Esminis požymis

Kategorijos: 

Kaip tavo smegenys atpažįsta patį pirmą girtėjimo ženklą? Tą nestiprų smūgį į galvą nuo pirmosios taurelės?

Kaip pavojaus signalą, kaip įspėjimą?..

Ar kaip kitaip?

Kaip gerą dalyką? Kaip palengvėjimo, atoslūgio, pagerėjimo ženklą?.

Atsakymas viską pasako. Manau, supratai.

Daugiau klausimų neturiu.

Komentarai

Puikus testas. Dėja, man

Puikus testas. Dėja, man rods, jo esmę gali suprasti tik metę gert. Girtuoklis žinoma rinksis II atsakymą.
Kartais dabar tenka išgert raugintų sulčių- pajuntu baisų įspėjimo signalą. Pasidaro bjauru.

Signalus gauna visi

Deimantai, šį testą supras ir dar netapę alkoholikais.
Mums visiems įdėta imuninė sistema. Ji praneša apie pavojų, kai tik nuodai pasiekia organizmą. Pirmoji taurelė visiems sukelia labai negerus pojūčius, pirmosios išgertuvės paprastai pasibaigia vėmimu.
Tik vėliau, kai imuninė sistema būna palaužta, žmogaus psichika girtėjimo pojūtį suvokia klaidingai - ne kaip pavojaus, bet kaip pagerėjimo, palengvėjimo, linksmumo ženklą.
Metus gerti ir atstačius orientaciją (nuodas - blogai), žmogaus psichika pirmąjį alkoholio pojūtį vėl atpažįsta teisingai, kaip pavojaus signalą.

Alkoholio skonis

Prieš 5 metus nustojau vartoti alkoholį, po 15 metų trukusio praktiškai kasdieninio išgėrinėjimo. Metodą susigalvojau pats: pradėjau save įtikinti ( kaip tada man atrodė,- pabandžiau apgauti save) jog alkoholis, tai nieko gero neduodantis brudas. Rezultato ilgai laukti nereikėjo,- jau po poros savaičių pastebėjau kaip dingo noras gerti tą skystį, jis pasidarė neskanus,pajutau persisotinimo jausmą. Tuomet dar nesupratau kame to priežastis ir kai vieną dieną nusprendžiau galutinai baigti su tuo reikalu, buvau pasiruošęs sulaukti nenumaldomo potraukio išgerti. Tačiau po šia diena jo taip nesulaukiau.