Šalyje didėjant energijos kainoms, nemažai žmonių neretai susimąsto apie jos taupymą. Vienas iš ekologiškų taupymo sprendimų – alternatyvios energijos šaltinių panaudojimas. Pastaruoju laiku visuomenė daug dėmesio skiria vėjo, biokuro jėgainėms ir ypač saulės kolektoriams. Nors įmonių, kurios verčiasi saulės kolektorių prekyba, yra nemažai, didžiausia kliūtis naujovei plisti yra nežmoniškos jų kainos.

Dėl šios priežasties šių atsinaujinančiųjų saulės energijos šaltinių Lietuvoje išvystama kur kas rečiau negu kitose tos pačios platumos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje. Kita vertus, matydami tokią situaciją, keletas šalies entuziastingų žmonių, žinodami fizikos dėsnius, sumąstė namų sąlygomis pasigaminti saulės kolektorius, kurie sėkmingai veikia iki šiol.

Kaimo sodybą apšildo saulės kolektorius

Daugelis žmonių nė neįtaria, kad saulės kolektorius iš tiesų yra labai paprastas išradimas, jis gali veikti be jokių pagalbinių siurblių, vožtuvų ir elektronikos. Užtenka žinoti keletą fizikos dėsnių, ir galima imtis darbo. Žurnalistas, savamokslis inžinierius Petras Dargis savo kaimo sodyboje, Kaltinėnuose, Šilalės rajone, jau septynerius metus naudoja keletą saulės kolektorių, kuriuos pasigamino savo rankomis namų sąlygomis. Tokią naujovę pasidaryti žmogų paskatino vis didėjančios šalyje elektros kainos. P.Dargio teigimu, saulės kolektorius šešis mėnesius per metus garantuoja karštą vandenį. Jis apskaičiavo, kad jam kolektoriai atsipirko per kelis mėnesius.

Kaip teigia žurnalistas, gaminant namų sąlygomis, saulės kolektoriaus kaina yra apie 200 litų. Tuo tarpu įsigyjant saulės kolektorių iš firminės parduotuvės, atsinaujinantis saulės energijos šaltinis kainuotų maždaug septynis kartus daugiau. „Nors iš firmų perkami saulės kolektoriai yra kokybiški ir geri, tokia prabanga – tik šalies turtingiesiems, paprastam kaimo žmogui tektų laukti daug metų, kol ši brangenybė atsipirktų. Bet nereikia nusiminti, juk ir namų sąlygomis pasidaryti tos pačios paskirties saulės kolektorių įmanoma“, – sakė pašnekovas.

Saulės kolektorių gali pasigaminti kiekvienas

Paprasčiausias būdas pasigaminti saulės kolektorių yra labai racionalus ir logiškas. „Imame medžio drožlių plokštę, klojame ant jos skardą, nudažome juodai, ant skardos išraitome juodą plastikinę žarną. Norint mažesnių šilumos nuostolių, tarp skardos ir plokštės reikia padėti kokios nors šilumai nelaidžios medžiagos, pavyzdžiui, porolono, akmens vatos, putplasčio. Toliau išraitytą žarną reikia apdengti stiklu. Tam galite panaudoti paprasčiausią medinį daugiabučio langą. Juos žmonės dabar keičia plastikiniais langais ir paprasčiausiai išmeta arba parduoda už kelis litus. Uždėkite langą ant viršaus ir medsraigčiais pritvirtinkite prie plokštės. Štai jums ir saulės kolektorius“, – noriai savo žiniomis dalijasi fizikos dėsnius išmanantis žmogus.

Vėliau pasigamintą saulės kolektorių reikia sujungti su vandens rezervuaru. Naudojant plastikinius vamzdžius, standartinėmis movomis tai padaryti labai paprasta. Jeigu saulės kolektorius bus žemiau, o rezervuaras – aukščiau, vanduo cirkuliuos savaime. Tokį kolektorių galima jungti ir prie šilumokaičio. Tekėdamas šilumokaičio „gyvatuku“, karštas saulės kolektoriaus vanduo šildys vandentiekio vandenį. Toks saulės kolektorius intensyviausiai veikia nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Saulėje keptas kugelis taip pat skanus 

Saulės kolektoriai dažniausiai būna trijų rūšių: vieni skirti vandeniui pasišildyti, kiti – patalpoms šildyti, treti – maistui gaminti. Pastarasis vadinamas paraboliniu saulės kolektoriumi, nes, skardą sulenkus į parabolę, ji saulės spindulius kreipia į vieną tašką. Tame taške bet koks tamsus daiktas labai greitai įkaista. Kad būtų patogiau naudoti, sulenktą skardą galima įstatyti į kokią nors dėžę. P.Dargio teigimu, šios rūšies saulės kolektorius yra kuo puikiausia viryklė, bet, skirtingai nuo plokščiųjų, gali veikti tik saulėtą dieną lauke. „Darydami šį įrenginį, mes su bendraminčiu Vincu šiek tiek abejojome, ar jis veiks Lietuvos klimato sąlygomis. Pasirodo, veikia, jam visai nebūtina Sacharos dykumų saulė!“ – džiaugėsi pašnekovas, vasarą kepantis kugelį, kuris toks pat skanus, kaip ir keptas orkaitėje.

Įgijęs patirties namų sąlygomis gaminant saulės kolektorius, savamokslis inžinierius noriai dalijasi žiniomis su žmonėmis savo tinklaraštyje. „Norinčiųjų skaičius suaktyvėja pavasarį, kai saulės vis daugiau, o žmonės suinteresuoti taupyti energiją ir imti ją iš gamtos natūraliu būdu. Sulaukiu nemažai klausimų apie galimybę įsirengti saulės kolektorių daugiabučiuose. Šis atvejis kiek sudėtingesnis, bet įmanomas“, – daugiabučio gyventojams viltį suteikė ponas Petras. Jis tikisi, kad šiuo savo išradingumu užkrės aplinkinius ir paskatins visuomenę patiems imtis iniciatyvos, gamintis saulės kolektorius ir taupyti energiją bei pinigus.