Kaip atpažinti monstrą?

Kategorijos: 

Pasisaugokit šitų žmonių. Tai pati žiauriausia veislė.

 

Iš tos padermės - ir Stalinas, ir Hitleris, ir daugelis popiežių, ir eilinių inkvizitorių, esesininkų ar KGB kailialupių, kurie kankino bei žudė ne šiaip, dėl naudos, bet iš idėjos. Proletarinės revoliucijos idėja pastūmėjo Staliną statyti kalėjimus ir pačius proletarus paversti vergais, vokiečių tautos išskirtinumo idėjai Hitleris aukojo milijonus vokiečių, popiežiai skelbė šventuosius karus vardan Dievo meilės, o jų inkvizitorių gailestingumas reiškėsi neįsivaizduojamu sadizmu. Visa žmonijos istorija pilna šitų istorijų: vardan tautos į karo mėsmalę siunčiami milijonai tautiečių, patriotizmo idėjai aukojami patriotai, o dėl žmonijos gerovės žmonės palieka be duonos.

 

Viskas, prie ko jie prisiliečia, virsta aukštyn kojomis. Gerovė pavirsta į skurdą, laisvė tampa vergove, gailestingumas - neapsakomu sadizmu. Jų meilė - tai neapykanta, jiems karas - tai garantuota taika.

 

Tarp mūsų gyvena būriai tos padermės individų. Jie daug mažesni už garsenybes, visai nežymūs, kartais - sunkiai įžiūrimi. Kartais monstrai kovoja su monstrais, bet visi turi gebėjimą užsimaskuoti kaip žmonės ir įsimaišyti tarp jų. Iš esmės jie yra tie patys žmonės, tik užvaldyti idėjos. Šnekamojoje kalboje vadinami idealistais.

 

Kaip juos atskirti? Pagal idėją? Ne, tai neįmanoma. Monstrų yra ir tarp komunistų, ir tarp liberalų, tarp ateistų ir tarp tikinčiųjų. Komunizmo monstrai negali pakęsti fašistų, o tikintieji tokiu pat žiaurumu puola bedievius, kurie vėlgi atsako nepaprastu nuožmumu. Neteisinga manyti, kad monstrai būna tik skustagalviai ir kietakakčiai buko proto fanatikai. Monstrų būna ir labai mokytų.

 

Nesvarbu, fašistas ar anarchistas, tikintysis ar ateistas, visi monstrai turi vieną esminį bruožą - jie visi užvaldyti aukštesnės idėjos. Nesvarbu, apie ką jų idėja - svarbu, kad aukštesnė ir valdo. Aukštesnė idėja pačius monstrus pakelia virš aplinkos. Natūralu, kad į kitus, neužvaldytus aukštesnės idėjos, jie žiūri iš aukšto - kaip į žemiškus, kūniškus, nedvasingus ar nesąmoningus. Epitetų neužvaldytiems jie yra prigalvoję daugiau.

 

Monstrus galima atpažinti pagal potraukį ženklui. Idėja paprastai turi kokį nors simbolinį ženklą, kuriam monstras suteikia nenepaprastą galią ir ima garbinti labiau už pačią idėją. Tai gali būti svastika, penkiakampė žvaigždė, kryžius ar vėliava. Patriotizmo idėjos užvaldytam monstrui Gedimino stulpai nėra kažkas panašaus į šakę - tai jam tikra šventenybė. Už paniekintą ženklą, tarkim, trispalvį skudurą, jis gali sumušti žmogų.

 

Ritualai, ceremonijos, eitynės, procesijos, marširavimai monstrus traukia kaip magnetas. Juk ritualas - simbolinis veiksmas. Jis reiškia idėją ir nieko daugiau. Monstrui nieko daugiau nė nereikia. Rinkimų ritualas svarbiau už demokratiją. Pačios demokratijos gali nebūti - svarbu ritualo teisė. Monstras gali net nežinoti, ką reiškia vienas ar kitas simbolinis veiksmas. Bene svarbu, kodėl tris kartus pasauliui eiti apie bažnyčią? Svarbu, kad ritualas - nors ir tuščia idėja, vestų kažkur.

 

Idėja visada pakylėta nuo žemės, bet negali misti vien tik ženklais ir žodžiais. Ant žemės ji turi šiek tiek realesnį pagrindą - tam tikrą struktūrą, taisyklę, įstatymą. Kaip tik struktūra, taisyklė, įstatymas yra realūs monstrų valdovai. Monstrui nerūpi, kam tie dalykai buvo kurti. Vardan teisingumo jis gali pasielgti labai neteisingai ir žiauriai - svarbu apginti įstatymą. Valstybė svarbiau už piliečius, bažnyčia - už tikinčiuosius. Monstrui svarbiau šeimos institucija, negu prastoje šeimoje besikankinantys žmonės. Vedybos svarbiau už vedusiuosius, vestuvės - už pačius jaunavedžius.

 

Nenoriu nieko įžeisti, bet yra profesijų, kurios monstrus traukia labiau. Idėja turi valdyti, todėl idėjų užvaldyti monstrai ieškos būdų užvaldyti kitus. Kai kurios profesijos tinka labiau, jose daugiau hierarchinio paklusnumo, simbolinių galių ir ritualų. Tačiau būtų kvaila žmones rūšiuoti pagal profesijas. Juk pasitaiko mokytojų, kuriems kenčiantis vaikas svarbiau už visą švietimo sistemą, o kelyje galime sutikti uniformuotą baudėją, kuris į tave pažiūrės ne kaip į auką, bet parodys paklydusiam kelią ar net padės prisipūsti automobilio padangą. Tokie žmonės sunkiai dera savo sistemoj, bet jų yra, o kartais jie atkreipia aplinkinių dėmesį savo žmoniškumu ir "keistumu". Tokių "keistuolių" pasitaiko ir tarp valdingųjų politikų, ir tarp ginkluotų karininkų arba kalėjimo budelių. Žmoniškumas labai greitai pastebimas. Kartais paprastas kunigas suspindi tokia šviesa, kad nustelbia visą hierarchijos tamsą.

 

Antra vertus, monstrų sutinkame ten, kur deklaruojamas humanizmas ir turėtų būti vieni humanistai. Kas dirba sveikatos apsaugai, ne būtinai pasirūpins tavo žaizda, kas garbina ekologiją, gali nusispjauti į konkretaus žmogaus subjaurotą ir sunaikintą aplinką. Sykį rašiau apie vėjo jėgainių nuvargintus žmones, kurie savo kaimui pagalbos bėgo prašyti pas "ekologišką" partiją, bet gavo atsakymą, kad partija - už ekologišką energetiką, bet ne už kiekvieną nepatenkintą kvailį.

 

Taigi monstras geriau nusisuks nuo konkretaus žmogaus ir pasirinks abstrakčią idėją, struktūrą, taisyklę, simbolį ar net beprasmį ritualą. Pagal tai juos ir skirkim. Jokiu būdu - ne pagal išorinius požymius. Ne pagal rasę, tautybę, tikėjimą, profesiją arba idėjos spalvą. Jeigu patys, žinoma, nesame monstrai.

Komentarai

Gal į temą

Teko girdėti tokią mintį, kad nėra taip keista, jog visuomenėje kartas nuo karto atsiranda žmonės kaip Stalinas ar Hitleris. To reikėtų tikėtis. Daug keisčiau, kad tokiems pasiseka. T.y. visuomenė sudaryta iš, atrodo, gerokai nuosaikesnių žmonių tokiems monstrams leidžia iškilti, užsikrečia jų idėjomis ir netgi leidžia jiems tapti savais lyderiais...

Monstrai reiklaingi sistemai

Pati prievartos, išnaudojimo, plėšikavimo sistema remiasi monstrais, monstrai jai reikalingi kaip mūrui plytos.
Tokia baisi sistema mėgina prisiderinti prie visuomenės susikurtų padorumo ir žmoniškumo normų, užsimaskuoti jomis, bet iš tiesų jas apverčia aukštyn kojomis. Geriusias pavyzdys - krikščionybė. Jos kūrėjai Romos imperatoriaus įsakymu už "idėjinį pagrindą" paėmė religinio maištininko labai revoliucingą mokymą, bet veikė (ir tebeveikia) priešingai. Taip maištininko idėjos virto priešingybe. Pažiūrėkit į jas:
gailestingumas - inkvizicija
absoliutus pacifizmas - šventieji karai
panieka turtams - aukso šventovės
ir t.t. Kokį bepaimtum Evangelijų nurodymą, jie visi paversti priešingybėmis. Neapversti aukštyn kojomis, jie griautų pačią religiją. Juk maištininkas tą ir darė, kad norėjo išvaduoti žmonės iš kunigų, Rašto aiškintojų (teologų) ir fariziejų (davatkų) priespaudos. Įdomiausia, kad monstrai neginčija žmoniškumo idėjos - jie paprasčiausiai vardan žmonijos kankina bei žudo žmones.
Beje, monstrai neatsiranda savaime, tarsi iš niekur. Jie sistemingai ugdomi. Gabesnieji pasiekia Stalino lygį.

Monstrai reiklaingi sistemai

Iš esmės užgrobia terminus ir idėjas. Panaudoja visiems gerai žinomus žodžius (pacifizmas, gailestingumas) tik suteikia jiems jau savą prasmę...

Teisybė.

Ačių už gerą straipsnį. Labai

Ačių už gerą straipsnį. Labai jau taikliai išaiškinote monstrų sąvoką. Aš irgi panašiai mąsčiau, bet Tamsta padarėte labai gerą išvadą. Ačių.