Kategorijos:
Teigiami ir neigiami aspektai
Atrodo jog NLP šlovės saulė Lietuvoje pamažu traukiasi iš zenito, užleisdama vietą kitoms panacėjoms: emocinio intelekto lavinimui, kaučingui ir t.t. Tačiau šis mokymas vis dar turi būrį pasekėjų (ir kažkiek kritikų). Domėdamasis NLP, lietuvių kalba radau nemažai straipsnių teigiamai vertinančių NLP, o kritiškų atsiliepimų praktiškai aptikau tik trumpuose komentaruose, todėl pabandysiu užlipdyti šią „informacinę spragą“.
Pradėti norėčiau nuo to, kas NLP mokyme, mano nuomone, yra vertinga ir tikrai priimtina.
„Fundamentalus NLP elementas yra tai, kad žmogus patiria ne tikrąjį pasaulį toks koks jis yra. Žmogus operuoja stipriai filtruojančiais vidiniais proto žemėlapiais, taip kurdamas vidinį išorinio pasaulio vaizdą. Kiekvieno žmogaus vidinis žemėlapis yra tik dalinė subjektyvi išorinio pasaulio prezentacija. Žmogaus pasaulio žemėlapis yra formuojamas interpretuojant informaciją, kuri ateina per 5 jutiminius kanalus, vėliau ši informacija “koduojama” panaudojant kalbą ir žodžius. Proto žemėlapiai yra tik subjektyvi interpretacija, o interpretacija nėra tiksli. Filtravimo sistema, esanti žmogaus proto žemėlapių dalis, nusako žmogaus pasirinkimo galimybių spektrą“.
Iš straipsnio apie NLP. Konsultantė Daiva Kriugiškytė Šaltinis: www.success.lt
„Vidiniai proto žemėlapiai“ labai panašus konstruktas į C. M. Steinerio „Gyvenimo scenarijus“ ar Adlerio mintis apie “Gyvenimo stilių” arba “Gyvenimo liniją” (priklauso nuo vertėjo). Neturiu po ranka knygos, bet pabandysiu pacituoti iš atminties:). Pasak Adlerio, žmogaus gyvenimo linija susiformuoja per pirmus penkis gyvenimo metus, tėvų ar juos atstojančių asmenų įtakoje. Iš esmės tai ir yra mūsų Žemėlapis ar Scenarijus (ar mes esame geri ar blogi, nevykėliai ar genijai, aplinkiniai žmonės – geri arba blogi, verti pagarbos ar paniekos). Ir svarbiausia (bent man) sekanti Adlerio mintis: „Atrodo, jog gyvenime žmonės susiduria su labai skirtingomis situacijomis ir įvykiais, darančiais poveikį mūsų asmenybei, bet iš to kas vyksta su mumis ir aplink mus, mes priimame ir suvokiame tik tai kas atitinka mūsų gyvenimo liniją“. T.y. gyvenime iš visos neaprėpiamos gausybės, mes matome tik tai kas atitinka mūsų "Gyvenimo liniją" arba mūsų "Žemėlapį".
Kalbant apie objektyvią ir subjektyvią realybę, tai manau, jog objektyvi realybė yra tiek sudėtinga ir kiekvieną akimirką mums pateikia tiek informacijos, kad žmogaus protas nėra ir niekada nebus pajėgus užfiksuoti ir pajusti “visko” kas vyksta aplink mus (kaip minimum mes negirdime radiobangų, nematome radiacijos ar infraraudonosios spektro dalies ir t.t.). Manau gamta taip surėdė, jog pasąmonė (remdamasi ankstesne patirtimi) atkreipia mūsų dėmesį tik į tai, kas einamuoju momentu gali būti pavojinga arba naudinga, o kadangi kiekvieno ankstesnė patirtis kažkiek skirtinga, toje pačioje situacijoje mes matome ir suvokiame skirtingus dalykus (net jei duotuoju atveju mūsų jutimo organai veikia panašiai, nes normalaus regėjimo žmogus mato ir suvokia pasaulį visai kitaip nei daltonikas o juo labiau - neregys).
Taigi neabejotina, jog ši „filtravimo sistema“ labai stipriai įtakoja „mūsų pasirinkimų spektrą“, o tuo pačiu ir visą mūsų gyvenimą.
Kiek suprantu NLP užduotis pakeisti šias Programas geresnėmis, lemiančiomis sėkmę versle ir gyvenime. Mūsų pasaulio matymo būdas, gyvenimo eigoje, kažkiek keičiasi, bet paprastai labai nedaug. Nes, kaip kalbėjo Adleris, mes nepastebime, nesuprantame arba tiesiog ignoruojame reiškinius ir faktus neatitinkančius mūsų "Gyvenimo linijos". Aišku, žinomi atvejai kai žmogaus "Gyvenimo liniją" (Programą) kartais iš esmės pakeičia dideli sukrėtimai. Tačiau tolygus sąmoningas perėjimas į kitą Programą ar Scenarijų yra labai nelengvas procesas, kartais trunkantis visą gyvenimą.
Nenuostabu, kad NLP atsirado Amerikoje, nes ten laikas – pinigai, ir metodai „trunkantys visą gyvenimą“ ten turi labai ribotas perspektyvas. Nors ne visuose NLP aprašymuose apie tai kalbama, bet atrodo, jog esminis Programos pakeitimo įrankis yra hipnozė. Arba kaip sako savo videoseminare Rusijos psichoterapeutas Sergei Gorin – „nenorėčiau tai konkrečiai įvardinti kaip hipnozę arba transą, todėl vadinkime tai pakitusios sąmonės būsena“. (http://saviugdosklubai.lt/category/psichologija-2/nlp-2/ ) Poreikį naudoti pakitusias sąmonės būsenas, jis iliustruoja dvimačiame pasaulyje gyvenančio žmogučio paveikslėliu, kuris iš uždaro kontūro kvadrato gali ištrūkti tik perėjęs į trimatę erdvę. Ginčytis su tuo gan sunku, o gal ir nereikia.
Tas pats Gorinas nepritariančio požiūrio į seminarų dalyvius, klausinėjančius kas ir kaip veikia ir kodėl daromi vieni ar kiti veiksmai, nepagrindžia niekuo, tik duoda palyginimą su greitosios pagalbos medikais, iš avarijos vietos vežančiais sužeistąjį: „jie irgi juo manipuliuoja, matuoja spaudimą, skaičiuoja pulsą, įmobilizuoja lūžusias galūnes, leidžia reikiamus vaistus. Ir niekas neaiškina kokie čia vaistai ir kokiu kampu pagaląsta švirkšto adata“. Beje, kiek suprantu, postulatas, kad iš esmės visi žmonių santykiai yra manipuliatyvaus pobūdžio, NLP teorijoje yra vienas iš pagrindinių. S.Gorinas gan įdomiai pateisina manipuliacijas: „Ir šioje auditorijoje jaučiu tam tikrą neigiamą požiūrį į žodį manipuliacija, kai manipuliacija reiškia tik meistrišką daikto valdymą. Iliuzionistas yra manipuliatorius. Jei žiūrėsime iš tokios pozicijos pradings keletas klausimų. Na pavyzdžiui klausimas ar etiška manipuliuoti kitais žmonėmis? Na žinote yra klausimų kurie neegzistuoja. Kaip pavyzdžiui klausimas apie kvantinį - banginį dualizmą. Negalima klausti: elektronas – dalelė ar banga? Ir negalima atsakyti: elektronas ir dalelė ir banga. Atsakyti galima tik taip: Šis klausimas neegzistuoja. Na tiesiog viename kontekste labiau tinka vertinti taip – kitame kitaip. Bet kam gi painioti šiuos kontekstus. Paprastesnis pavyzdys - neįmanoma atsakyti į klausimą: obuolys didelis ar raudonas?, nes toks klausimas neegzistuoja. Tai visiškai skirtingi kontekstai. Kartais tai akivaizdu, kartais mažiau akivaizdu, kad kontekstai skirtingi. Pavyzdžiui į klausimą ar yra Dievas? liaudis irgi ima atsakinėti, nors toks klausimas taip pat neegzistuoja, tai irgi skirtingi kontekstai. Arba materija pirminė ir sąmonė antrinė ir klausimas praranda prasmę, arba sąmonė pirminė ir materija antrinė ir klausimas taip pat praranda prasmę. Jis neįmanomas. Lygiai taip pat neegzistuoja klausimas apie manipuliavimo etiškumą <...> Mes nuolat manipuliuojame kitais žmonėmis tik vieni tai daro sąmoningai ir labai techniškai, o kiti – ne.“
Taigi jei jums kada nors kils klausimas: ar etiška knistis bendradarbės rankinėje ar bendradarbio palto kišenėse, žinokite – toks klausimas neegzistuoja. Tai visiškai skirtingi kontekstai:).
Dar vienas momentas. NLP metodo kūrėjai atrodo turi išanalizavę ir susintetinę „genialumo formulę“:
„NLP autoriai gyveno ir dirbo vedini žingeidumo ir nepasotinamo noro suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus genialumas. Autorių veiklos pradžia buvo vedama ir fokusuojama žmogaus genialumo faktoriumi. Beieškant būdo kaip asimiliuoti ir perteikti genialių žmonių veiklą bei mąstymą, atsirado Modeliavimas – bazinis NLP metodas. Modeliavimas buvo ir yra pagrindinis NLP metodas perteikiant genialius, super efektyvius elgesio, veiksmo modelius, kitiems žmonėms suprantamu, priimtinu būdu. Tam, kad sukurti NLP, John Grinder ir Richard Bandler, modeliavo to meto genialiausius ir originaliausius įvairių sričių žmones. Vėliau praktikoje naudodami Modeliavimo metodą, jie perteikė šias žinias kitiems žmonėms. Genialių “modelių” tarpe buvo genialiausiai komunikuojantys žmonės, motyvatoriai, genialūs sportininkai, terapeutai ir kiti genialūs ir iškirtinai talentingi žmonės įvairiose veiklos srityse. NLP Modeliavimas veiksmingas tokios žmogiškos veiklos srityse, kaip: sportas, verslas, komunikacija, inovacija, menas, kūrybingumas ir t.t. NLP Modeliavimas iki šiol, John Grinder manymu, yra pirminis, esminis ir vis naujas žmogiškas dimensijas atskleidžiantis NLP metodas. Richard Bandler garsėja savo praktiniais gebėjimais asimiliuoti ir efektyviai perteikti genialiausių žmonių veiklos modelius pasąmonės lygmenyje“.
Iš straipsnio apie NLP. Konsultantė Daiva Kriugiškytė Šaltinis: www.success.lt
Todėl NLP seminarų ir mokymų organizatoriai tuščiai negaišta laiko bandydami išsiaiškinti kokias programas einamuoju momentu naudoja dalyviai, kiek jos padeda ar trukdo konkrečiam žmogui adaptuotis jo gyvenimo situacijoje, o juo labiau kas ir kaip jas įrašė. Siekiant greito efekto, netgi ir keletą dienų dirbant su 10-20 žmonių grupe, tai neįmanoma. Ir kam to reikia jei John Grinder ir Richard Bandler jau sukūrė genialius, super efektyvius elgesio, veiksmo modelius. Kiek suprantu „kalibravimas“ t.y. žmogaus tipo (audialikas, kinestetikas ar vizualikas) nustatymas ir kitas domėjimasis klientu, reikalingas tik tam, kad būtų galima sėkmingai prie jo „prisijungti“, pervesti į „pakitusios sąmonės būseną“ ir atlikti Modeliavimą. T.y. perprogramuoti klientą į genijų. Belieka tik tikėtis, jog egzistuoja bent jau srities pasirinkimo galimybė: sportas, verslas, komunikacija, inovacija, menas, kūrybingumas ir t.t. Nes nežinia kaip pasijustų Arvydas Sabonis permodeliuotas į poezijos genijų?
Norėčiau pabandyti trumpai apibendrinti, kaip aš suprantu pagrindinius NLP principus:
1. John Grinder ir Richard Bandler įvertino, kad visi žmonės juos supantį pasaulį mato, suvokia ir vertina skirtingai.
2. Kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimo žemėlapis labai stipriai įtakoja jo gyvenimą ir galimybes pasiekti sėkmės tam tikrose srityse.
3. John Grinder ir Richard Bandler, tirdami žmones, pasiekusius genialių rezultatų, išrinko ir susistemino asmenines savybes, padedančias pasiekti norimus tikslus. Sukurdami savotišką surogatinio genijaus pasaulio suvokimo žemėlapį.
4. Bandant įprastais būdais pakeisti žmogaus savimonę (psichoterapija, psichoanalizė, gyvenimiškos patirties kaupimas) viskas užtrunka labai ilgai ir atitinkamai brangiai kainuoja. Todėl NLP kūrėjai, stebėdami efektyviausiai dirbančius psichoterapeutus ir hipnozės specialistus, atrinko geriausiai veikiančius metodus ir sukūrė savimonės apsaugų nulaužimo ir sąmonės „perprogramavimo“ (žemėlapių pakeitimo) techniką ir naudodamiesi ja savo klientus nesunkiai perprogramuoja į genijus.
Iš to kas parašyta aukščiau atrodo, jog NLP tai tiesiog stebuklinga burtų lazdelė, kurios pagalba nesunkiai galima sukurti rojų žemėje. Kyla natūralus klausimas: kodėl per pastaruosius keliasdešimt metų, praėjusių nuo NLP technikų sukūrimo, žemė nevirto Edeno sodu? O jei rimčiau, tai kas man nepriimtina arba abejotina NLP teorijoje ir metoduose?
Labiausiai man nepatinkantis arba labiausiai nesuderinamas su mano vertybine sistema (mano žemėlapiu) NLP momentas, yra savimonės apsaugų nulaužimas (kliento pervedimas į pakitusios sąmonės būseną) ir bandymas perprogramuoti jo savimonę arba pakeisti žemėlapius. Netgi nevertinant visų kitų aplinkybių tokia „operacija“ labai pavojinga žmogaus asmenybei, tai prilyginčiau lobotomijai arba kaukolės trepanacijai atliekamai ankstyvajame akmens amžiuje (apie pastarąsias operacija kažkada rašė „Mokslas ir gyvenimas“). Gal būt tai galima pateisinti esant labai rimtai krizei ar gresiant pavojui žmogaus gyvybei, tačiau, kiek suprantu, į NLP seminarus renkasi gan sveiki žmonės. Neabejoju, jog tokie veiksmai leidžia greitai ir efektyviai daryti žmogaus savimonės korekcijas, tačiau kaip ir fizinė invazija į žmogaus organizmą, jie atveria kelią „mikroorganizmams“, „virusams“ ir „implantams“. Net jei žmonės atliekantys tokias „operacijas“ ir yra krištolinės sąžinės profesionalai, tačiau kokie jų „psichologinės higienos“ įgūdžiai ir kokios konkretaus „paciento“ organizmo galimybės užsigydyti „operacijos siūles“? Net jei neabejojame jog John Grinder ir Richard Bandler buvo tokių operacijų virtuozai, ar galime garantuoti, jog visi dabar po pasaulį pasklidę NLP masteriai, pilnai perėmė jų sąžiningumą ir profesionalumą?
Beje, žinant kaip Amerikoje kuriamos prekių ženklų legendos, galima spėti, jog daugelis kalibravimo ir prisijungimo elementų į NLP pateko ne tik iš žinomų, pagarsėjusių psichoterapeutų, bet ir iš žinuonių, sukčių, ekstrasensų bei aiškiaregių arsenalo pvz. kalibravimas: (http://www.satan.lt/Apgavikai_ir_Sektos#Kalibravimas ), tik apie tai kukliai nutylima.
Kita labai silpna NLP vieta, tai surogatinio genijaus, kuris „instaliuojamas“ klientams sukūrimas. Nesiginčysiu, jog pasigilinus galima atrasti elgesio dėsningumų, bendrų visiems turtingiems žmonėms, ar daugumai popso dievų bendrų pasaulio suvokimo efektų. Tačiau kaip surūšiuoti kuri kino žvaigždė genialesnė: ta, kuri gavo daugiau Oskarų, ta, kurios honorarai didžiausi, ar ta, kuri daugiausiai kartų buvo ištekėjusi, o gal ta, kuri pasiekė gyvenimo su tuo pačiu sutuoktiniu rekordą? Kas yra nesėkmingas žmogus ir blogas gyvenimas apibrėžti kaip ir lengviau. O kas yra pats sėkmingiausias ir geriausiai gyvenantis žmogus? – Bilas Geitsas? Betgi jo dienotvarkė ir susitikimai suplanuoti dviems metams į priekį. Ačiū. Aš tikrai nenoriu tokio gyvenimo. Kita vertus tiek mūsų išvaizda, tiek, juo labiau, mūsų vidinės savybės, mūsų žemėlapis, ir sudaro kiekvieno mūsų, kaip asmens, esmę. Kaip nežymus randas kaktoje ženklina pirmą bandymą važiuoti dviračiu, taip ir kažkokia charakterio savybė rodo, jog tėvas, deja, buvo giežtas ir ūmus arba mama gera ir mylinti. Ar tikrai norėtumėte turėti kito, tegul ir idealaus grožio, žmogaus veidą? Be to nežymaus rando kaktoje. Aš nenorėčiau, nors neabejoju, jog yra nemažai žmonių, galvojančių priešingai.
Daugelis psichologijos teorijų pripažįsta, jog labai svarbu, kad tėvai savo vaiką mylėtų besąlygiškai ir priimtų tokį, koks jis yra. Gaunantis pakankamai besąlygiškos meilės vaikas auga pats, be kryptingų tėvų pastangų ir, kaip taisyklė, į juos panašus savo vidiniu pasauliu, savo žemėlapiu. Didžiulė problema ne tik tame, kad daugelis nesugeba besąlygiškai mylėti savo vaikų, dar blogiau (o gal čia ir yra vaikų nemeilės priežastis) tai, jog žmonės nesugeba besąlygiškai mylėti savęs. Čia leisiu sau įkelti citatą:
„Freudo įsitikinimas, kad visi mes turime tik tam tikrą meilės kiekį, skatino jį teigti, jog kai žmogus ką nors myli, tuomet mažėja meilė, kurią jis jaučia sau. (p. 100)
Tai, kas dabar jau bendrai priimta, geriausiai suformulavo Harry Stackas Sullivanas, pateikęs gausius įrodymus, jog mylime kitus tiek, kiek galime mylėti save, ir jei negalime gerbti savęs, negalime gerbti ar mylėti kitų.“ (p. 101) Rollo May, Meilė ir valia, Vaga, Vilnius 2010.
Daugelis NLP guru, visiškai neskiriantys dėmesio klientui ir jo „programoms“ , netgi ne siūlantys, o iš karto diegiantys „geresnes programas“ ir „genialius žemėlapius“ visiškai nuvertina žmogų kaip asmenį. Manau tai daro didžiulę neigiamą įtaką kiekvieno žmogaus asmenybei, pakerta jo savivertės jausmą. Ši situacija iš esmės sako, kad tu esi nevykėlis, o mes pasinaudodami „šios pasaulinės revoliucijos genijaus“ įžvalgomis ir metodika, įdiegsime tau naujas, geresnes savybes. Sakyčiau, tokie veiksmai ir situacija tiesiog žudo žmoguje žmogų, o juo labiau kai tai daroma lendant tiesiog į pasąmonę ir dažniausiai net neperspėjus kliento apie tai.
Trečias pastebėjimas: Nepriklausomai kokiais tikslais ir kokia forma John Grinder ir Richard Bandler sukūrė savo NLP teoriją, negalime pamiršti, jog teorijos, religijos ir kiti mokymai gyvena savo gyvenimą, jie vystosi, skyla į skirtingas sroves, keičiasi o kartais degraduoja. Nesu išsamiai susipažinęs su NLP istorija ir dabar egzistuojančiomis kryptimis, bet spėju, jog daugelis tuo pagrindu atsiradusių mokymų, pagrindinį dėmesį sutelkė į „prisijungimo“ ir pakitusios sąmonės būsenų sukėlimo technikas: kalibravimą, inkaravimą ir t.t. Ir jas naudoja siekdami pačių įvairiausių tikslų, ne tik „genialių žemėlapių“ diegimui. T.y. spėju, jog dažnai dabartinis NLP ne tiek siekia patobulinti žmogų, kiek akcentuoja pačių prisijungimo technikų įvaldymą, manipuliavimo kitais žmonėmis tobulinimą ir paties manipuliavimo pateisinimą.
Apie manipuliacijų žalą žmonių bendravimui kaip ir nereikėtų rašyti. Bent man tai atrodo savaime suprantama. Liūdniausia, kad meistriškai įvaldę manipuliacines technikas žmonės jas naudoja ne tik bendraudami su klientais, verslo partneriais ar samdomais darbuotojais. Baisiausia, jog jie automatiškai tokį bendravimo modelį perkelia ir į santykius su savo artimaisiais; vaikais, sutuoktiniu, tėvais. „Sąmoningą ir labai technišką“ manipuliaciją nuslėpti nuo klientų dar galima, bet nuo savo artimųjų – neįmanoma. Nebent laikinai. Apie tai kokias pasekmes manipuliatyvus elgesys turi šeimos santykiams ir vaikams konkrečiai, manau neverta rašyti.
Ir vis tiktai, kodėl NLP randa tiek daug pasekėjų? Kodėl jie vienu balsu tvirtina, jog NLP duoda puikius rezultatus ir padeda siekti gyvenimo tikslų?
Vakarietiškame pasaulyje (o gal ne tik jame) yra daugybė žmonių nemylinčių savęs (kaip ir savo išvaizdos). Jiems pažadas suteikti kitą tapatybę, kitą žemėlapį, yra labai patrauklus. Daugybė nelaimingų žmonių tiki, jog tapę tokie kaip Švarcnegeris, Rokfeleris, Sabonis ar bent jau kaip Radžis iš „Kelio į žvaigždes“, tai jau tikrai būtų laimingi. Gal būt pasąmonėje jie tikisi, jog tokiu atveju juos mylėtų jų tėvai, jei to realioje vaikystėje nebuvo. Kaip taisyklė tokie žmonės, užauga daugiau ar mažiau hierarchinėje, autokratinėje aplinkoje ir yra linkę garbinti autoritetus, bei jiems paklusti. Tai didžiulė armija potencialių NLP klientų ir naudotojų.
Kitas momentas: manipuliatyvioje aplinkoje užaugę žmonės, neįsivaizduoja nemanipuliatyvaus, atviro žmonių bendravimo galimybės (tiesiog jų toks žemėlapis:(). Savo gyvenime jie irgi manipuliuoja, tačiau jaučia sąžinės priekaištus dėl tokio elgesio, nes visuotinai priimtos elgesio normos manipuliaciją vertina neigiamai (o šios normos tokiems žmonėms paprastai yra labai svarbios). NLP teorija juos žavi tuo, jog autoritetingai pateisina jiems įprastą manipuliatyvų bendravimo modelį ir padeda jį ištobulinti. (Kaip kad bolševikai patraukė milijonus savo šūkiu “plėšk priplėštą“)
Čia prieiname prie to, kad žmonės, manipuliatyviais metodais siekiantys konkrečių tikslų: daugiau turto ar garbės, daugiau politinės įtakos, daugiau parduoti ar pigiau nupirkti, naudodami NLP metodus gali stipriai padidinti šios veiklos efektyvumą. Na, gal ne iki tokio lygio kaip Volfas Mesingas, kuris sugebėdavo taip „prisijungti“ prie banko kasininkės, kad ši, gavusi baltą popieriaus lapą, išmokėdavo jam pageidaujamą pinigų sumą. Nors ir Lietuvoje prieš keletą metų policija ieškojo piliečio, kuris sugebėdavo „prisijungti“ prie prekybos centro kasininkių ir iš sumokėtų 10 litų, gauti grąžą kaip iš 100 Lt. Aišku tokie metodai pernelyg efektyvūs ir labai greitai pastebimi, tačiau argi nepasieks puikių rezultatų pardavimų vadybininkas, gerai įvaldęs NLP prisijungimo techniką ir įsiūlydamas savo prekę tris kart didesniam klientų (kuriems jos iš esmės visai nereikia) kiekiui. Ir čia praktiškai neįmanoma realiai užfiksuoti kažką neteisėto.
Spėju, jog telefoniniai sukčiai, sugebantys iš pensininkų (ir ne tik ) išvilioti tūkstantines sumas, taip pat prie savo „klientų“ prisijungia metodais, analogiškais NLP, tik jie neturi legalių savo darbo metodų mokyklų ir sertifikavimo sistemos.
Jei kam atrodo, kad aš nesąžiningai ar neetiškai „brendu" ant NLP masterių, tai žinokite – toks požiūris neegzistuoja, tai visiškai skirtingi kontekstai:).
Atskirai reikėtų paminėti automanipuliacijas, arba teigiamo nusiteikimo (pozityvaus požiūrio) reikšmę žmogaus gyvenime. Tai labai galingas įrankis, kartais lemiantis esminius teigiamus pokyčius žmogaus gyvenime. Na kaip tinkamu metu praryta nervų sistemą stimuliuojanti tabletė, gali padėti pasiruošti ir sėkmingai išlaikyti egzaminą, lemiantį tolesnę karjerą ir gyvenimą. Tačiau spėju, jog tokie metodai, kaip ir dopingas, nesukuria papildomų jėgų. Jie tik padeda sukoncentruoti esamas ir reikiamu momentu išspausti gerokai daugiau, nei natūralios organizmo apsaugos linkusios leisti. Tam tikrose situacijose tai gali būti labai vertingas sugebėjimas. Bėda tik ta, jog žmonės jį pradeda naudoti kur reikia ir nereikia, ko pasekoje dažnai sulaukia nepageidautinų (kartais tragiškų) pasekmių. Kaip ir sportininkai piktnaudžiaujantys dopingu ar nervų sistemą stimuliuojančiais preparatais. Pats esu matęs atvejį, kai žmogus, vedamas ryškios vizijos, sugeba įtikinti kitus, susiskolinti kelis milijonus litų, sumerkti juos į NT Bulgarijoje, o dabar sėdi visi gilioje bačkoje ir bylinėjasi. Gerai dar, kad nesišaudo. O viskas prasidėjo nuo NLP ir buvo nuostabu.
Dar keletas žodžių apie NLP Guru naudojamus argumentus:
Pirma, apie analogiją su greitosios pagalbos automobiliu gabenama avarijos auka. Nemanau jog žmogus, atėjęs į seminarą tolygus bejėgei avarijos aukai. Kontekstai čia iš tikro skirtingi, ir dažniausiai, netgi vežamam greitąja, sąmoningam pacientui sakoma kokios procedūros atliekamos ir kokie leidžiami vaistai. Aišku ši situacija kartais leidžia nesismulkinant manipuliuoti pacientu ir netgi tai nesunkiai nuslėpti, nes paprastai šioje situacijoje nėra liudininkų, o pacientas dažnai būna „pakitusios sąmonės būsenos“. Atrodo dar nesibaigė Vilniaus greitosios sanitarų, išprievartavusių vaistais apsvaigintą merginą, byla. Lenkijoje jau prieš keturis metus baigėsi skandalingas teismo procesas, nagrinėjęs Lodzės greitosios pagalbos medikų bylą, kurie ne tik laidojimo biurams „pardavinėjo“ mirusiųjų palaikus, bet ir žudė gyvus pacientus. (http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=11873807&rsslink=true ). Taigi situacija kai kažkas turi realią galimybę manipuliuoti kitu asmeniu nėra tokia jau nekalta ir nepavojinga.
Antrasis aukščiau cituotas p. Gorino pasakojimas, jog klausimas apie manipuliavimo neetiškumą neegzistuoja – tiesiog chrestomatinis tautologijos, arba nesąmonių su logiškų faktų priemaiša šnekėjimo pavyzdys. Skaitant tekstą tai gan akivaizdu, bet tikėtina, jog atitinkamai „apšildytiems“ seminaro klausytojams, bandymas sekti ir suprasti tokį frazių kratinį, gali sukelti „pakitusiais sąmonės būsenas“ ir, aišku, įtikinti, kad toks klausimas tikrai neegzistuoja.
Oplia. Jau parašęs šį tekstą, išsiaiškinau, jog į tokį š. malimą atkreipiau dėmesį ne aš vienas. Kažkas tai pavadino sakinio disinchronizacija ir mano, kad ji naudojama bandant įvesti klausytojus į transą (http://www.pipedija.com/index.php/Sakinio_disinchronizacija ) (šis šaltinis nėra labai patikimas:), bet mintis ir terminas tikrai verti dėmesio)
Citata apie genialių savybių ieškojimą ir modelių kūrimą – puikus lingvistinio programavimo pavyzdys. Mažiau nei dvidešimtyje eilučių ten daugiau nei dešimt kartų pakartoti žodžiai genialus, genialiausias, super efektyvus ir t.t. Kas, tai paskaitęs, dar gali suabejoti šio metodo genialumu?:).
Dar vienas, tekste nepaminėtas, bet NLP ir kituose seminaruose dažnai minimas visuotinio žmonių manipuliatyvumo įrodymas, tai kūdikių manipuliavimas tėvais. Neįmanoma nuginčyti, kad daugelis kūdikių taip iš tikro elgiasi (bet ne visi). Labai tikėtina, jog manipuliatyvių tėvų vaikai ypač ankstyvame amžiuje perima šį bendravimo būdą ir čia nematau nieko nuostabaus. Lygiai kaip tame, jog lietuvių tėvų vaikai pirmiausia prabyla lietuviškai, o ne vokiškai ar angliškai.
Iš seminaro į seminarą keliaujantis, kūdikių manipuliatyvumą įrodantis, pasakojimas apie tai, jog girdintis ir kalbantis kurčnebylių kūdikis neverkia (nes jo niekas negirdi) o tik siūbuoja lovelėje, vertas atskiro aptarimo:
Kiek teko patirti, nei vienas šią istoriją pasakojantis lektorius pats tokio kūdikio nėra matęs, ar skaitęs apie aprašytą konkretų klinikinį atvejį.
Aš klausiau apie tokius atvejus savo klasiokės, kuri 10 metų dirba Kauno kurčnebylių internatinėje mokykloje ir bendradarbės, auginančios kurčnebylę dukrą, bet nei viena apie panašius atvejus nebuvo girdėjusi (matyt nei vienai neteko dalyvauti NLP seminare:)).
Neabejoju, jog pasitaiko nerviniu pagrindu siūbuojančių kūdikių, bet ar tai susiję su tėvų kurtumu? „Achemoje“ dirbo skyriaus vadovas, kuris beveik visada, kalbėdamas nepaliaujamai siūbuodavo, bet jo tėvai atrodo nebuvo kurtieji. Aišku tai nepaneigia tos istorijos, bet ji man labai panaši į kitą keliaujančią per seminarus istoriją:
Mano geras draugas (beje, NLP fanas) kartą pasakė, kad negeria pieno pats ir neleidžia jo gerti žmonai ir dviem mažamečiams vaikams. Nes pienas reikalingas ir naudingas tik kūdikiams, o vėliau žmogui tampa kenksmingas. Kaip vieną pagrindinių argumentų jis papasakojo, jog maži veršeliai pieną geria, o suaugusi karvė – nebe. (manau tą informaciją jis gavo NLP ar panašaus pobūdžio seminare) Kadangi mano žentas kilęs iš kaimo ir ne kartą matęs tikrą karvę:), nutariau šią istoriją patikrinti. Natūrinio bandymo daryti neteko, bet žentas patikino, jog suaugusios karvės tikrai pieno negeria, nes niekas joms jo neduoda. Tiesa kartais pasitaiko, jog karvės išsigudrina pačios save išsižysti.( pasirodo apie tai netgi yra video :) http://video.balsas.lt/video/865a73a38acc952ccda/Karve-ciulpia-savo-speni ) Tada ant ragų joms pritaisomas specialus rėmas, kad jos negalėtų prisiriesti prie tešmens. Taigi, kai gali, ir suaugusios karvės mielai geria pieną, o pasakojimas apie karves, negeriančias pieno, ir toliau naudojamas klausytojų smegenų plovimui. Tikėtina, jog istorija apie siūbuojantį nebylių kūdikį, yra vienas iš „genialių“ John Grinder ir Richard Bandler išradimų (girdėjau, jog jie dar išrado juodaodę namų šeimininkę ir lyg tai Miki Mausą:)), panašaus teisingumo, kaip ir istorija apie karves, negeriančias pieno ir keliauja po pasaulį tik todėl, kad jos pasakotojai turi tikslą įtikinti savo klausytojus (arba pateisinti savo manipuliatyvaų elgesį).
Apibendrinant tenka pripažinti, jog NLP teorijoje ir praktikoje yra daug vertingų, naujų ir labai efektyviai veikiančių dalykų. Tik deja, pasak vieno iš klasikų, tai kas vertinga (įžvalgos apie proto žemėlapius ir jų filtruojančią įtaką mūsų gyvenimo pasirinkimų spektrui) – nėra nauja, o tai kas labai efektyviai veikia (visos manipuliacinės kalibravimo, prisijungimo, vedimo, inkaravimo technikos) labai stipriai kertasi su realia ir oficialia etika. Ir juo labiau tai nėra nauja. Spėju, jog šias ir panašias technikas šamanai naudojo dar priešistoriniais laikais ir dabar jas naudoja būrėjos, aiškiaregiai, ekstrasensai, telefoniniai sukčiai ir visi kiti žmonių mulkintojai.
Nauja ir netgi, sakyčiau, genialu, yra tai, kad John Grinder ir Richard Bandler manipuliacijoms sugebėjo sukurti oficialų, netgi beveik mokslinį statusą. Viešai ir autoritetingai deklaravo, jog manipuliacijos yra įprastas, geras ir priimtinas elgesys. Jei anksčiau žmonės suvokdami, kad manipuliuoja, jautėsi nesmagiai ir tuo nesigirdavo, ar net neleisdavo sau to įsisąmoninti, tai dabar, sumokėję už NLP seminarą, jie gauna „nuodėmių atleidimą“, papildomų žinių ir indulgenciją tolimesnei veiklai. Manipuliacijų tobulinimo ir naudojimo srityje tai žingsnis, prilygstantis rašto atsiradimui žmonijos istorijoje.
„Šios pasaulinės revoliucijos genijai“ (pasak NLP turbomeistro Vidmanto Jankausko) ir jų „idėjinis proveržis“ man labai asocijuojasi su marksizmu ir jo pateiktu moksliniu pagrindimu, kodėl ramia sąžine galima apiplėšti ir netgi nužudyti tuos, kurie turi daugiau už tave. Lingvistinė transformacija iš neigiamo žodžio „vagystė“ arba „plėšimas“ į solidžiai skambantį žodį „ekspropriacija“, ne vienam smulkiam vagišiui ar pakelės plėšikui leido tapti revoliucijos vadu, vėliau gerbiamu valstybės veikėju, „epochos protu, garbe ir sąžine“. Taigi esame naujos „pasaulinės revoliucijos“ liudininkai. Tiesa ji vyksta kitoje epochoje, kitomis sąlygomis ir metodais, bet „kova už žmonių protus“ – akivaizdi.
Vladas
P.s. Jau pabaigęs šį tekstą pagalvojau, jog jame neaprašiau pagrindinės priežasties, kodėl mane taip papiktino bandymas „nulaužti“ mano savimonę, pirmąsyk susidūrus su NLP „Alfa studio“ seminare. Ir kodėl taip nepritariu manipuliacijoms ir bandymams jas pateisinti. Norint išsamiai ir argumentuotai viską išdėstyti prireiktų antro panašios apimties teksto, tad pasistengsiu trumpai:).
Manau, jog žmogus santarvėje su savimi arba būdamas savimi, gyvena tik neilgą laikotarpį vaikystėje, kai jau suvokia save kaip atskirą asmenį, bet dar nėra pernelyg išauklėtas. Vėliau jis socializuojamas. Tėvai, papročiai ir supanti kultūra visokiausiais būdais sąmoningai ir nesąmoningai stengiasi įstatyti jauną žmogų į tam tikrus rėmus, priversti jį atlikti jam numatytus vaidmenis. Tėvų lūkesčiai, vaikystėje patirtos frustracijos ir menkumo jausmai formuoja jo gyvenimo tikslus, darželis, mokykla, žiniasklaida nurodo kuo ir kokiu būti. Gal apie tai sakė C. M. Steineris: „Visi vaikai gimsta princais ir princesėmis. Varlėmis juos paverčia tėvai“.
Gal būt situacija nėra tokia baisi ir bloga. Gal būt tas „uždraivinimas“ padeda jaunam žmogui pradiniame savarankiško gyvenimo etape pasiekti svarbių tikslų: išsilavinimas, karjera, šeima ir jos būstas. Tačiau neabejotinai šis nutolimas nuo savojo aš, nuo savo esmės, lemia daugybę bendravimo ir asmeninių psichologinių problemų, kurias dalis žmonių, „apšilusių kojas“ savarankiškame gyvenime t.y. pasiekusių tam tikrą poreikių tenkinimo ir komforto lygį sau ir savo šeimai, sprendžia bandydami atsakyti į klausimą: kas aš esu? ir sugrįžti arčiau savo esmės (gal būt apie tai kalba filosofai sakydami: „Atrask save“, „Tapk tuo kas esi“, „Būk savimi“). Deja daugelis (gal būt tie kurie vaikystėje buvo pernelyg stipriai „įprogramuoti“ ar nukreipti pernelyg toli nuo savojo aš) savo problemas sprendžia užsibrėždami dar aukštesnius tikslus. Jie įsivaizduoja, kad išsiugdžius „lyderio savybes“, pakilus dar aukščiau karjeros laiptais, užsidirbus dar daugiau pinigų, nusipirkus dar "krutesnį" džipą ar pasistačius dar didesnį namą, labiau prestižiniame rajone, jų problemos išsispręs. Jie pradės labiau pasitikėti savimi, aplinkiniai ir artimieji juos gerbs ir norės su jais bendrauti. Mano manymu tai nėra teisingas pasirinkimas. Tačiau į tokius asmenis orientuota dauguma NLP, lyderystės ar kitokio savęs tobulinimo seminarų ir mokymų.
Taigi, mano nuomone, NLP kartais iš tikro padėdama pasiekti einamuosius tikslus, iš esmės tik dar labiau pablogina situaciją. Jei žmogui, kenčiančiam nuo savivertės trūkumo ir bendravimo problemų, kurias sukėlė pernelyg aktyvus tėvų programavimas vaikystėje, bandoma brutualiai nulaužti visas apsaugas ir dar kartą jį perprogramuoti, tai tolygu kaip gaisrą gesinti benzinu ar į bandymą būsto kredito gražinimo problemas spręsti skolinantis iš greitųjų kreditų bendrovių . Aišku, kartą įlindus į žmogaus pasąmonę, nesunku įprogramuoti, jog žmogus jaučiasi gerai ir viskas kyla į kalną. Žinoma per kiek laiko tas „įprograminimas“ išsivadėja, todėl į NLP linkę klientai privalo periodiškai vėl apsilankyti seminaruose ar bendraminčių susirinkimuose. Ir kuo gi tai skiriasi nuo sektos ar žolytės rūkymo?
Komentarai
Nuklydimai...
"Kadangi mano žentas kilęs iš kaimo ir ne kartą matęs tikrą karvę:), nutariau šią istoriją patikrinti. Natūrinio bandymo daryti neteko, bet žentas patikino, jog suaugusios karvės tikrai pieno negeria, nes niekas joms jo neduoda. Tiesa kartais pasitaiko, jog karvės išsigudrina pačios save išsižysti. /.../ Taigi, kai gali, ir suaugusios karvės mielai geria pieną, o pasakojimas apie karves, negeriančias pieno, ir toliau naudojamas klausytojų smegenų plovimui."
Na, gal pats argumentas, kodėl pienas nesveika ir kvailas, bet yra dalinai teisingas ir geriausiai įsimenamas. Teigiant, kad karvės pieno negeria be abejonės turima omeny, kad "normaliai karvės pieno negeria", taip pat, kaip ir "normaliai vištos kiaušinių nelesa". Yra gi ir karvių geriančių pieną ir vištų lesančių kiaušinius, bet ar tai reiškia, kad karvės geria pieną, o vištos lesa kiaušinius? :) Jeigu duosi šuniui šokoladą ir jis jį suvalgys ar tai tolygu - šunys valgo šokoladus? :) Būtų galima suformuluoti klausimą sekančiai - ar tai normalus (įprastas) to gyvūno maistas? :)
O jei rimtai, tai natūralus (ne pieno milteliai) karvės pienas labai sveikas ir naudingas augantiems vaikams ir intensyviai sportuojantiems (auginantiems masę), tačiau visiems kitiems reiktų jo privengti ar bent jau vartoti kuo mažiau. Ar dar geriau iš vis nevartoti. Apie pieno kenksmingumą suaugusiems (nebeaugantiems ir nebeauginantiems raumenų) jau yra atlikta tyrimų http://en.wikipedia.org/wiki/Milk#Controversy . Nereiktų skubėti kažko sau nepriimtino atmesti neatlikus bent elementaraus faktų patikrinimo ;)
"žolytės rūkymo?"
Atsiprašau, noriu paklausti :) Ką bendrą turi NLP ir sektos su žolytės rūkymu? :)
Mindaugas Šimkus
Apie pieną ir žolytę
Sveikas, Mindaugai
Kas bendro tarp NLP, sektų ir žolytės rūkymo jau rašiau, bet galiu pakartoti:)
"Aišku, kartą įlindus į žmogaus pasąmonę, nesunku įprogramuoti, jog žmogus jaučiasi gerai ir viskas kyla į kalną. Žinoma per kiek laiko tas „įprograminimas“ išsivadėja, todėl į NLP linkę klientai privalo periodiškai vėl apsilankyti seminaruose ar bendraminčių susirinkimuose. Ir kuo gi tai skiriasi nuo sektos ar žolytės rūkymo?"
Gal gali parašyti kuo skiriasi NLP nuo sektos arba žolytės rūkymo? Nes visais trim atvejais turime NLperių garbinamas "pakitusias sąmonės būsenas", kuriose klientai jaučiasi pakylėti ir visagaliai, ir kurias kas kiek laiko reikia vis iš naujo "pakrauti".
Apie pieno kenksmingumą: Šiais interneto laikais kiekvienam teiginiui galima rasti bent keletą patvirtinančių "mokslinių" argumentų. Labai gali būti, kad pasaulyje yra tautų, nevartojančių maistui karvės pieno ir tikėtina jog tų žmonių virškinimo sistema neturi pieną skaidančių fermenų. Tuo atveju pienas tikrai gali būti kenksmingas. Lietuvoje tokie žmonės išmirė per praėjusius du tūktantmečius, kai daugelį kaimo žmonių ir jų vaikų nuo bado gelbėjo paskutinė karvutė. Lygiai taip pat kaip kraštuose nuo seno auginančiuose vynuoges ir gaminančiuose vyną, natūralioji atranka prašienavo žmones neturinčius fermento efektyviai skaidančio alkoholį. O šiauriečiai šį atrankos eksperimentą ant savęs bando paskutinius kelis šimtmečius.:)
Vladas
ta pati tema
Čia ne fermentų klausimas. Piene yra augimo hormonų, kurie suaugusiems spėk ką augina?
Pagal viską (spėju) tu esi iš tų, kurie mano, kad šiauriečiai turi mėsą valgyti ir kad tai ne tik sveika, bet (ir) būtina :)
O dėl žolytės, tai ačiū už atsakymą :) Tačiau galiu sutikti tik dėl periodiškumo, nebent visa kita tavo praktinis patyrimas, tada čia jau kažkas naujo, nes apie visagališkumo pojūčius parūkius žolės girdėti neteko.
Susidaro vaizdas, kad tu patį periodiškumą vertini kažkaip neigiamai. O kaip meditacija? Juk ją irgi reikia kartoti ir kartoti... Bet ar dėl to ji pasidaro bloga? Atrodo tartum tu išskiri - va čia normali būsena, o štai šita nenormali pasiekta kokiais tai dirbtinais būdais, kuriuos reikia kartoti tai būsenai pasiekti. Bet juk abi būsenos lygiai tiek pat normalios ir realios.
Mindaugas Šimkus
Apie pieną
Sveikas, Mindaugai,
Visų pirma apie pieną. Mes čia galim iki užkimimo diskutuoti apie fermentus ir hormonus, bet šioje situacijoje (išskyrus atvejį, kad tu esi biocheminės medicinos profas ir pats asmeniškai vykdei tyrimus apie pieno hormonų įtaką žmogui) abu operuosime žiniomis kurias išgirdome iš kitų arba kažkur perskaitėme. Jos gali būti visiškai priešingos, o žmogus turi tokią savybę nepastebėti ir negirdėti to kas nesutampa su jo įsitikinimais (jo žemėlapiu). Tad tokiu būdu neįmanoma prieiti vieningos (ir "absoliučiai teisingos":) jei dar tiki kad tokia gali būti) nuomonės. Čia tas pats kaip uoliam katalikui ir laisvamaniui ginčytis dėl dievo egzistavimo.
Iš savo asmeninės praktikos galiu pasakyti jog pvz. mano tėvui, kuriam labai patinka karvės pienas, ir jis mielai jį geria, dabar 87 metai, ir jam rodos nieko dar nėra užaugę ko neturėtų turėti panašaus amžiaus vyras. Beje jo pilvas kiek mažesnis nei mano:). O malkas skaldyti dar pernai mums sekėsi gan panašiai (na, man kiek geriau:))
Apie "normalias" ir pakitusias sąmonės būsenas esu tokios nuomonės: Manau nei vienas niekada nebūname visiškai "normalios" sąmonės būklės, ir nematome "visiškai realios" mus supančios aplinkos, Tačiau šiame sąmonės normalumo kontinume (nuo visiškos realybės iki visiško sąmonės aptemimo) yra daugybė skirtingo laipsnio apsvaigimo (arba normalumo) būsenų. Daugelis nedaug pakitusios sąmonės būsenų yra gan nekaltos ir be jų žmogus ko gero taptų robotu. Pakitusios sąmonės žmonės yra kai serga už savo mylimą komandą, žiūri spektaklį, skaito grožinę literatūrą ar dalyvauja mėgiamos grupės koncerte. Juo labiau kai myli:). Tačiau turime ir ne tokių nekaltų sąmonės pakeitimo pavyzdžių: tai visiškas apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, transo arba hipnozės būsenos ypač jei žmogus į šias būsenas pakliūva ne savo noru ir pan.
Manau NLP, sektos ir žolytės rūkymas yra arčiau prie transo ir hipnozės nei mėgiamo teatro spektaklio žiūrėjimas.
Kažkur šioje skalėje yra vieta ir meditacijai, juolab kad kartais meditacija meditacijai nelygi. Manau tai vienas iš ne cheminių būdų pasiekti pakitusios sąmonės būseną. Tikėtina jog prie jo irgi galima priprasti.
Aš nesu kategoriškai nusistatęs prieš NLP, sektas, žolytės rūkymą ir meditacijas. Kartais tai gali būti labai svarbus žmogaus asmenybės atramos taškas (na, gal kartais gali kažką išgelbėti nuo beprotybės ar savižudybės). Kaip ir nesmerkiu ramentų ar neįgaliųjų vežimėlių. Tiesiog manau, jog daug geriau jei žmogus sugeba gyventi pilnavertį gyvenimą be šių pagalbinių priemonių.
Vladas
apie :)
Na dėl pieno ir viso kito.. Reiktų pateikti atrastus tyrimus. Ir nebūtinai aš pats turiu būti juos atlikęs - juos gali būti atlikęs bet koks mokslininkas. Na o tavo tas pavyzdys su tėvu, tai gražus, bet deja neesminis. Jis iš serijos - jis visą gyvenimą rūkė, gėrė ir va - mirė 98 metų. Suprask - alkoholis, tabakas nekenkia. Reikia žiūrėt ląstelių lygmeniu, kraujo sudėtimi, organų funkcionalumu ir panašiai. Na, bet kadangi tikrai tingiu ieškoti tų tyrimų, tai paliekam, kad gali būti tiek taip tiek anaip :)
Žolytės rūkymą ir meditaciją gretini su ramentais ir vežimėliu?? Pats sakai - yra prasmė diskutuoti tik jei pats tai praktikuoji.. Tai ar pats praktikuoji nors vieną pakitusią sąmonės būseną? Pakitusią teigiamai (žolytė, meditacija)? Ar kartais tavo žemėlapiai neriboja tavo suvokimo šiuo atveju? Na tiesiog pagalvok kiek tu žinai apie žolytę ir meditaciją, ir iš kur tu tai žinai :)
Mindaugas Šimkus
Apie tikėjimą:)
Manau apie pieną neverta diskutuoti. Tai tikėjimo klausimas. Tebūnie pienas kenksmingas:(, nors tai pripažinęs rizikuoju, kad kažkas man gali užaugti, nes pieną tai geriu ir jis man patinka:((.
Kad šiauriečiai (čiukčiai, nencai ir eskimai) būtinai valgytų mėsą tai tikrai niekad nereikalavau. Dėl manęs jie gali ir iš vis nieko nevalgyti, jei nenori. Arba maitintis kokosais ir bananais. Čia gi skonio reikalas.
O dėl žolytės ir meditacijos, tai negi reikia pereiti visą narkomanijos pragarą, kad galėtum pasakyti, jog narkotikai man nepriimtini?
Vladas
apie žinių šaltinius ir jų kiekį :)
Na dėl pieno, tai tavo siūlymu čia ir paliekam :) Beje - aš irgi jį geriu :)
Kaip suprantu, tu esi įsitikinęs, kad visi narkotikai yra TIK žalingi :) Ir bet kokio iš jų vartojimas, tai kelias į degradaciją..? Ar tau žinomi tokie veikėjai kaip pvz Aldous Huxley, Bob Marley, John Lennon, George Carlin, Bill Hicks? Narkotikai tikrai nėra lygiaverčiai pagal savo pavojingumą, kenksmingumą ir naudingumą..
Bet jei nepriimtina, tai nepriimtina. Iš to nauda bent jau ta, kad negeri alkoholio, kavos, nerūkai tabako :)
Mindaugas Šimkus
Pieno reabilitacija:)
Ačiū, Mindaugai, kad nuraminai mane dėl to pieno, nes atsisakyti jo niekaip nesugebu nuo pat vaikystės (greičiausiai yra kokia priklausomybė, kaip kitiems nuo šnapso):)), o kai blogai galvoji, tai iš tikro gali kas nors kur nors užaugti. Aš jau buvau pergalvojęs pačius blogiausius variantus:))
Dabar apie kitką: Ar tu pažįsti tokius veikėjus kaip Jonas, Sėdžius iš Skuodo ir Salomkė iš VI forto? Jei ne - tai gali su savo chebra manęs negąsdinti. Mes irgi pakankamai kieti:))).
Jei rimtai, tai man padarė įspūdį Aldous Huxley knyga Durys, Dangus ir pragaras. Ji neseniai išleista lietuviškai. Labiausiai patiko idėja apie tai kaip veikia žmogaus aplinkos suvokimo mechanizmai ir paaiškinimai, kodėl ankstesniais laikais žmones daug dažniau aplankydavo regėjimai. Aldouso mintys apie meskaliną, ir kitus narkotikus man nelabai aktualios, nes nesu nei jų fanas, nei užkietėjęs kovotojas prieš juos. Na kaip invalido vežimėlio, kol veikia kojos ir galiu vairuoti mašiną, visai neprisireikia, nors tikrai nebijočiau į jį atsisėsti ir kiek pavažiuoti. Nors kaip sakoma "niekada nesakyk niekada":). Tiesiog gyvenime yra skirtingi žmonės, skirtingi gyvenimo etapai ir skirtingi poreikiai. Vaikystėje man labai patikdavo laipioti medžiais. Dažnai įsikardavau į pačią ąžuolo viršūnę. O dabar praeinu pro šalį ir net nepagalvoju apie tai:)). O daugelis neturėjo poreikio kartis į viršūnę ir vaikystėje:).
Su kitais tavo "chebrantais" asmeniškai irgi nesu pažįstamas:), bet apie kai kurios kažką girdėjęs. Pasaulyje gyveno ir gyvena gausybė įdomių žmonių. Aš labiau linkęs bendrauti su tais kurie mato ir girdi ir mane:). Ta prasme dabar bendrauti su tavim, man daug įdomiau, nei žiopsoti į kokį turboautoritetą TV ekrane ar skaityti jo knygą:). Nors kartais nevengiu ir knygų.
Pagalvojau, kad ne visai tiksliai išsireiškiau sakydamas, kad narkotikai man nepriimtini. Nemanau, jog jie visada didesnis blogis už alkoholį ar tabaką.
Beje, nepamirškim, kad pradėjom nuo NLP. Čia tai tikrai galiu pasakyti, jog man nepriimtina kai kažkas bando man iškrušti smegenis ir dar įprogramuoti mintį, kad tai normalus ir įprastas elgesys.
Vladas
tema
"Pagalvojau, kad ne visai tiksliai išsireiškiau sakydamas, kad narkotikai man nepriimtini. Nemanau, jog jie visada didesnis blogis už alkoholį ar tabaką."
Alkoholis, tabakas ir yra narkotikai. Čia kaip sakyt: Pas mane namie nėra baldų - tik sofa.
"Čia tai tikrai galiu pasakyti, jog man nepriimtina kai kažkas bando man iškrušti smegenis ir dar įprogramuoti mintį, kad tai normalus ir įprastas elgesys."
Tikiuosi ne man taikai tokią agresyvią frazę, nes tikrai nieko tau nebandau iškrušti :)
Aš suprantu, kad tavo "žemėlapiai" kitokie, tu supranti kad mano kitokie... Gyvenimo etapai ir bla bla bla... Tik norėjau pastebėti, kad pvz žolytė praplečia suvokimą. Todėl šiuo klausimu poveikis visais kitoks nei kitų narkotikų: alkoholio, tabako, heroino, kokaino ir visų kitų iš tos serijos, kurie orientuoti į malonumą.
NLP geras dalykas, kai naudojiesi juo pats. Ta prasme, kaip pats susigalvoji programą ir sau ją sąmoningai įdiegi. O išorinis programavimas, man, kaip ir tau - nepriimtinas.
Tu perdaug stiprus, kad tau eitų iškrušti smegenis ir dar tik per komentarus :) Ir juolab - aš tuo neužsiimu :)
Ape žolytę ir ne tik:)
Atleisk Mindaugai (spėju, kad paskutinį komentarą rašei tu) Nepagalvojau, kad paskutinį teiginį gali prisitaikyti sau. Būčiau suformulavęs kažkaip aiškiau:(.
Aš turėjau omenyje bandymą man praplauti smegenis Alfa studio mokymuose (apie tai rašiau kitame tekste).
Gal kiek ir suklydau alkoholį ir tabaką priešpastatydamas kitiems, Lietuvoje nelegalizuotiems, narkotikams. Bet tai gi nėra supernuodėmė:(.
Apie tai kuo žolytė skiriasi (ar yra pranašesnė) nuo kitų narkotikų rūsių nebandau diskutuoti, nes iš tikro čia neturiu nei praktikos nei pakankamai teorinių žinių.
Dėl savimonės praplėtimo, tai pastebėjau, jog šioje srityje man teigiamą įtaką daro pradėtų ir neužbaigtų gyvenimo projektų skaičiaus minimizavimas. Kaip sakau svarbiausia, kad smegenyse liktų kuo mažiau "neuždarytų stalčiukų". Stengiuosi užbaigti pradėtus darbus ir per daug neprisiplanuoti naujų. Manau gyvenime daug svarbiau turėti generalinį suvokimą apie savo vertybinius prioritetus ir žinoti kryptį kuria nori judėti. O konkrečių, didelių tikslų išsikėlimas, suskaidymas juos į mažesnius ir tolesnis kryžiukų dėliojimas gyvenimo kalendoriuje (juos pasiekus), man asocijuojasi su kelių rimtų ir daugelio smulkių vinukų susikalimu į pakaušį. Žmogus jaučia džiaugsmą ir palengvėjimą juos po vieną išsitraukdamas, bet gal nebūtina ten jų prisikalti??
Šia prasme NLP man nepriimtinas netgi tada kai naudojamas sau. Manau jis kaip ir užsibrėžti konkretūs tikslai, susiaurina aplinkinio pasaulio suvokimą. Nesuprantu, kodėl reikia susigalvoti kažkokią programą ir dėl jos pačiam sau krušti smegenis??
Na, bet "kiek galvų tiek ir nuomonių":) Savo požiūrio kitiems primygtinai nesiūlau. Tiesiog jis yra toks ir, manau, turi teisę į egzistavimą:).
Na, ir ačiū už komplimentą. Aš niekada nepamirštu, kad "nenulaužiamų" žmonių nėra. Viskas priklauso dar ir nuo "laužėjų" kvalifikacijos ir kiek svarbu jiems tave suvystyti, na ir kokias sąlygas jie turi. Vienas dalykas seminaras, iš kurio bet kada gali išeiti ir visai kitas kai savo auką galima ne vienerius metus laikyti konclageryje ar kalėjime, su visomis iš to išplaukiančiomis galimybėmis:(.
Džiaugiuosi tuo, kad esi nelinkęs "programinti" kitus:)
Geros dienos
Vladas
Apie žolytę ir ne tik
Labai įdomios Vlado mintys, matyti, jog žmogus apsiskaitęs ir protingas, tik gaila, kad jas gerai suvokti labai trukdo daugybė štai tų ženklų :) Suprantu, kad tos neva šypsenėlės dabar labai madingos, bet jei bent truputį jų sumažintume (geriau iš viso atsisakytume), būtų daug paprasčiau susikalbėti. kam dirbtinai diktuoti, kaip turėčiau suvokti/priimti tekstą - juk ir patys nesam kvaili ir suprantam tekstą ir kontekstą? Mano pasiūlymas - atsisakyti to vaikiškumo.
Pastabą priimu
Pastabą dėl šypsenėlių priimu, o už komplimentus dėkoju.
Vladas
Kiekvienas turi savo nuomonę.
Kiekvienas turi savo nuomonę. Mano nuomonė, kad tos "vaikiškos" šypsenėlės padeda nuspėti rašančiojo nuotaiką ar netgi prisideda prie teksto prasmės. Vien tik iš teksto sunkiau suprasti, ar rašantysis piktai kalba, ar juokauja (dažnai tą suvokimą nulemia mūsų pačių nuotaika). Nereikia būti užkalkėjusiems, įsileiskime naujoves. Manau.
Čiukčiams - mėsa, narkomanui - žolė :))
Aciprašau, Mindaugai, kad įsiterpsiu, bet šiauriečiams tikrai būtina valgyti mėsą (žalią) ir žuvį (žalią), nes jie neužsiaugina daržovių ir kitu būdu negauna vitaminų. Kažkada rusai čiukčius išmokė valgyti "žmoniškai" - ne žalią, bet padorią, gerai išvirtą arba iškeptą mėsą bei žuvį, ir tautelę ėmė kamuoti avitaminozės ligos. Teko šiauriečiams grįžti atgal prie žalios mėsos ir žalios žuvies...
Aišku, jeigu kas atvežtų į pačią šiaurę žolės, tai galėtų jie ne tik vitaminų kitaip gauti, bet ir parūkyti, pamedituoti, pabendrauti su angelais. Kokia be žolės meditacija? :))))