokimas, kad NLP naudoja ir moko ne tik į manipuliacijas linkę sukčiai, bet ir visai padorūs žmonės. Tokį įspūdį susidariau apie Michailą Pelechtyj. Na, gal būt jis labai meistriškai sugebėjo prie manęs prisijungti ir suvaidinti man priimtinas vertybes, bet treninge dalyvavo dar dvidešimt dalyvių. Negi visų vienodos vertybės? Ir prieš renginį, žiūrint video medžiagą, kažkodėl kiti NLP specai pvz. Sergei Gorin anaiptol nepadarė tokio teigiamo įspūdžio kaip Pelechatyj. Taigi tikiuosi, jog nebuvau užhipnotizuotas ir pakoduotas.
Vladas
2011 08 11
Komentarai
Viltė
Sudominai, reikės pasieškoti internete jo paskaitų ir pasižiūrėti, tuomet sugrįšiu su savais įspūdžiais :).
Viltė
Štai tik kada susiruošiau parašyti savo įspūdžius, nes dabar didelę dalį laiko skiriu sveikatos reabilitacijai - prasidėjo aktyvių pratimų periodas :).
Norėčiau kuo trumpiau, nes, žinoma, įspūdžių daug. Pirmiausiai apie tai, kas man buvo naudinga:
Supratau, kad tai galinga poveikio metodika;
Supratau poveikio žmonėms mechanizmą.
Ir tai puiku. Toliau - jei žmogus visa tai naudoja savo gyvenimui tvarkyti - pagirtina, tačiau jei jis tai naudoja kaip priemonę kitus paveikti - mano manymu, amoralu. Pavyzdžiui, aš norėčiau, kad man pasakytų, kad man daro poveikį, o be mano žinios tai jau prievarta. Tai grynai mano nuomonė.
Pabrėžiama, kad tai reikia žinoti vadovams, bet atleiskite, koks tada vadovas, jei nesugeba vadovauti? Vadovas pirmiausiai turi būti autoritetas, jis turi motyvuoti žmones, o ne veikti kažkokiais jiems nežinomais būdais.. Vadovauti daugelis nori, bet gali - vienetai.
Dar kartą tau dėkoju, iš tiesų buvo naudinga plačiau susipažinti. AČIŪ, Vladai! :)
Viltė
Labas rytas :)
Dar norėjau tau padėkoti už tai, kad išdrįsai garsiai pasakyti, kad "karalius nuogas" ir nuplėšei mistifikacijos skraistę nuo taip sureikšminamų kai kurių metodikų, kurios, kaip teisingai pastebėjai - dažnai naudojamos įmantrioms manipuliacijoms...
Ačiū tau už tai.., nes ir man vis sukosi abejonės, kai blaškiausi kadais po seminarus ir nesupratau - kodėl vietoje gyvenimo pagerinimo, didesnio aiškumo, pritaikius jas gaudavau tik dar didesnę tuštumą ir abejones.
Tu labai tiksliai aprašei tų seminarų poveikį (ko aš negalėjau sau suformuluoti). Žinoma, kalbu ne apie visus, bet, deja, apie daugumą..
Todėl dabar suprantu, kad bet kokios metodikos, prieš jas pritaikant, turi būti nuosekliai filtruojamos per asmeninius pojūčius: jei tik jaučiame pasipriešinimą ar kažkokius nemalonius jausmus, nenorime to daryti - tai ir nereikia, tai netinka.
Pastebėjau, kad tai, kas tinka - darome su entuziazmu ir be jokios prievartos, ir tai turi labai teigiamą poveikį..
O seminarą būtinai pažiūrėsiu, ir tik dėl tavo atsiliepimų. "Filtrą" išsiugdžiau gerą :) ..
Apie filtrus ir autoritetus
Sveika, Vilte,
Savo rašiniu niekam nieko nesiekiau nuplėšti:). Tiesiog parašiau savo įspūdžius ir savo subjektyvų vertinimą.
Mintis apie tai, jog kartais įvairiuose "mokymuose" ir seminaruose, dalyviai specialiai murkdomi neigiamuose, neresursiniuose praeities įvykiuose nėra tik mano. Ją išgirdau Visvaldo Legkausko seminare apie sektas ir kitokį smegenų plovimą. Tai padėjo geriau suvokti kai kurias savas "mokymų" patirtis.
Tu labai teisingai kalbi apie būtinybę visas naujas patirtis filtruoti per asmeninius vertybių, pasaulėmatos ir pojūčių filtrus. Šioje vietoje didžiausia problema tame, jog lektoriaus, Mokytojo ar Guru autoritetas paprastai veikia hipnotizuojančiai ir pramuša visus filtrus. Labai dažnai klausytojai, užburti garsaus vardo, naujų žinių, ir kelių, iki tol nežinotų, psichikos fenomenų pademonstravimo (iš tikro, lyginant su tuo ką įsivaizduojame, mes visi stebėtinai mažai žinome apie mus supantį pasaulį), tolimesnius dėstomus dalykus ir "pratimus" priima be jokio filtravimo. Tiesiog kaip beždžionės "Mauglio" multifilme, hipnotizuojamos smauglio Ka.
Ir labai retai tenka sutikti lektorių, kurie savo klausytojus "laiko žmonėmis", ta prasme iš esmės lygiais sau tik besiskiriančius tuo, jog seminare aptariamoje srityje turi kiek mažiau žinių bei patirties, nei pranešėjas.
Toks, egalitarinis ar asertyvus, požiūris į kitus, deja, aplamai retas mūsų kultūroje
Povilas
Petrai, o kam tau viso to reikejo?
Ugdai atsparuma smegenu plovimui ar keisi profesija:)?
Ne tas adresatas :)
Povilai, o kodėl kreipiesi į Petrą? Kuo aš čia dėtas?
idomi analize
Vladai, nera tiap viskas imatru ir mistiska tame NLP kaip atrodo. tie pseudo lektoriai tikrai nera tokie gudrus kad ten imantriais budais nuiminetu samones apsaugas, jie tiesiog nori parodyti kokie yra kieti, arba kontrasto principu sukurti savo verte ir tiek. pasaulyje nera viskas suplanuota ir surezisuota, greiciau tai chaoso tvarka, kuri turi gana stabilia busena...
įdomi nuomonė
Sutinku, kad tu turi teisę turėti tokią nuomonę, jos net neargumentuodama(s)