Kaip gyventi be nuodėmės?

Kategorijos: 

“Jauna panelė klausia Dievo:
- Seksas be meilės – tai nuodėmė?
- Ir ko gi jūs visi prisikabinote prie to sekso! Viskas, ką darote be meilės yra nuodėmė.”

 

Manau idealiu atveju iš tikro su meile reikėtų daryti viską. Verdi vaikams košę – su meile; laistai gėles – su meile; skaldai malkas – su meile; statai namą – su meile; sodini bulves – su meile; planuoji atostogas – su meile; lauki sugrįžtančio – su meile; skubi namo – irgi su meile. Galima netgi indus plauti ir pyktis su meile.


Tačiau tai nerealu. Daug ką darome automatiškai, iš pareigos, “nes reikia” arba “privalau”, bet kuo daugiau dalykų žmogus savo gyvenime daro su meile, tuo laimingesnis jis pats ir aplinkiniai.

 Gal palaiminga būsena čia ir dabar ir aplanko mus tada kai kažką darome iš širdies, su meile.

 

Pratęsiant mintį galima pasakyti, jog tuomet kai kažką darome ar susilaikome nuo kažko, ne paklusdami savo širdžiai, ne su meile, bet todėl, kad to reikalauja Dekalogas – darome nuodėmę.

 

Ir apsispręsk dabar ko klausyti, ar Dievo, ar žydo Mozės paskelbtų įstatymų?:))

Vladas

Komentarai

Kaip gyventi be nuodėmės?

Tai ne nenormalu. Mano manymu. Tai normalių normaliausia. Gyventi mylint ir su meile.
Tik čia keista komentarų tvarka. Nemoku kur parašyti, kad čia Rasa rašo ;)

Tabu esmė

Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės, kai tuštinuosi ar susikaupęs taisau teksto klaidas, Darau, ir tiek. Reikalauti, kad žmogus viską darytų su meile - stumti vargšelį į kampą ir priversti pajusti kaltę (nuodėmę).

Siūlyčiau pasiaiškinti, kas yra nuodėmė. Pagal religinius plepalus nuodėmė kyla tada, kai žmogus nepaklūsta Dievui. Šnekant aiškesne psichologijos terminų kalbą kaltės (nuodėmės) jausmas kyla tada, kai žmogus pažeidžia tam tikrą draudimą (tabu). Kuo griežčiau auklėjamas žmogus, kuo daugiau tabu sukalta į jo sąmonę, tuo dažniau jį persekios kaltės (nuodėmės) jausmas, kuris iš esmės yra ne visai sąmoninga bausmės baimė. Steriliai auklėtas jaunuolis gali pasijusti darąs nuodėmę ir tuštindamasis ar aužsiiminėdamas masturbacija. Griežtas auklėjimas, nepakeliami tabu - trumpiausias kelias į neurozę, kuri iš esmės yra kultūros (įskaitant religiją) produktas. Reikia nepamiršti, kad nuodėmė yra puikus dvasininkų įrankis savo avinams valdyti - juk tie, pasijutę "kalti", ateina prašyti atleidimo.

Taigi yra du būdai atsikratyti nuodėmės. Pirmąjį žinome visi, jį trimituoja saldžialiežuviai pamokslininkai: kuo rečiau pažeisti svarbius, prasmingus tabu. Antrasis būdas - psichologinis: peržiūrėti auklėtojų bei pamokslautojų sukaltus į galvą tabu ir kvailus bei absurdiškus paprasčiausiai išmesti. Tačiau tam būtų reikalinga tam tikra asmenybės branda. Bažnyčios avelės ir avinai to niekaip nepadarys.

Petrui- Rasa

"Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės..." Suprantu, kad ginčytis nėra jokio tikslo, vis tik, Petrai, manau, jei tu nejauti meilės kažką darydamas, gal nereikėtų daryti išvados, kad gyventi meilėje ir viską daryti su meile neįmanoma apskritai. :)

Nekvailiok, Rasa

Nekvailiok, Rasa, ir neiškreipk mano minties. Neturi argumentų - tylėk.

Apie meilę ir nuodėmes

Petrai, man rodos tu labai prisirišęs prie katalikiško, davatkiško nuodėmės apibrėžimo. Taip, aš šiame tekste pavartojau šį žodį, bet visai kita prasme. Šiame kontekste nuodėmė tai kas prieštarauja žmogaus prigimčiai ir širdies balsui. Nuodėmė aklai sekti Dekalogu ir kitomis religinėmis dogmomis, bei įvairiausiais žmogaus prigimčiai prieštaraujančiais tabu ir kultūros reikalavimais.
Tikiu, jog yra žmonių kurie nesugeba tuštintis su meile. Matyt apie tokius atvejus dar mano mokyklinių laikų draugelis sakydavo: "Neumeiš srat - ne muč žopu" ("nekankink užpakalio- jei ši...t nemoki" rus.). Nežinau kaip kiti, bet jei turiu progą įsitaisyti šiltai, patogiai, niekur neskubėdamas, su knyga rankose, tai tą darbą tikrai dirbu su meile ir malonumu.

O kad be meilės susikaupęs taisai teksto klaidas, tai tikrai nėra kuo stebėtis. Jei lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos pagrindu būtų žemaičių tarmė, tai kokio suvalkiečio parašyto teksto klaidas brauktum raudonai su meile ir pasigardžiavimu. Dabar taikydamasis prie suvalkietiškos gramatikos vingrybių eini prieš savo prigimtį, nes turi paklusti kitų nustatytoms taisyklėms. Tai iš kur čia gali būti meilė? Yra tik nuodėmė (mano naudojama prasme).

Įsiskaityk geriau

Vladai, būk geras, ir tu neiškraipyk mano minties ir nekišk man jokio katalikiškumo. Aš laikausi psichologijos mokslo, o ne religinių tauzalų ir tabu esmę paaiškinau pagal psichologijos mokslą. Jeigu nesupratai - jau kita kalba.

sorry Petrai

Aš tik norėjau paaiškinti apie ką rašiau pradiniame tekste. Nes pagalvojau, kad esu ne visai teisingai suprastas.

Viską supratau

Vladai, viską supratau ir tau neprieštarauju. Tavo mintį paprasčiausiai papildžiau psichologijos mokslo žiniomis.

Tik žmogus viską daro su

Tik žmogus viską daro su meile ar be meilės. Visa kita Visatoje tiesiog vyksta. tad ar nekyla visgi klausimas, kas gi yra žmogus?