Gerti jis metė seniau už mane, daug seniau. Bet man jo kalba pasirodė truputį keista, tarsi jis būtų dar visai neseniai sugalvojęs padėti taurelę ir vis tebekovotų su  įpročiu. Toks  jausmas, kad žmogus kybo ant plauko... Bet ne, nuvijau tas mintis šalin, ką aš sau leidžiu, juk mano blaivybės stažas gerokai mažesnis už jo!

Po to sutikau kelis jo pažįstamus ir sužinojau tai, kas manęs visai nenustebino: pasirodo,   neseniai jis vėl buvo atkritęs. Tas žmogus kaip ir negeria jau apie  20 metų, bet  retsykiais atkrenta. Atkrenta sunkiai.

Tada supratau netyčia aptikęs vieną esminį dalyką, kurį žinodamas, gali labai tiksliai pasakyti, ar žmogus jau laisvas, ar ne, kiek jam šansų išsivaduoti ir koks jo laukia pavojus. Kas norite, galite išmėginti.

Jeigu turit arba turėjote kokių problemų su alkoholiu, nikotinu, narkotikais, viršsvoriu ir panašiais dalykėliais, arba problemų dar neturėjote, bet šauna mintis atsikratyti, siūlau atlikti nedidelį testą. Aš jums pasakysiu, ar pasiseks.  Pradedam?

Paimkite popieriaus lapą ir gerai pagalvokite apie tą dalyką, kurį norite mesti. Tai gali būti ir alkoholis, ir nikotinas, ir narkotikai, ir viršsvoris - kas jums svarbu. Perbraukite popieriaus lapą vertikaliai ir surašykite to dalyko pliusus ir minusus. Pliusus rašykite kairėje, minusus - dešinėje.

Dabar suskaičiuokite.

Yra keli atsakymo  variantai.

1. Yra vieni pliusai, nėra jokių minusų.
2. Pliusų daug daugiau už minusus.
3. Pliusų yra tiek pat (beveik), kaip ir minusų.
4. Pliusų daug mažiau už minusus.
5. Pliusų nėra - tik minusai.

Kuris variantas jums tinka? Užveskit ant jo pelę, įjunkite nuorodą ir pažiūrėkit atsakymą. Jeigu netikit juo, galite kur nors užsirašyti - jis tikrai pasitvirtins!

Labai panašų testą galime atlikti truputį kitokiu  būdu ir sužinoti, kokie jūsų laukia pavojai, jeigu nuspręsit vaduotis.

Tarkim, jūs pasiekiate tikslą ir atsikratote alkoholio,  bet šaiposi žmonės, prarandate galimybę linksmai pabendrauti su gerais draugais, atsipalaiduoti... Arba metate rūkyti ir nebeturite to malonumo, kurį dabar patiriat, išsitraukdamas cigaretę, prarandate galimybę labai lengvai ir greitai atsipalaiduoti... Numetat viršsvorį, o jūsų oda susiraukšlėja... Atsikratote religinės sektos ir nebeturite tokių galimybių pabendrauti su dvasingais žmonėmis...

Viską gerai apsvarstykite ir pamėginkite suskaičiuoti  ne tik praradimus, bet ir galimus gerus dalykus. Ka pasiektumėte, jeigu mėginimas pavyktų? Tarkim, metus gerti, nebekankintų pagirios, sumažėtų išlaidų. Metę rūkyti, mažiau kosėtumėt ir t.t.

Galimus praradimus, arba minusus, rašykite kairėje, tai, ką tikriausiai išlošit, - dešinėje lapo pusėje.

Suskaičiuokite.

Ir vėl galimi keli variantai.

1. Vieni praradimai, nėra jokių išlošimų.
2. Praradimų daug daugiau, negu išlošimų.
3. Praradimų yra tiek pat (beveik), kaip ir išlošimų.
4. Praradimų  daug mažiau, negu išlošimų.
5. Praradimų nėra - vieni išlošimai.

Susiraskite savo variantą ir vėl tokiu pat būdu pasižiūrėkite atsakymą. Jeigu viską darėte nuoširdžiai, turėjote gauti tokį patį atsakymą.

Iš visų variantų tik vienas vienintelis rodo, kad žmogus jau laisvas ir vargiai begrįš į seną nelaimę. Tas laimingasis nebepuoselėja jokių  iliuzijų, kad nelaimė turi bent kiek teigiamų pusių ir jau žino, kad atsikratyti savo bėdos yra absoliučiai geras, jokių minusų neturintis dalykas. Visi kiti tebėra vergai arba  tebestovi kryžkelėje.

Iš esmės tai vertybių klausimas. Tarkim, žmogus norėtų mesti ar jau metė gerti, bet alkoholį dar laiko geru dalyku. Išgerti būtų gerai, bet išgėręs juk nesustosi, vėl atsiras problemų... Žmogus skaičiuoja pliusus ir minusus, pliusų randa daugiau, sukanda dantis ir kenčia. Jis tebėra priklausomas, bet aplinkybių  verčiamas ir kitų padedamas šiaip taip atsilaiko.

Taip elgiasi straipsnio pradžioje aprašytas mano pažįstamas. Jis jau apie dvidešimt metų kenčia kaip ir negerdamas, bet retkarčiais neištveria ir "nutrūksta". Prisidaro problemų. Žmona ir vaikai prispaudžia  - vėl atsigauna, kenčia toliau. Iš esmės  tai kankinio gyvenimas. Neseniai mudu įsišnekome, ir jis prisipažino, kad labai laukia pensijos, o kai sulauks, tai prisigers iki žemės graibymo. Dabar negali - eina labai atsakingas pareigas, jaunesnių pretendentų konkurencija didelė, darbą netruksi prarasti - keletą sykių jau vos neprarado, buvo pažemintas...

Beje, tokį gyvenimo variantą renkasi ir anoniminiai alkoholikai. Jie atlieka nepaprastai naudingą darbą, padėdami vienas kitam išlipti iš kapo duobės. Visa bėda, kad jie taip ir nenueina toliau nuo tos  duobės, laikydami kapą (alkoholį) vertingu daiktu. Jie taip ir sako: alkoholis - geras dalykas, bet - ne man. Žodžiu, metę gerti, jie patyrė netektį. Ta netektis juos sekioja visą gyvenimą ir bet kada gali vėl įtraukti į duobę. Iš esmės tai yra laiko klausimas. Būna, kiti nespėja atkristi - miršta anksčiau, iki paskutinio  atodūsio išlikę įsitikinusiais alkoholikais. Na, gal ten, aname pasaulyje, pagers iki soties ir be pagirių?

O  štai aš ir keletas išsivadavusių mano draugų metėme gerti, rūkyti lengvai ir nepatyrėme jokios netekties. Liga neturi pliusų, o sveikata neturi minusų - tokių iliuzijų mes jau nebeišpažįstame. Nieko nepraradome, mes tik nustojome nuodytis. Būtume paskutiniai idiotai, jeigu vėl savo noru šoktume į srutų duobę. Mūsų galvelės turėtų apsisukti antraip, visai į kitą pusę - tik tada virstume patys sau priešais.

Jūs irgi nesunkiai mesite gerti, rūkyti, vartoti narkotikus, atsikratysit viršsvorio, religinės sektos ar kokio kito balasto, jeigu pagaliau įsitikinsit, kad balastas yra tik blogis ir nieko daugiau, o  sveikata ir laisvė neturi jokių neigiamų pusių. Priklausomybė - kietas riešutas. Tai nenatūralus (išmoktas), nenaudingas ir netgi žalingas (neturintis jokių "teigiamų" pusių), labai stiprus, visą asmenybę užvaldantis potraukis. Jeigu stiprus, užvaldantis visą asmenybę, tai jam įveikti reikia irgi visos asmenybės jėgų. Tik visa jūsų esybė - mintys, jausmai, žodžiai, veiksmai, jūsų  sąmonė kartu su pasąmone gali įveikti tokią pabaisą.  O kaip tu sutelksi pasąmonę, jeigu dar ir sąmoningai  abejoji absoliučia pagijimo nauda, dar vis skaičiuoji pliusus ir minusus? Kaip tu pakeisi visą save, jeigu ir toliau laikaisi senųjų vertybių?

Neseniai man parašė viena moteris, klausdama patarimo, kaip jai numesti viršsvorį.  Internete ji paskaitė, kad aš savąjį numečiau labai lengvai ir greitai, bet ji norėtų numesti ne taip greitai... Kodėl?  Todėl, kad greitai numetus svorį, jos oda susiraukšlėsianti, ir ji būsianti labai negraži. Žodžiu, nutukusi ji yra graži, o sulieknėjusi tikriausiai bus nebe tokia graži. Aš jai patariau labai gerai pagalvoti ir apsispręsti, ar ji iš tiesų nori numesti viršsvorį, ar tik verčia kas kitas, tarkim, lieknų moteryčių mada, daktarai, dar kas nors... Kol kas jai nedaug vilties sulieknėti.

O štai mano draugas labai lengvai metė rūkyti. Vienu sykiu, visiems laikams. Jis pažiūrėjo labai vertingą filmuką "Lengvas būdas mesti rūkyti" ir nesunkiai suprato, kad visi rūkymo tariami pliusai yra iliuzija. Rūkymas - beprotybė. Kam save nuodyti, jeigu nieko iš to neišloši? Aš jį mėginau provokuoti, atseit, parūkyti - tai atsipalaiduoti, patirti malonumą, bet jis laikėsi savo: nesąmonė! Neliko jokių abejonių, kad jis metė tikrai.

Neseniai jis parašė laišką, kuriame papasakojo apie savo  dabartinę būseną. Kartais užeina noras užtraukti dūmą, bet tai būna labai retai ir praeina nesunkiai.  Kartais sapnuoja nemalonius sapnus, ir tie sapnai išduoda, kad trauką rūkyti pakeitė baimė užsirūkyti ir pradėti iš naujo seną nesąmonę.  Tai -  apsiprendusio, tvirtai įsitikinusio žmogaus sapnai. Beje, lygiai taip pat lengvai prieš aštuonerius metus jis metė gerti. Šiandien jis nė už ką nebenorėtų grįžti.

Tai ir yra laisvė - laisvė nuo apgaulingų vertybių, kurios iš tiesų nėra jokios vertybės, tik pančiai.

Laisvė, kurios nė į ką neiškeisi.