Kaip Jonelis avinėliu nevirto

Kategorijos: 

Vieną sekmą savaitės dieną brolelis Jonelis apsivilko išeiginį kostiumą ir nieko nesakęs išėjo laimės ieškoti. O sesė buvo mieste nusipirkti duonos, žiūri - Jonelis ateina! Eina gatve, ieškodamas laimės, ir staiga iš kažkur - stiprių smilkalėlių kvapas.

 

- Broleli Joneli, neuostyk žolės, - įspėjo sesutė. - Avinėliu pavirsi!

 

Nepaklausė brolelis, pauostė žolės, bet nepavirto į avinėlį.

 

Ėjo brolelis toliau, sekė tą smilkalėlių kvapą, nosį pakėlęs uostinėjo orą aplink. Priėjo šventinto vandens fontaną, užsimanė iš jo atsigerti.

 

- Negerk broleli, avinėliu pavirsi! - įspėjo sesulė.

 

Nepaklausė brolelis, atsigėrė šventinto vandens, bet nepavirto į avinėlį. Pasisukęs žiūri - stovi auksinis namelis, šventinto vandens vėsa sklinda iš jo, šventais smilkalėliais dvelkia. Sesulė ir sako:

 

- Neik, broleli Joneli, avinėliu pavirsi!

 

Bet nepaklausė brolelis Jonelis, įėjo vidun. Avinėliu jis nepavirto.

 

Pamatė jį vyras ilgu juodu sijonu, priėjo artyn, užburto vyno pasiūlė, užkandos stebuklingos padavė.

 

- Negerk, broleli, neužsikąsk! - šaukė sesulė.

 

Nepaklausė brolelis Jonelis, ištiesė ranką į butelėlį. Bet vyras ilgu juodu sijonu butelio nedavė, užsivertė jį ir pats vienas iškliukino, paskui nusišluostė kruvinas lūpas. Joneliui tik užsikąsti pasiūlė.

 

- Nevalgyk, broleli, tie vafliai - žmogiena! - šaukte šaukė sesulė.

 

Nepaklausė brolelis, užkando vafliukų, bet avinėliu, aišku, jis nepavirto. Apsidairė aplink ir tarp kitų auksinių daiktų pamatė storą auksinį aviną. Įsigeidė jį pabučiuoti.

 

- Nebučiuok, broleli, nebučiuok, Joneli, dabar jau tikrai avinėliu virsi! - klykė sesulė iš baimės.

 

Nuo klyksmo Jonelis irgi labai išsigando. Bet sukaupė drąsą, šventą kryžiaus ženklą viena ranka padarė ir palietė lūpomis storo auksinio avino subinę. Nustebo ir pats - avinėliu jis nepavirto! Tik vilna auksinė pradėjo jam augti.

 

Nuo tada paliko Jonelis auksinėj trobelėj gyventi. Vyras ilgu juodu sijonu pririšo Jonelį prie kryžiaus, šventinto vandens taurelę pastatė, užburtų plotkelių indelį padėjo. Atėjęs stiprių smikalų kasdien į galvelę jam papučia, o sekmą dienelę ausinę vilnelę nukerpa. Kerpa trumpai, kad būtų daugiau.
 

Taip ir gyvena Jonelis laimingas ausinėj trobelėj, vienais smilkalais, vafliukais ir šventintu vandeniu gyvas, nosies į lauką neiškiša. Mekena plonu balsu, bet - ne avinėlis!

 

Sykį užėjo sesulė į aukso trobelę, savo brolelį pamatė.

 

- Broleli Joneli, ką jie su tavim padarė! - ji ėmė balsu kvatoti. - Joneli Joneli, ar nematai, koks tu dabar avinas?

 

Išgirdęs tokius žodžius, Jonelis staiga suprato, kad jo sesulė - tai ragana. Pagavo ją už kasų, galvelę į kryžių sudaužė, šventa žvakele akeles išdegino. Paskui, sekmą savaitės dieną, dar gyvą ant laužo su broliška meile visų malonumui iškepė.

 

Sesulė kepė ilgai, o po mirties ilgai ir laimingai gyveno.

 

 

 

 

Komentarai

Kaip Jonelis avinėliu nevirto

Laba diena, na ir rašote čia Jūs visokias nešvankybes :)...Įdomu būtų susipažinti, pabendrauti...

?

Nešvankybes?..