Šiomis dienomis Vilniuje kilo Prezidentės ir Seimo nesutarimas dėl Medžioklės įstatymo pataisų, o Šilalėje dar nesibaigė teisminis ginčas tarp dviejų medžiotojų grupuočių. Vilniaus procesai gali turėti reikšmės ne tik šilališkių konfliktui. Seime kilęs ginčas - tai principinis konfliktas tarp įstatymo ir Konstitucijos, tarp užsilikusio nomenklatūrinio socializmo ir naujų nuosavybės santykių. Sunku patikėti, bet senoji socializmo tvarka ir po dvidešimt metų sėkmingai gyvuoja visuose medžioklės plotuose. Kas nematyti, kad parlamentinės partijos, seniai pasmerkusios komunizmą, skubėtų jo galutinai atsisakyti.

Kaltinėniškių maištas

Šilalės apylinkės teismas patenkino grupės kaltinėniškių medžiotojų ieškinį ir panaikino "Medvėgalio" medžiotojų būrelio susirinkimo nutarimą pašalinti juos iš būrelio. Būrelio vadovybė apylinkės teismo sprendimą apskundė apygardos teismui. Niekas nesiryžta spėlioti, kada ir kaip pasibaigs prieš metus prasidėjęs konfliktas.

"Medvėgalio" medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas Gediminas Lileikis "Šilalės artojui" sakė, kad nesutarimai su kaltinėniškių grupuote prasidėjo gerokai seniau, prieš kokius septynerius metus, kai būreliui priešiškai nusiteikę žmonės pasišovė suskaldyti organizaciją ir sumažinti medžioklės plotus.

- Iki tol mes visi puikiausiai medžiojome, ir nebuvo jokių nesutarimų, - sakė G. Lileikis. - Bet jie sugalvojo atskilti. Buvome juos įspėję, bet jie ir toliau veikė prieš būrelį. Iš tiesų jie priklausė dviems būreliams - "Medvėgaliui" ir "Medžiotojų rago" klubui. Jie veikė prieš mus "Medžiotojų rago" naudai, norėjo atskelti nuo mūsų dalį medžioklės plotų.

Tokią kaltinėniškių veiklą būrelio vadovybė įvardijo kaip priešišką, o už kenkimą būreliui visuotinis susirinkimas devynis maištininkus pašalino iš savo organizacijos. Tačiau teismas konstatavo, kad priklausymas dviems asociacijoms ir medžioklės plotų dalybos neprieštarauja šalies įstatymams, tai nelaikytina kenkimu, be to, jis nustatė ir kai kurių procedūros pažeidimų. Kaltinėniškių medžiotojų ieškinys patenkintas visiškai.

- Argi ne kenkimas kurstyti prieš mus ūkininkus, sudarinėti su jais panaudos sutartis, tartis, kad tie savo plotuose leistų medžioti ne mums, bet "Medžiotojų ragui"? - klausia G. Lileikis. Jo manymu, apylinkės teismas nesigilino į esmę, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ar apygardos teismas patenkins "Medvėgalio" būrelio skundą, būrelio valdybos pirmininkas nenorėjo spėlioti.

Buvę draugai jaučiasi ignoruojami

Sumaištavę kaltinėniškiai medžiotojai nelaiko savęs kenkėjais, jie tvirtina, kad yra ignoruojami.

- Prisimenu tuos laikus, kai ir mes, ir laukuviškiai medžiojome kartu ir gyvenome labai draugiškai, - "Šilalės artojui" sakė Severinas Čėsna. - Ilgainiui prasidėjo trintis. Ir aš, ir Sigitas Eimanavičius, ir kiti senieji medžiotojai pasijutome nereikalingi. Išeiti į medžioklę mums jau problema.

Panašiai kalbėjo ir Modestas Čėsna, Rolandas Bagdonas, Stasys Eitutis. Būrelyje valdžią paėmę laukuviškiai, o kaltinėniškiai nebegali pakeisti situacijos. Todėl geriau atsiskirti ir medžioti kas sau.

Pasirodo, kažkada du būreliai ir buvo. Vienas - Laukuvoje, kitas - Kaltinėnuose. Prasidėjus tarybinei gigantomanijai, kai buvo stambinami kolūkiai, fabrikai, apylinkės bei visa kita, atėjo eilė ir medžiotojams. Iš dviejų buvo sudarytas vienas "Medvėgalio" būrelis, dabar tai vienas iš pačių didžiausių visoje šalyje.

Vyresnieji medžiotojai prisimena, kad anais laikais tikrai nebuvo jokios vidinės trinties. Žmonės nesiskirstė į turtingus ir neturtingus, svarbius ir nesvarbius. Visi paprasčiausiai medžiojo, ir niekas nesijautė nereikalingas. Pasikeitus laikams, ėmė keistis ir nuostatos. Dabar visi lygūs, bet kiti - labiau lygesni.

- Eidamas į medžioklę, turi turėti medžioklės lapą, - sako M. Čėsna. - O mes jų negauname. Visam Kaltinėnų kampui yra duodamas vienas lapas, tas lapas pas Gineikių medžiotoją. Norėdami eiti į medžioklę, turime važiuoti pas tą gineikiškį. O jeigu jis išvykęs kitur?..

- Problema visai ne čia, - tvirtina G. Lileikis. - Tai - tik pretekstas konfliktui. Būrelio valdybos nutarimu vienas lapas skiriamas ir valdybos nariui Antanui Bartašiui. Neradę jo, medžiotojai gali atvykti į Laukuvą ir įsirašyti pas kitą valdybos narį. Viskas teisėta. Bet jie paprasčiausiai turi principą atsiskirti nuo mūsų.

"Tiek metų medžiojau ir dariau viską, kas priklauso medžiotojui, o dabar štai esu padarytas kenkėju, - sako Severinas Čėsna. - Buvau didelis patriotas, stovėjau už mūsų valstybę, bet dabar esu ja nusivylęs".

Medžioklės lapas - rimtas dokumentas

- Ne, ne! - purto galva Stasys Eitutis. - Medžioklės lapas - labai rimtas dokumentas. Eidamas be jo į medžioklę rizikuoji labai rimtai pažeisti medžioklės taisykles. Tai vardinis, griežtos apskaitos dokumentas. Kieno vardu išrašytas medžioklės lapas, tas - medžioklės vadovas. Į lapą gali įsirašyti daugiau medžiotojų, bet vadovas bus vienas. Kiekvieną nušautą žvėrį medžioklės vadovas turi įrašyti į lapą. Išeitų, nušovęs kiškį ar lapę, aš turiu važiuoti į Gineikius ir atsivežti medžioklės vadovą? O be medžioklės lapo aš negaliu niekur gabenti žvėries. Be kelionės lapo negali vežti ir malkų, o čia - sumedžiotas žvėris. Sustabdys policija - turėsiu labai rimtų nemalonumų. Kada būrelyje nustatyta tokia tvarką, turi arba pažeisti įstatymus, arba atsisakyti medžioklės.

Tačiau tokia tvarka - ne visur. Kaltinėniškis Tomas Andrijauskas priklauso Vingininkų medžiotojų būreliui ir ten nepatiria jokių suvaržymų:

- Kiekvienas medžiotojas galime išsirašyti medžioklės lapą ir medžioti be trukdymo. Aš juk esu išlaikęs medžiotojo egzaminus, žinau medžioklės tvarką, esu atsakingas žmogus. Jeigu neduodama medžioklės lapų, tai jau suvaržymas. Mūsų būrelyje to nėra.

Kaltinėniškis Tomas Andrijauskas tvirtina, kad Vingininkų medžiotojų būrelyje yra visai kitokia tvarka.

Medžiotojų būreliai - giminių klanai

Kodėl kaltinėnikškis T. Andrijauskas medžioti važiuoja į Vingininkus? Ar ten žvėrių daugiau, ar nepatiko vietinio būrelio tvarka?

- Manęs čia nepriėmė, - atsakė "Šilalės artojui" medžiotojas. - "Medvėgalio" būrelyje neturiu nei tėvo, nei brolio, nei kitų giminių. Nėra giminystės ryšio - nepriima. Pretekstą gali rasti bet kokį.

- Taip, yra toks neformalus susitarimas, - tvirtina R. Bagdonas. - Kažkada iš aš balsavau už jį. Tai buvo klaida.

- Ir aš kažkada kėliau ranką už tai, - prisipažino M. Čėsna. - Mintis buvo tokia: nereikia per daug medžiotojų, juk išmedžios viską. Sutarėme į savo būrį priimti tik artimiausius gimines. Tiesa, dabar, kai prasidėjo konfliktas, niekas to susitarimo nebesilaiko. Anoji pusė priima į savo būrelį rėmėjus su visomis nario pareigomis, tačiau be balsavimo teisės. Taip elitas išsaugo valdžią. Taip yra ne tiktai čia, tokia tvarka nustatyta daug kur.

R. Bagdonas mano, kad sumanymas į savo būrelį priimti tik artimiausius gimines, buvo lemtinga kaltinėniškių klaida. Jie laiku neapsižiūrėjo, kad patys turi labai mažai sūnų ir netrukus taps mažuma.

- Anksčiau kaltinėniškių ir laukuviškių buvom apylygiai, o paskui nebetekome įtakos ir galiausiai tapome niekas ir buvome išmesti, - sakė medžiotojas. Jis irgi teigė žinąs, kad medžiotojų būreliai daug kur tampa elito rateliais, ir patekti į tuos ratelius darosi vis sunkiau.

Senoji riba tebėra

Vyresnieji medžiotojai prisimena senąją ribą, kuri skyrė Kaltinėnų ir Laukuvos medžiotojų būrelius. Ta riba - tai vadinamasis Kuliaupių kelias, kuris eina nuo Žemaičių plento iki Pelentinio.

- Iš tiesų pastaruoju metu taip ir medžiojame - kiekvienas savo pusėje. Laukuviškių miškai didesni, žvėringesni, jiems pas mus nėra kas veikti, - pasakojo R. Bagdonas. - O mes į jų pusę irgi nebekėlėme kojos. Mums kilo mintis: jeigu vis tiek nėra sutarimo, tai kodėl neatsiskyrus tikrai, pagal senąją ribą? Nei mes jiems, nei jie mums nebūsim kliūtis.

Ruošdamiesi skyryboms, sumaištavę kaltinėniškiai ėmė rūpintis būsimais medžioklės plotais. Susiskaičiavo, kiek patys turi žemės ir kiek galėtų gauti iš ūkininkų. Pasileido per ūkininkus ir pradėjo sudarinėti panaudos sutartis. Veikdami "Medžiotojų rago" klubo vardu, jie surinko apie 7 tūkstančius hektarų.

- Tai visai normalus medžioklės ploto vienetas, - sako S. Eitutis. - Visai nebūtina turėti 40 tūkstančių hektarų, kaip kad turi gigantas "Medvėgalis". Lietuvoje vidutiniškas vieno būrelio medžioklės plotas yra 10 tūkstančių hektarų, bet yra ir mažesnių, po 4 tūkstančius. Mums būtų užtekę ir tokio...

Sužinojusi apie tokius žingsnius link skyrybų, "Medvėgalio" būrelio dauguma apkaltino maištininkus kenkimu ir išmetė juos iš savo gretų. Tokia konflikto šaknis. Pasiknisus giliau, atsiranda dar keletas labai įdomių dalykėlių.

"Dabar mus vadina kenkėjais, bet negi skyrybos derybų keliu būtų kenkimas? - klausia Modestas Čėsna. - Kam mes pakenktume, ir toliau medžiodami savo pusėje?"

Mano žemė, o šeimininkas tu?

Klausantis šitos istorijos, kyla logiškas klausimas: jeigu kaltinėniškiai sumanė atsiskirti nuo "Medvėgalio" medžiotojų būrelio ir jau turi susiradę apie 7 tūkstančius hektarų medžioklės plotų, tai kam jie per teismus veržiasi atgal į "Medvėgalį"?

- O kur mes medžiosim? - klausimu atsako R. Bagdonas.

Kaip tai - kur? Ką tik patys kalbėjo, kad tų septynių tūkstančių jiems užteks!

- Tie mūsų susitarimai, tos panaudos sutartys dar nieko nereiškia. Žemės savininkai negali patys sujungti savo žemių ir sudaryti medžioklės plotų, - aiškina R. Bagdonas. - Visur normalioje Europoje savininkai medžioja savo žemėse arba sujungia savo žemes į bendrus medžioklės plotus, Lietuvoje - ne. Lietuvoje savininkų žemes tvarko valstybė. Šeimininkas, net jeigu būtų medžiotojas, savo kūdroje negali nušauti bebro - tam jis turi gauti medžiotojų būrelio leidimą. Žvejoti, tiesa, jis gali ir be žvejų būrelio leidimo... Štai ir mes, kartu su ūkininkais sujungę savo žemes, negalime medžioti savo žemėse. Tose mūsų žemėse gali medžioti tiktai "Medvėgalio" būrelio nariai.

O kodėl gali "Medvėgalis"? Pasirodo, jis yra sudaręs sutartį su valdžia, tiksliau - savivaldybe. Valdžia nuo senųjų laikų tvarko medžioklės plotus ir svetimas žemes dalija medžioklės būreliams. Neatrodytų keista, jeigu taip ji valdytų valstybės miškus. Bet nuosavus?.. Ji net renka mokesčius už medžioklę privačiose žemėse!

- Taip, nuo tų laikų valdžia dar vis šeimininkauja nuosavose žemėse, - sako S. Eitutis. - Štai aš turiu kelis šimtus hektarų žemės, esu medžiotojas, bet neturiu teisės ten medžioti. Dabar mano žemėje gali medžioti tik "Medvėgalio" nariai. Jokia naujiena, kad ūkininkas randa savo palaukėse pastatytus medžioklės bokštelius ir priviliotų šernų išmintus pasėlius. Jis gali piktintis, bet pakeisti nieko negali. Jis negali savo žemėj uždrausti medžioklės. Formaliai mūsų Konstitucija gina privačią nuosavybę, bet tai - formali nuostata. Kur medžioklės plotai, ten ir toliau klesti senasis nomenklatūrinis socializmas. Tiesa, dabar reikia sakyti "elitas", - šypsosi žemės savininkas.

Negalėdami patys savo žemėse sudaryti medžioklės vieneto, sumaištavę ūkininkai kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydami sudaryti su jais sutartį ir atkurti senojo Kaltinėnų medžiotojų būrelio ribas. Meras Jonas Gudauskas išklausė medžiotojų, pažadėjo spręsti tą rebusą, bet... Pasirodo, savivaldybės sutartis su "Medvėgaliu" galioja dar iki kitų metų. Nutraukti ją būtų galima tik bendru sutarimu. O sutarimo nėra.

- Konstitucinis teismas dar 2005 metais yra konstatavęs, kad Medžioklės įstatymas pažeidžia savininkų teises ir prieštarauja Konstitucijai. Eina metai, prie valdžios vairo keičiasi partijos, bet senosios nomenklatūrinės tvarkos niekas taip ir nekeičia. Kaip jūs manot, kodėl? - klausia R. Bagdonas ir pats atsako: - Senoji socializmo tvarka naujajam elitui yra labai patogi. Juk sukurta visa medžioklės infrastruktūra, pasidalytos įtakų zonos svetimose žemėse! Ir staiga visa tai paleisti patiems iš nagų? Medžiotojai - labai įtakinga jėga, tarp jų daugybė politikų. O tie įtakingi politikai gyvena mieste, neturi nė aro žemės. Žemės neturi, bet valdo geriausius medžioklės plotus. Absurdas? Taip, žiūrint Europos akimis, tai jau absurdas. Niekur kitur to nerasi.

"Daugelis ūkininkų nė nežino, kad valdžia jų plotus išnuomojo medžioklės būreliams ir ima nemažus mokesčius, - sako Stasys Eitutis. - Žemės savininkas Lietuvoje nėra tikrai savininkas - jis ir labai panorėjęs savo valdose neuždraus medžioklės".

Socializmas atsilaikys?

Kaltinėniškiai medžiotojai nededa didelių vilčių į Seime svarstomas Medžioklės įstatymo pataisas.

- Atsiranda šiek tiek lengvatų stambiesiems žemių savininkams, bet socializmo sistemos tai nekeičia, - sako R. Bagdonas. - Turėdamas 100 hektarų žemės, galėsi savo valdose uždrausti medžioklę, bet liksi be kompensacijų, kada žvėrys tau pridarys žalos. Pati 100 hektarų riba yra absurdiška. O jeigu turiu tik 99 hektarus, tai aš kaip ir ne savininkas?.. Medžioklės vienetui sudaryti užteks 1000 hektarų, bet kad Lietuvoje galima turėti tik 500... Ne, šis įstatymas dar neatitinka Konstitucijos. Ir ūkininkai, ir miškų savininkai bando priešintis, bet jie - per menka jėga. Prezidentė Seimo priimtas pataisas atmetė, bet - dėl "netvarkingo balsavimo", ne dėl esmės. Seimas kitą sykį pabalsuos teisingai, nepažeisdamas procedūros, ir pataisos liks tokios, kokios yra. Man atrodo, elito valia būtent tokia. Konstitucija dar kurį laiką palauks...

Jeigu atnaujintas Medžioklės įstatymas nesuteiks medžiotojams šansų suburti savo žemes į vieną medžioklės plotą, kur tada išeitis? Negi, grįžę atgal per teismus į būrelį, jie medžios kartu su antrąją konflikto puse?

- Ne, tai neįmanoma, - sako R. Bagdonas. - Aistros įkaitę, tai būtų per daug pavojinga. Mes norime grįžti tik tam, kad galėtume reikalauti teisėtos savo dalies. Daugelis medžiotojų būreliui priklauso ne vienerius metus, jie sąžiningai mokėjo nemažus mokesčius ir atliko visas pareigas. Dabar susiklostė tokia situacija, kad Kaltinėnų medžiotojų būrelis turi būti atkurtas, ir mes turime teisę to reikalauti. Kitais metais pasibaigia sutartis tarp "Medvėgalio" ir savivaldybės, vadinasi, atsiranda šansas pasidalyti medžioklės plotus derybomis, ne būtinai teismo keliu. Mes jau seniai siekiam derybų, tačiau tai kažkodėl laikoma kenkimu. O dėl socializmo... Aš manau, šita karta, kuri tebesėdi prie valdžios vairo, jį dar pasisaugos. Pati dėl savęs ir dėl privilegijų. Juk taip šaunu atlėkti iš Vilniaus ir pavaikyti šernus svetimuose laukuose!

"Aš manau, nomenklatūrinis socializmas liks ir po Medžioklės įstatymo pataisų", - įsitikinęs Rolandas Bagdonas.