Naminis kremas aristokratų odai

Kategorijos: 

Stebuklinis kremas. Geltonas, kvepiantis, drėkinantis, maitinantis ir gydantis odą. Net mano, garsaus santechniko auksarankio, rankos dabar kaip teligento. Gėda sakyti, bet oda nuo tokio kremo darosi švelni kaip panelės.

Vaškas, medus, pikis, topolio pumpurai, svogūnas ir, žinoma, kiaulės taukai. Internete mačiau, kad daug paprastesnio kremo (vaškas, medus, aliejus) dėžikė kainuoja 40 litų. Maniškis kainuotų dvarą.

Riebalai, vaškas, medus maitina ir saugo odą plona plėvele, topolis ir svogūnas veikia kaip antiseptikai. O pikis?

Pikį man patarė dėti vienas senas bitininkas. Tai natūralus antibiotikas, kuris veikia be šalutinio poveikio - naikina tik blogąsias bakterijas, o gerųjų neužkabina. Aš tai žinojau, bet nesumąsčiau, kaip įdėti į kremą? Pikis - ne medus, virdamas taukuose, jis netirpsta.
- O tu įpilk pikio tirpalo! - paprotijo bitininkas.

Eureka! Juk aš jau kelinti metai spirite išsitirpau pikio ir naudoju visokioms žaizdelėmis, uždegimams ir skaudantiems dantims gydyti. Ir kaip man pačiam neatėjo į galvą pilti į kremą tirpalo?

Jeigu sugalvosite išsivirti tokio stebuklinio kremo, nevirkite tiesiai ant ugnies - bus labai sunku nustatyti tokią mažą liepsną, kad vaškas nedegtų. Aš ant liepsnos išverdu tik taukus, paverdu juose topolio pumpurų ir svogūnų. Tada pumpurus ir svogūnus išgraibau, o puodą skatau į kitą, didesni puodą su vandeniu. Dedu vaško, medaus, pikio tirpalo, viską maišau. Kai visos dalys gerai išsimaišo, supilstau į dėžikes ir padedu atvėsti.

Tačiau neužtenka šito. Norint, kad kremas turėtų stiprią energetiką, kuri siektų bent penkis kilovatus, reikia verdant užsidegti šventintą žvakę ir visą laiką burbėti šventus burtažodžius, kurių jūs, aišku, nežinot. Todėl vargiai pavyks.

Komentarai

Dariau taip

Gramais neskaičiavau. Galima darytu taip: paimti metalinį 250ml puoduką, iki pusės pridėti kiaulės taukų, užkaisti ant ugnies ir užvirinti. Į verdančius taukus įberti pjaustytą svogūną (galima ir sveiką - su lukštais), įberti saują topolio pumpurų ir kelias minutes pavirinti. Kas nemėgsta svogūnų kvapo, gali apsieiti be jo. Paskui svogūnus ir topolius išgreibti ir išmesti. Tada puoduką su taukais reikia statyti į kitą indą su vandeniu ir dėti vaško. Aš vaško dėjau pusę taukų kiekio. Taukų su vašku patarčiau nevirinti ant atviros ugnies - vaškas labai greitai svyla. Sugadinsite jį. Geriau kaitinti, įstačius į kitą indą su verdančiu vandeniu.
Kai vaškas gerai išsilydo ir išsimaišo, jau galima dėti medaus šaukštą, įpilti pikio tirpalo. Neturint pikio, galima ir be jo, nes gerai antiseptiškai veikia ir svogūnas, ir topolis. Beje, vietoj jų galima dėti ir sakų. Medaus nereikia padauginti - tada kremas bus nemaloniai lipnus.
Atvėsinus gali paaiškėti, kad kremas per kietas arba per skystas. Nieko baisaus! Jeigu per kietas, vadinasi, vaško per daug. Reikia dar įdėti taukų ir pakaitinti. Jeigu per skystas, tai reikia pridėti vaško. Paskui įgusite ir nutaikysite proporcijas iš akies.
Beje, odą maitinantį kremą galima daryti ir be tų antiseptikų, naudojant tik taukus, vašką ir medų. Toks kremas odą maitina ir daro švelnią, neleidžia jai skilinėti (jeigu per sausa), o antiseptikai (svogūnas, topolis, sakai, pikis) užgydo menkiausius įdrėskimus ir neleidžia jiems užpūliuoti. Itin didelis stebuklas yra pikis - jis laikomas natūraliu antibiotiku, kuris veikia be šalutinio poveikio.
Tokį kremą galima daryti ir su augaliniais aliejais, bet tada patarčiau nevirinti - visą procesą atlikti, įstačius indą su aliejumi į kitą, didesnį indą su vandeniu. Nuo aukštos temperatūros aliejus praranda gerąsias savybes. Darant kremą aliejaus pagrindu, aliejų ir vašką reikėtų pagal nurodymus dėti santykiu 1:1, bet aš vaško dėčiau truputį mažiau.